Mokykla be narkotikų: Šalies politika ir įstatymų bazė

Mokykla be narkotikų: Šalies politika ir įstatymų bazė

1998 metais priimtas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichtropinių medžiagų kontrolės įstatymas, kuris nustato narkotinių ir psichotropinių medžiagų klasifikavimo pagrindus, teisėtos apyvartos tvarką ir kontrolę pagal tarptautinių susitarimų reikalavimus, kai jos yra vartojamos sveikatos priežiūros, veterinarijos bei mokslo tikslams. Šiuo įstatymu Lietuvoje uždrausta auginti narkotines žaliavas - aguonas ir kanapes. Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kurios 33 straipsnis įpareigoja apginti vaikus nuo neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ir neleisti panaudoti vaikų neteisėtai gaminant tokias medžiagas ir jas pardavinėjant.

Lietuvos piliečių nusikalstama veikla susijusi su narkotikais užsienyje

Lietuvos piliečių nusikalstama veikla susijusi su narkotikais užsienyje

Narkotikus, kaip buvo minėta, perveža kurjeriai, kurių pagrindinis tikslas – kaip galima greičiau užsidirbti pinigų. Neretai narkotikus jie slėpė savo skrandyje. Dažnai tokius kurjerius lydi asmenys, priklausantys Lietuvos nusikalstamoms grupuotėms, užsiimančioms narkotikų kontrabanda, kurie atlieka prižiūrėtojo vaidmenį, tačiau patys narkotikų neveža. Lietuvos piliečiai narkotikus kontrabanda dažniausiai gabendavo automobiliais, lėktuvais ir keltais. Vis dažniau Lietuvos piliečiai sulaikomi kitose valstybėse už narkotikų platinimą. Praeitais metais išaiškinti 5 atvejai, kai Lietuvos piliečiai, apsigyvenę užsienio valstybėse, bandė ten realizuoti didelius narkotikų kiekius. Tai rodo, kad mūsų šalies nusikalstamos grupuotės palaiko glaudžius ryšius su kitų valstybių nusikaltėliais.

Mokykla be narkotikų: Situacija Lietuvoje

Mokykla be narkotikų: Situacija Lietuvoje

Šalies ekonomikos, socialinės sferos ir žmonių gyvenimo permainos keičia visuomenės požiūrį į kai kuriuos reiškinius, taip pat požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą. Alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas plinta, taip pat ir tarpe moksleivių, nes jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Didėja narkotikų prieinamumas ir tiekimas, neteisėta jų pasiūla, atsiranda narkotikų poreikis. Dėl savo amžiaus ypatumų - nebijojimo rizikuoti ir smalsumo, jaunimas pradeda bandyti, o vėliau ir vartoti narkotikus ar net jais prekiauti. Lietuvoje atlikti 15-16 metų amžiaus moksleivių tyrimai (ESPAD99) rodo, kad šalyje plinta tiek rūkymas, tiek alkoholinių gėrimų vartojimas ir svarbiausia - nelegalių narkotikų vartojimas.

Nusikalstamumo, susijusio su narkotinėmis medžiagomis apžvalga 2001

Nusikalstamumo, susijusio su narkotinėmis medžiagomis apžvalga 2001

Viena aktualiausių šių dienų Lietuvos problemų yra plintanti narkomanija. Narkomanija taip pat sąlygoja ir daugybę kitų neigiamų reiškinių visuomenėje – nusikalstamumą, pavojingų ligų plitimą ir pan. Narkotikų problema Lietuvoje pradėjo ryškėti nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Kiekvienais metais šis reiškinys kelia vis didesnį pavojų. Narkotikų paklausa ir pasiūla ypatingai išaugo per paskutinius 4-5 metus. Per šį laikotarpį nelegalioje apyvartoje paplito heroinas, sintetiniai narkotikai.

Mokykla be narkotikų: Apie projektą

Mokykla be narkotikų: Apie projektą

Su šia knyga mokytojui "Mokykla be narkotikų" dirbo 20 - ties Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai iš: Druskininkų Atgimimo, Varėnos Matuizų, Raseinių Šaltinio, Raseinių rajono Viduklės S. Stanevičiaus, Utenos Vyturių ir Dauniškių, Kauno M. Šalčiaus ir Vyturių, Klaipėdos Saulėtekio ir Smeltės, Šiaulių Saulėtekio, Panevėžio Žemynos, Vilniaus Fabijoniškių, Mindaugo ir J. Basanavičiaus, Vilniaus rajono Maišiagalos LDK Algirdo vidurinių mokyklų, Šiaulių Didždvario, Panevėžio J. Balčikonio, Radviliškio Lizdeikos gimnazijų, Radviliškio rajono Pakalniškių pagrindinės mokyklos. Mokytojų pateikti komentarai ir praktiniai pasiūlymai labai padėjo autoriams tobulinant šią knygą.

Mokykla be narkotikų: Priklausomybės vystymasis

Mokykla be narkotikų: Priklausomybės vystymasis

Abstinencijos sindromui būdingas nenugalimas potraukis pavartoti narkotikų. Išsivysto vegetaciniai-somatiniai, neuropsichiniai sutrikimai, kurie trunka nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Ligonis yra dirglus, sutrinka širdies ritmas, pasireiškia skausmo priepuoliai, pakyla temperatūra. Skauda galvą, ji svaigsta, pykina, ligonis vemia, sutrinka tuštinimasis, pila prakaitas, teka seilės, kamuoja nemiga, košmarai, krečia drebulys, skauda raumenis, sąnarius. Nuo sunkaus abstinencijos sindromo sutrinka sąmonė, būna traukulių, haliucinacijų, apima nerimas, mirties baimė. Kartais ligonis būna agresyvus, susižaloja, mėgina nusižudyti. Pavartojus narkotiką šie reiškiniai dingsta.

Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija švietimo ugdymo įstaigose. Monitoringo duomenų analizė

Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija švietimo ugdymo įstaigose. Monitoringo duomenų analizė

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, o ypač kaimyninėse šalyse plinta rūkymas, alkoholinių ir kitų - nelegalių narkotikų vartojimas bei piktnaudžiavimas jais. Psichiką veikiančių (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų svaiginamųjų) medžiagų vartojimas trikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichologinę bei fizinę priklausomybę, kurios gydymas yra sunkus ir ne visada efektyvus. Labai svarbu apsaugoti moksleivius nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Vienintelis efektyvus pirminės prevencijos būdas - suformuoti reikiamas nuostatas ir išugdyti sveiko gyvenimo įgūdžius, kurie padėtų paaugliui, jaunuoliui teisingai apsispręsti ir suvokti, kad geriau nepradėti, nes vėliau sunku tą priklausomybę gydyti.

Mokykla be narkotikų: Svaiginančių medžiagų vartojimo priežastys

Mokykla be narkotikų: Svaiginančių medžiagų vartojimo priežastys

Analizuojant narkomanijos priežastis, neįmanoma išskirti kurios nors vienos ją nulėmusios priežasties. Jei taip būtų - šią ligą galima būtų kontroliuoti. Narkomaniją sukelia daugybė įvairių susijusių priežasčių - biologinės, psichologinės ir socialinės. Kiekvienu konkrečiu atveju jų poveikis yra nevienodas, tačiau daugeliu atvejų galima daryti tam tikrus apibendrinimus, kurie įrodo, kad narkomanija yra sudėtinė liga. Paminėtos priežastys nebūtinai sąlygoja narkomaniją, tačiau turintys šiuos rizikos veiksnius, turi didesnį polinkį į narkomaniją, nors narkomanu gali tapti asmuo, neturintis nei vieno išvardyto faktoriaus.

Mokykla be narkotikų: Bendros žinios apie narkotines medžiagas

Mokykla be narkotikų: Bendros žinios apie narkotines medžiagas

Gamtoje yra daug medžiagų, turinčių įtakos žmogaus psichikai, veikiančių narkotizuojančiai. Plačiausiai iš jų žinomi legalūs narkotikai - etilo spiritas, gaminamas iš įvairių maisto produktų ir nikotinas, esantis tabako stiebuose, lapuose. Narkotinių medžiagų yra daržinėje aguonoje, indiškoje kanapėje, kaktusuose, kokamedžio lapuose, kai kuriuose grybuose. Dabartiniu metu daug narkotinių medžiagų gaminama ir dirbtiniu būdu. Narkotinės medžiagos (narkotikai) - organinės ir neorganinės kilmės medžiagos, veikiančios psichiką ir keičiančios organizmo būseną (nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius ir kt.) bei sukeliančios psichinę ir fizinę priklausomybę.

Mokykla be narkotikų: Tėvų dalyvavimas pirminėje prevencijoje

Mokykla be narkotikų: Tėvų dalyvavimas pirminėje prevencijoje

Narkotikų vartojimo prevencijos priemonių ugdymo institucijose sėkmė didele dalimi priklauso nuo tėvų. Todėl organizuojant bet kokias prevencines priemones mokyklose būtina į tai įtraukti ir moksleivių tėvus. Pirmas ir būtinas žingsnis šia linkme - tėvų informavimas. Informavimas apie tai, kokia yra švietimo sistemos politika narkotikų vartojimo klausimais ir kaip mokykla atlieka pirminę prevenciją. Tėvai ir mokytojai turi glaudžiai bendradarbiauti spręsdami įvairias su narkotikų vartojimu susijusias problemas.

Kodėl žmonės bando nusižudyti?

Paprastai žmonės bando nusižudyti, norėdami nuslopinti nepakeliamą emocinį skausmą, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažnai tai būna pagalbos šauksmas. Žmogus, bandantis nusižudyti, dažniausiai būna tiek prislėgtas, kad nesupranta, jog yra ir kitų pasirinkimų: mes galime padėti sustabdyti tragediją, stengdamiesi suprasti, kaip jie jaučiasi, padėdami jiems ieškoti kitų galimų pasirinkimų. Savižudžiai dažniausiai jaučiasi siaubingai izoliuoti; dėl savo kančių, jie nesugeba pagalvoti apie žmones, į kuriuos galėtų kreiptis, taip dar labiau padidindami izoliaciją. Absoliučia dauguma atvejų, savižudis pasirinktų kitą kelią, jei taip baisiai nekentėtų ir galėtų vertinti veiksmus objektyviai.

Dramblys tamsoje

Yra toks senas pasakojimas, kuris vadinasi "Dramblys tamsoje". Tai pasakojimas apie miestą, kurio visi gyventojai buvo akli. Vieną dieną, miesto aikštėje pasirodė dramblys. Niekas šiame mieste nebuvo nei matęs, nei girdėjęs apie tokią pabaisą. Aklųjų karalius nusiuntė savo tris išmintingiausius vyrus sužinoti, koks yra tas dramblys. Kiekvienas išminčius artinosi prie dramblio iš skirtingos pusės. Vienas, kurio ranka palietė ausį, pranešė, kad jis suprato tikrą dramblio prigimtį. "Jis yra didelis, plokščias ir šiurkštus kaip kilimas". Antras, kuris pajautė tik straublį, pasakė "Yra visai ne taip, aš žinau atsakymą. Jis yra kaip trimitas, bet gali energingai judeti".