Kaip palengvinti priešmenstruacinį sindromą?
Priešmenstruacinis sindromas (PMS) pirmą kartą literatūroje buvo aprašytas 1931-aisiais metais. Jis vargina apie 75 proc. reprodukcinio amžiaus moterų, dažniausiai tarp 20–40-ties metų. Koks tai reiškinys? Kaip sušvelninti jo simptomus? Apie tai pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita Jauniškienė. Priešmenstruacinis sindromas yra psichoneuroendokrininių simptomų kompleksas, kuris atsiranda antrojoje mėnesinių ciklo fazėje ir išnyksta mėnesinių pradžioje. Šių simptomų etiologija nėra aiški. Pagal hormonų teoriją, priešmenstruacinį sindromą sukelia pakitęs estrogenų ir progesterono santykis. Antrojoje ciklo pusėje moters organizme dėl antrinio progesterono nepakankamumo susilaiko skysčiai: patinsta veidas ir galūnės, pabrinksta krūtys, kūno masė padidėja 1-3 kg, sutrinka šlapinimasis, pučia pilvą. Prieš mėnesines kai kurios moterys jaučia įtampą, nuotaikų svyravimą, raumenų, galvos skausmą (kartais svaigimą). Neretai jos skundžiasi dirglumu, pykinimu, apatinės pilvo dalies bei strėnų srities skausmu, didesniu prakaitavimu bei odos bėrimu. Savaitę prieš mėnesines greičiau pavargsta, jautriau reaguoja į aplinką, kvapus, negerą žodį ir pan. Ne veltui sakoma, kad prieš mėnesines ir "tomis dienomis" geriau moters neerzinti, ją saugoti ir mylėti. Stiprus PMS būdingesnis 30-40 metų amžiaus moterims, ir tai nepriklauso nuo to, kiek kartų moteris yra gimdžiusi.
