a close up of a person with long hair
| |

Apatija kas tai? Kokie simptomai ir ką daryti? Šiuolaikiniame pasaulyje dažnai susiduriame su įvairiais emociniais iššūkiais. Vienas iš jų – apatija. Bet kas tai yra ir kaip tai veikia gyvenimą?

Šiuolaikiniame pasaulyje dažnai susiduriame su įvairiais emociniais iššūkiais. Vienas iš jų – apatija. Bet kas tai yra ir kaip tai veikia gyvenimą?

Apatija – tai būsena, kai žmogus praranda susidomėjimą viskuo, kas anksčiau teikė malonumą, jaučia emocinį ir fizinį išsekimą. Tai daugiau nei tik trumpalaikė prasta nuotaika ar laikinas nuovargis.

2017 metais atlikti tyrimai, publikuoti tarptautiniame mokslo žurnale „PLOS ONE“, nustatė atskirus apatijos potipius:

  • Bendra apatija: Sumažėjusi motyvacija ir silpnai išreikštos emocinės reakcijos.
  • Socialinė apatija: trūksta noro bendrauti su žmonėmis ar domėtis jų jausmais.
  • Elgesio apatija: Motyvacijos atlikti veiklą, pvz., namų ruošos, darbo užduočių ar pomėgių, praradimas.
  • Emocinė apatija: Emocinių reakcijų stoka, abejingumas savo gyvenimo įvykiams, atsiribojimas.

Šių variantų supratimas padeda geriau suprasti iššūkius, su kuriais susiduriate, ir rasti būdų, kaip juos įveikti.

Apatijos priežastys

Apatija turi skirtingas priežastis, priklausomai nuo gyvenimo aplinkybių ir individualių žmogaus savybių. Tarp jų galime išskirti keletą pagrindinių, su kuriais dažniausiai susiduriama praktikoje.

  • Nuolatinis buvimas streso būsenoje išsekina nervų sistemą. Kai organizmas neturi galimybės atsigauti, jis praranda gebėjimą normaliai funkcionuoti.
  • Apatija yra vienas iš pagrindinių depresijos simptomų, dažnai jį lydi beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas, kuris paveikia žmogaus gebėjimą atlikti kasdienes pareigas.
  • Fizinės ligos, tokios kaip skydliaukės problemos ar vitaminų trūkumas, gali labai paveikti jūsų emocinę būseną.
  • Sunkus emocinis išgyvenimas, netektis ar kiti traumuojantys įvykiai. Po jų žmogus gali jaustis emociškai išsekęs ir nebenorėti bendrauti su išoriniu pasauliu.
  • Nuolatinis miego trūkumas ir fizinė perkrova sukelia išsekimą. Nepakankamas poilsis gali sumažinti jūsų gebėjimą emociškai atsigauti, o tai savo ruožtu sukelia apatiją.

Priežasčių suvokimas leidžia nustatyti apatiškos būsenos šaknį ir pašalinti jos šaltinį.

Kokie yra apatijos simptomai?

Yra pagrindinių apatijos požymių, pagal kuriuos galite atsekti jos buvimą ar nebuvimą.

  • Susidomėjimo anksčiau mėgstama veikla praradimas, emocinis perdegimas. Žmogus gali jausti, kad gyvenimas tapo pilkas ir be džiaugsmo.
  • Nuolatinis išsekimas, net ir pakankamai pailsėjus. Galite pajusti, kad jūsų jėgos yra ant ribos ir net paprasta veikla jus vargina.
  • Noras vengti kontakto su žmonėmis. Žmogus pasirenka būti vienas ir nebendrauja su kitais.
  • Trūksta motyvacijos ir iniciatyvos atliekant užduotis. Jums gali atrodyti, kad nėra prasmės imtis jokių veiksmų.
  • Sumažėjęs apetitas, miego sutrikimai, galvos skausmai. Fiziniai simptomai gali būti bendro organizmo išsekimo pasekmė.

Apatija turi simptomų, kuriuos verta stebėti. Tai leis laiku pasirūpinti savo psichologine ar artimo žmogaus, kuriam reikia paramos ir pagalbos, būkle.

Neleiskite apatijai sugadinti jūsų gyvenimo, užsirašykite psichologo konsultacijai ir gaukite pagalbą

Registruotis konsultacijai

Ant juodos lentos kreida parašyta žengti pirmąjį žingsnį gydant apatiją.

Kaip susidoroti su apatija?

Taigi, jei jums pavyko pasiekti klausimą: „Aš turiu apatiją - ką turėčiau daryti?“, tai jau yra žingsnis į priekį. Svarbu neignoruoti savo jausmų, emocijų ir išgyvenimų, o veikti aktyviai.

  • Kreipkitės į specialistą. Psichologai specialistai padės suprasti apatijos priežastis ir rasti veiksmingų būdų jai įveikti. Užsisakę sesiją pas psichologą, galite pradėti sveikti.
  • Net jei jums sunku, pasistenkite rasti laiko veiklai, kuri anksčiau teikė jums džiaugsmo. Tai gali būti hobis, kūryba ar tiesiog pasivaikščiojimas gryname ore.
  • Neatsiribokite, palaikykite ryšį su draugais ir šeima. Bendravimas su artimaisiais gali padėti jaustis palaikomiems ir žinoti, kad nesate vienas.
  • Atsipalaidavimo praktika, meditacija ir kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti streso lygį. Reguliariai praktikuodami šiuos metodus išliksite ramūs ir suvaldysite emocijas net ir stresinėse situacijose.

Atminkite – jūsų kelias į sveiką ir laimingą gyvenimą prasideda nuo sprendimo pakeisti savo situaciją į gerąją pusę.

Andželika Skidan
Psichologė, šeimos psichologė, CBT konsultantė, sandorių analizės psichologė

Įvertinkite straipsnį

0 / 12 Įvertinimas 0

Jūsų įvertinimas:

Viršutinis paveiksliukas: © Nikolay Hristov

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *