Kaip palengvinti priešmenstruacinį sindromą?

Neuro dizainas: paprastumo principas

Priešmenstruacinis sindromas (PMS) pirmą kartą literatūroje buvo aprašytas 1931-aisiais metais. Jis vargina apie 75 proc. reprodukcinio amžiaus moterų, dažniausiai tarp 20–40-ties metų. Koks tai reiškinys? Kaip sušvelninti jo simptomus? Apie tai pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita Jauniškienė. Priešmenstruacinis sindromas yra psichoneuroendokrininių simptomų kompleksas, kuris atsiranda antrojoje mėnesinių ciklo fazėje ir išnyksta mėnesinių pradžioje. Šių simptomų etiologija nėra aiški. Pagal hormonų teoriją, priešmenstruacinį sindromą sukelia pakitęs estrogenų ir progesterono santykis. Antrojoje ciklo pusėje moters organizme dėl antrinio progesterono nepakankamumo susilaiko skysčiai: patinsta veidas ir galūnės, pabrinksta krūtys, kūno masė padidėja 1-3 kg, sutrinka šlapinimasis, pučia pilvą. Prieš mėnesines kai kurios moterys jaučia įtampą, nuotaikų svyravimą, raumenų, galvos skausmą (kartais svaigimą). Neretai jos skundžiasi dirglumu, pykinimu, apatinės pilvo dalies bei strėnų srities skausmu, didesniu prakaitavimu bei odos bėrimu. Savaitę prieš mėnesines greičiau pavargsta, jautriau reaguoja į aplinką, kvapus, negerą žodį ir pan. Ne veltui sakoma, kad prieš mėnesines ir "tomis dienomis" geriau moters neerzinti, ją saugoti ir mylėti. Stiprus PMS būdingesnis 30-40 metų amžiaus moterims, ir tai nepriklauso nuo to, kiek kartų moteris yra gimdžiusi.

Negalavimų priežastis - informacijos stoka

Neuro dizainas: paprastumo principas

Moteriškų negalavimų priežastis gali būti ir higieniniai įklotai. Higienos instituto atliktas tyrimas parodė, kad ketvirtadalis sintetinius įklotus naudojančių moterų patiria sveikatos sutrikimų. To nepaisydamos 72 proc. lietuvių naudoja būtent juos. Dauguma jų paprasčiausiai nežino, kurie įklotai yra iš natūralaus pluošto. Pagrindinė priežastis - gamintojai vengia ant šio produkto pakuotės nurodyti jo sudėtį, o reklamose išryškina tik teigiamas savybes ar pateikia netikslią informaciją. Higienos institutas praėjusiais metais pirmą kartą Lietuvoje atliko mokslinį tyrimą "Natūralaus pluošto turinčių ir sintetinių higieninių įklotų poveikis moterų sveikatai". Pasak Higienos instituto Ekspertizės ir informacijos skyriaus vedėjos Virginijos Kanapeckienės, buvo apklausta 502 moterys nuo 18 iki 50 metų. "Mūsų tikslas buvo įvertinti sintetinio ir natūralaus pluošto turinčių higieninių įklotų poveikį reprodukcinio amžiaus moterų sveikatai. Paaiškėjo, kad net 72 proc. apklaustųjų naudoja sintetinius higieninius paketus, nors pusė jų tvirtino įsigydamos šią prekę atkreipiančios dėmesį, iš ko ji pagaminta", - komentuoja V.Kanapeckienė. Tyrimo autorius nustebino šis paradoksas. Taip pat ir kitas - 82 proc. apklausos dalyvių teigiamai vertina natūralaus pluošto turinčius įklotus, tačiau net 67 proc. iš jų negali įvardyti pavadinimų įklotų, kuriuose yra natūralių medžiagų.

Ketvirtadalis moterų kenčia dėl netinkamų įklotų

Neuro dizainas: paprastumo principas

Gydytojai ginekologai yra pastebėję, kad higieninių įklotų naudojimas ir asmens higienos taisyklių nepaisymas menstruacijų metu ar jų nežinojimas, sukelia niežulį, odos šutimus, paraudimus, alerginius bėrimus, kartais – net ligas: bakterinę vaginozę, vulvitą, kandidozę. Mūsų šalyje atliktas pirmas mokslinis tyrimas apie natūralaus pluošto savo sudėtyje turinčių ir sintetinių higieninių įklotų poveikį moterų sveikatai. Lietuvos rinkoje pirmieji vienkartiniai higieniniai įklotai pasirodė daugiau nei prieš dešimtmetį, nors pasaulyje jie plačiai pradėti naudoti jau Pirmojo pasaulinio karo metais. Šiandien be jų sunku įsivaizduoti moters gyvenimą. Įvairios užsienio kompanijos siūlo savo gaminius, kaip geriausiai atitinkančius vartotojų poreikius ir higieniniams įklotams keliamus reikalavimus. Tačiau, be televizijoje nuolat pasirodančių ir žurnaluose spausdinamų reklamų, trūksta moksliniais tyrimais pagrįstų žinių apie higieninių įklotų kokybę ir poveikį moterų sveikatai. 2002 metais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo atlikta sociologinė apklausa, kurios metu apklausti gydytojai ginekologai bei higieninių įklotų naudotojos. Apklausa parodė, kad dauguma moterų nežino, jog netinkami higieniniai įklotai gali sukelti sveikatos sutrikimus. Ši apklausa paskatino Lietuvos higienos instituto mokslininkus atlikti mokslinį tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti sintetinių ir natūralaus pluošto turinčių higieninių įklotų poveikį reprodukcinio amžiaus moterų sveikatai.

Savižudybė

Savižudybė - reikšminga mirties priežastis daugelyje vakarų šalių, kai kuriais atvejais jų būna daugiau nei mirčių auto avarijose per metus. Dauguma šalių išleidžia didžiulius kiekius lėšų kelių saugumui užtikrinti, bet mažai skiria savižudybių ir būdų joms išvengti tyrimams, o taip pat žmonių mokymui kaip išspręsti savo problemas.
Bandymai žudytis, mintys apie savižudybę dažnai yra požymis, kad žmogus nepajėgia susidoroti, dažniausiai dėl kokio nors įvykio ar eilės įvykių, kurie jam yra labai traumuojantys ar kankinantys. Dažniausiai šitie įvykiai praeis, jų poveikis galės būti sušvelnintas arba jų neįveikiamumas palaipsniui išnyks, jei žmogus galės priimti konstruktyvius sprendimus apie savo elgesį krizinėje situacijoje, kai ji yra pačioje blogiausioje stadijoje. Kadangi tai gali būti labai sunku, šis straipsniukas yra bandymas pagilinti žinias apie savižudybes, kad galėtume lengviau suprasti ir padėti kitiems žmonėms krizės metu, o taip pat kaip patiems ieškoti pagalbos arba priimti geresnius sprendimus.

Į Europą be mėnesinių !?

Intymioji moterų higiena ir normalios makšties floros palaikymas. Ką daryti atsiradus makšties sausumo simptomams? Intymioji higiena ir pagalba esant makšties sausumui.

Ankstesniais laikais per savo gyvenimą moterys sirgdavo mėnesinėmis vidutiniškai apie 50 kartų, nes didžiąją vaisingo laiko dalį būdavo nėščios arba žindydavo savo kūdikius. Moderniais laikais, sumažėjus gimdymų skaičiui, kiekviena moteris per visą savo gyvenimą serga mėnesinėmis apie 450 kartų. Taigi jau ne vienai atrodo, kad menstruacijų lyg ir per daug. Kai kurioms bendros savijautos pokyčiai mėnesinių ciklo metu trukdo patogiai gyventi. Europoje, Australijoje, Amerikoje moterys jau gali pakeisti savo menstruacijų datą, jei joms to reikia, apskaičiuoja higienos priemonėms įsigyti skirtas išlaidas, pasididina darbingų dienų skaičių, pasigerina gyvenimo kokybę dirbant, keliaujant, sportuojant, puotaujant, mylintis. Dėl ilgo mėnesinių nebuvimo jos išvengia nukraujavimo, skausmingų gimdos susitraukimų, diskomforto dėl ovuliacijos, priešmenstruacinio sindromo, toksinio šoko sindromo galimybės dėl tamponų vartojimo, skausmingų lytinių organų paraudimų dėl higienos priemonių vartojimo.

Prasidėjus mėnesinėms

Nuo kiek metų mergaitės gali naudoti tamponus. Kaip išsirinkti tinkamą tamponą mergaitei? Kodėl svarbu pasirinkti tinkamą tampono dydį. Į ką reikia atsižvelgti įdedant tamponą?

Su akušerine tarnyba susitinkame labai anksti, netgi dar negimę. Kai kurioms mergaitėms prireikia ginekologo pagalbos dar vaikystėje, vėliau - kai ateina brandos metas ar atsiranda sveikatos sutrikimų. Pradėjus lytinį gyvenimą, renkantis kontracepciją, patyrus lytinę prievartą taip pat neapsieinama be gydytojų patarimų. Mergaičių plonas makšties epitelis lengvai pažeidžiamas infekcijų. Jos gali sirgti lyties organų augliais. Be to, prasidėjus mėnesinėms kai kurių ciklas per keletą metų taip ir nesusireguliuoja. Pastebėta, jog tam turi įtakos ir patiriamas besikeičiančios visuomenės sukeltas stresas. Reguliariai mėnesinėmis serga dažniausiai laimingos, materialiai aprūpintos panelės. Nereguliarus ciklas dažniau vargina įvairių bėdų kamuojamas mergaites.

Nuslopintas premenstuacinis sindromas, arba puikios dienos be skausmo

Neuro dizainas: paprastumo principas

Apie 75 proc. reprodukcinio amžiaus moterų kiekvieną mėnesį patiria premenstruacinio sindromo (PMS) simptomų. Maždaug 8 proc. moterų atsiradę negalavimai trukdo normaliai jaustis, dirbti ir bendrauti. Vis dėlto diskomforto galima išvengti net ir "tomis" dienomis. Įveikti PMS padeda medikamentinis ir nemedikamentinis gydymas. Šįkart išsamiau pakalbėsime apie natūraliomis gydymo priemonėmis paremtą gydymą. Konsultuoja gydytoja homeopatė, natūralių gydymo metodų propaguotoja Diana LAURYNAITIENĖ. Šis sindromas (padidėjęs nervingumas, dirglumas, susilpnėjusi koncentracija, odos pakitimai, pilvo pūtimas, krūtų jautrumas ir skausmingumas, migreninio pobūdžio galvos skausmas ir kt.) atsiranda maždaug 7-10 dienų prieš mėnesines ir išnyksta joms prasidėjus. Kiekvienai moteriai šie simptomai gali būti skirtingi ir reiškiasi labai individualiai. Tačiau daugeliui pats nemaloniausias - skausmo simptomas (tempia ir skauda krūtis, gelia galvą, įkyriai maudžia juosmenį, pilvo apačią ar sąnarius). Premenstruacinį sindromą sukelia cikliniai hormonų kitimai, sukeliantys ciklinius biocheminius pakitimus centrinėje nervų sistemoje ir sutrikdantys serotonerginę sistemą. Manoma, kad PMS atsirasti svarbios dar ir kitos priežastys, pvz., stresas, psichinė trauma, dirbtinai nutrauktas nėštumas, lėtinės infekcinės lytinių organų ligos ir kt.

Mokykla be narkotikų: Narkotikų vartojimo prevencijos integravimo į ugdymo procesą modeliai

Mokykla be narkotikų: Narkotikų vartojimo prevencijos integravimo į ugdymo procesą modeliai

Narkotikų vartojimo prevencija mokykloje gali būti vykdoma labai įvairiai. Kiekviena mokykla prieš pradėdama vykdyti prevencinę veiklą turi labai gerai išanalizuoti savo situaciją: kokia tai mokykla (miesto ar kaimo, didelė ar maža)?, kaip dirba (viena ar dviem pamainomis)?, kokia pedagogų sudėtis (kvalifikuoti specialistai, ar daug antraeilininkų)?, kokioje socialinėje terpėje mokykla veikia (privačių namų ar bendrabučių rajone)?, kokių šeimų vaikai lanko mokyklą (pasiturinčių ar asocialių)? ir kt. Pedagogų kolektyvas, gerai žinodamas situaciją ir bendruomenės problemas bei atsižvelgdamas į moksleivių, tėvų ir pedagogų siūlymus, turėtų ieškoti optimalaus veikimo modelio. Mokykla gali pasirinkti vieną veikimo modelį ar susidaryti įvairias jų kombinacijas (du ar kelis modelius įvairiais varijantais jungti kartu). Kolektyvas analizuoja, kuris veikimo būdas labiausiai tinka jų mokyklai ir gali duoti geriausią rezultatą, o po to pasirinkti jiems priimtiniausią modelį ar modelių kombinaciją.

Mokykla be narkotikų: Aktyvaus mokymo metodai

Mokykla be narkotikų: Aktyvaus mokymo metodai

Tai ką mes atrandame patys turi prasmę, nes išlieka mumyse. Aktyvaus mokymosi ir netradiciniai darbo metodai dažniausiai orientuojami į moksleivių kritinį mąstymą, problemų sprendimą, žinių atradimą patiems. Šie metodai mokymą keičia į mokymąsi. Mokymo/si metodus svarbu derinti su moksleivių pasirengimo lygiu: kuo jis aukštesnis, tuo mokymo/si metodai mažiau struktūrizuoti, o mokytojo vaidmuo tampa stebėtojo ar bendradarbio. Labai svarbu padėti moksleiviams suprasti rūkymo, alkoholio vartojimo, inhaliantų uostymo ar kitų narkotinių medžiagų vartojimo vidinius socialinio spaudimo veiksnius, tokius kaip priklausymas kokiai tai grupei bei išorinius spaudimus, tokius kaip spauda, reklama. Renkantis darbo formas, mokomąją medžiagą, būtina pasitelkti pačius ugdytinius.

Moksleiviai savo piešiniais protestavo prieš narkotikus

Moksleiviai savo piešiniais protestavo prieš narkotikus

Ant kartono lakštų ryškėjo dažais purškiami šūkiai "narkotikams ne!", taip pat užbrauktų adatų ir nykstančių kūnų kontūrai. Vilniečiai grafiti meistrai buvo vienodos nuomonės apie narkotikus ir jų žalą. "Narkomanija - didelė problema ir mums į ją nenusispjaut",-teigė ir Lietuvos moksleivių parlamento nariai. Praėjusį trečiadienį jie su jaunaisiais centristais ir Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės pedagogikos katedros darbuotojais surengė konferenciją "Moksleiviai prieš baltąjį marą" ir akcija "Grafiti prieš narkotikus". "Konferencija patrauks "didžiųjų vyrų" dėmesį, o grafiti įdomu moksleiviams" ,- svarstė moksleivių parlamento narė Giedrė Šopaitė.

Mokykla be narkotikų: Narkotikų prevencijos ugdymo metodai

Mokykla be narkotikų: Narkotikų prevencijos ugdymo metodai

Narkotikų prevencijoje naudojamus ugdymo metodus lemia ugdymo tikslai, uždaviniai, ugdymo turinys, asmenybiniai lūkesčiai bei sociokultūrinė aplinka. Mokytojas, atsižvelgdamas į moksleivių poreikius ir galimybes, pasirenka tinkamiausius ugdymo metodus, pats susidaro jų derinius ir autentiškai kuria darbo stilių. Tinkamai ugdymo procese naudojami metodai kelia moksleivių motyvaciją, ugdo moksleivių norą savo bei kitų vertybinių nuostatų tyrinėjimui, o tai turi įtakos jų elgesio formavimuisi. Ugdymo metodai turi tarnauti ne tik reikiamos informacijos suteikimui (akademiniam lavinimui), bet tuo pačiu jie turėtų ugdyti gyvenimo įgūdžius bei formuoti vertybines nuostatas. Tai iš mokytojo pareikalauja visiškai kitokių įgūdžių, lakstumo, sugebėjimų vesti diskusijas, kontroliuoti klasę, ko dažniausiai neprireikia įprastinėje pamokoje, kada paprasčiausiai moksleiviams perduodamos žinios.

Narkotikams - ne

Narkotikams - ne

Paaugliai įsitikinę, jog tik "badymasis" gali blogai baigtis, o kvaišalų rūkymas ar tablečių vartojimas - tėra tik nekenksmingas pasilinksminimas. Būtent taip naujas aukas vilioja narkotikų prekeiviai. Tačiau jie nutyli tai, kad sukeldami trumpalaikį pasitenkinimo jausmą – euforiją - narkotikai sutrikdo natūralią proto ir jausmų pusiausvyrą. Grafike matyti, kaip pirmųjų narkotiko dozių sukelta euforija silpnėja, nors narkotiko dozės ir didinamos. Žmogus pamažu įgyja priklausomybę. Atsiranda abstinencijos būklė - negaunant narkotiko sutrinka organizmo funkcijos, viską skauda, laužo ir suka kaulus, nėra ramybės nei dieną, nei naktį, elgesys tampa neprognozuojamas, dažnos savižudybės, širdies ritmo sutrikimai, netgi mirtis.
Atminkite, nėra nepavojingų narkotikų. Visos narkotinės medžiagos pavojingos sveikatai ir gyvybei. Reguliariai vartojantys narkotikus išgyvena nuo 4 iki 7 metų, iš kurių paskutiniuosius – labai ligoti, psichiškai atsilikę, morališkai žlugę.