Fizinis aktyvumas menkai gelbsti nuo sėdimo gyvenimo būdo pasekmių

Naujas Kalifornijos universiteto Boulderyje atliktas tyrimas parodė, kad tūkstantmečio žmonės vidutiniškai daugiau nei 60 valandų per savaitę praleidžia sėdėdami, o tai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir greitina senėjimą.

Paaiškėjo, kad net ir minimalių fizinio aktyvumo normų (20 min. per dieną) neužtenka, kad būtų neutralizuotas neigiamas sėdimo gyvenimo būdo poveikis. Tyrėjai padarė išvadą, kad intensyvi fizinė veikla, pavyzdžiui, bėgimas ar važinėjimas dviračiu, padeda sulėtinti senėjimą, nes gerina cholesterolio kiekį ir KMI.

Tačiau tai negali visiškai kompensuoti ilgo sėdėjimo žalos.

Tyrime dalyvavo daugiau kaip 1000 Kolorado valstijos gyventojų, iš jų 730 dvynių. Jų amžius svyravo nuo 28 iki 49 metų (vidurkis buvo 33 metai). Duomenys buvo paimti iš Kolorado universiteto priimtų dvynių elgesio raidos ir kognityvinio senėjimo tyrimo (CATSLife).

Dalyviai vidutiniškai sėdėjo beveik 9 valandas per dieną, kai kurie – iki 16 valandų. Jie nurodė, kad per savaitę vidutiniškai fiziškai aktyvūs buvo 80-160 minučių, o intensyviai – mažiau nei 135 minutes. Tikėtina, kad šie rezultatai yra geresni už šalies vidurkį dėl aktyvaus gyvenimo būdo Kolorado valstijoje.

Mokslininkai tyrė du pagrindinius kardiometabolinio senėjimo rodiklius: bendrąjį ir (arba) didelio tankio cholesterolio kiekį ir kūno masės indeksą (KMI). Tyrimas parodė, kad kuo daugiau žmogus sėdi, tuo vyresnis jis atrodo. Saikinga aktyvi veikla, papildanti ilgą sėdėjimo dieną, mažai ką keičia.

Jauni žmonės, kurie sėdi 8,5 valandos per dieną ir mankštinasi tiek, kiek rekomenduojama, arba mažiau nei rekomenduojama, gali patekti į „vidutinės ar didelės rizikos“ kategoriją dėl širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos ligų. Taigi greito pasivaikščiojimo po darbo gali nepakakti.

Rimtesnio fizinio aktyvumo pridėjimas turėjo teigiamą poveikį. Dalyvių, kurie kasdien 30 minučių intensyviai mankštinosi (pavyzdžiui, bėgiojo ar važinėjo dviračiu), cholesterolio ir KMI rodikliai buvo būdingi 5-10 metų jaunesniems, bet sėdėjimo gyvenimo būdą pasirinkusiems žmonėms.

Tačiau net ir intensyvi fizinė veikla negali visiškai kompensuoti neigiamo ilgalaikio sėdėjimo poveikio.

Vienodą genotipą turinčių dvynių tyrimas paneigė genetinių veiksnių įtaką cholesterolio kiekiui, daugiausia dėmesio skiriant tik gyvenimo būdui. Rezultatai parodė, kad sėdimą darbą pakeisti fiziniais pratimais buvo veiksmingiau nei jį papildyti.

Mokslininkai pataria derinti abu metodus: naudoti stovimą stalą, daryti pertraukas ir vaikščioti, kad sutrumpintumėte sėdėjimo darbe laiką. Jei įmanoma, bent 30 minučių per dieną užsiimkite fizine veikla, kuri priverstų sunkiai kvėpuoti, arba būkite „savaitgalio kariais“, 1-2 kartus per savaitę intensyviai ir ilgai treniruodamiesi.

Viršutinis paveikslėlis: © VIMAG