Išsiblaškymas ir kūrybiškumas: kaip tai susiję?

Visi esame patyrę momen­tų, kai būti­nai turime susikaup­ti nors porai valandėlių tam, kad atlik­tume tam tikrą dar­bą. Tik tiesa ta, kad vie­niems susikaup­ti yra visai leng­va, o kitiems tai gali tap­ti rim­tu iššūk­iu. Vieni gali skaityti knygą tuo pačiu metu klausy­damiesi muzikos ir val­gy­da­mi, o kitiems net sėdint tylio­je bib­lioteko­je gali trukdyti laikrodžio tik­sėji­mas ar net šalia sėd­inčio žmo­gaus kvė­pavi­mas.

Tur­būt pažįsti ir tok­ių, kurie turė­da­mi svar­bių dar­bų laukia nak­ties, nes tai tyli­au­sias ir rami­au­sias paros laikas, tad, pasak jų, ir maži­au­si­ai dėmesį blaškan­tis laikas. Lengvi­au išblaško­mi žmonės vienu metu atkreip­ia dėmesį ne tik į dirbamą dar­bą, bet ir į visas kitas paša­lines detales, gar­sus ar net kva­pus aplinkui tuo pačiu metu. Kreip­damas dėmesį į daugelį detal­ių vienu metu ir tuo pačių bandy­damas atlik­ti tam tikrą užduotį, žmo­gus gali greiči­au pavargti ar nuo­latos jausti įtam­pą.

Tai ar yra gerų nau­jienų tiems, kuriems nuo­lat sunku susikaup­ti? Ar išsi­blašky­mas iš tiesų kaip nors susi­ję su kūry­bišku­mu? Apie tai ir pakalbėsime.

Kaip veikia kūrybiškumas?

Dar praėju­si­ais metais Darya Zabeli­na su kole­gomis atliko tyrimą, kuri­uo atsklei­dė, kad kūry­biškesniems asmenims kur kas sunki­au atskir­ti svar­bią juslinę infor­ma­ci­ją nuo nes­var­bios. Pavyzdžiui, lek­to­ri­aus per paskaitą klausy­damas žmo­gus tuo pačiu metu gir­di laikrodžio tik­sėjimą, už lan­go pravaži­uo­jančius auto­mo­bil­ius ir kažkieno gur­giantį pil­vą. Kitaip tari­ant, kūry­biškesni asmenys yra jautres­ni garsams, vaiz­dams ar kva­pams. Kuo žmo­gus kūry­biškes­nis, tuo jis jautres­nis aplinkos stim­u­lams. Kūry­biškes­nis žmo­gus išgirs, pamatys ar kitaip „užfik­su­os“ dau­giau, nei maži­au kūry­biškas žmo­gus, todėl ir susikaup­ti tam tikru metu gali būti sudėtin­giau.

Kaip tai veikia? Kūry­bišku­mas sie­ja­mas su negalėjimu „fil­truoti“ reikalin­gos infor­ma­ci­jos nuo nereikalin­gos. Kai žmo­gus bandy­damas susikon­cen­truoti ties viena veik­la tuo pačiu automatiškai ren­ka infor­ma­ci­ją apie pašalin­ius aplinkos stim­u­lus, gali kilti dau­giau nau­jų idėjų. O inte­gruo­jant daug nau­jų idėjų, didė­ja kūry­bišku­mas. Taip pat kūry­bišku­mas yra sie­ja­mas su diver­gen­tiniu mąsty­mu. Diver­gen­tiniu mąsty­mu vad­i­name tokį mąstymą, kuri­uo sug­alvo­jame daug gal­imy­bių bei pasirinkimų ir neap­siri­bo­jame tik vienu rezul­tatu. Vaizdži­ai tari­ant, vieto­je to, kad maty­tume viską juo­dai arba bal­tai, diver­gen­tiniu mąstymų gal­ime įžvel­gti tarp šių spalvų įsiter­pi­ančią ištisą pilkų spalvų paletę. Toks diver­gen­ti­nis mąsty­mas mums lei­džia „matyti“ dau­giau, daro mus kūry­biškesnius. Kai mes išsi­blaškome ir mus aplanko dau­giau minčių, gal­ime įžvel­gti ir dau­giau alter­natyvių prob­le­mos sprendi­mo būdų. Taip pat yra manoma, kad geri­ausi kūry­bišku­mo momen­tai aplanko ne tuomet, kai labai sten­giamės kažką sug­alvoti, bet tada, kai nukreip­i­ame savo dėmesį kažkur kitur.

Nuo užduoties iki „Youtube“ – tik vienas žingsnis

Daž­nai žmo­gus, kuri­am yra sunki­au susikaup­ti, dirb­damas kom­pi­u­teriu net nepaste­bi, kaip nuke­li­au­ja į inter­ne­to platybes, per­skaito kelis straip­snius, aplanko socialin­ius tin­klus, gal net pažiūri kelis video kli­pus… Kol gali­au­si­ai pagau­na save jau valandą praš­vaisčius inter­nete ir pamiršus, ką dirbo prieš tai. Viena ver­tus šį išsi­blaškymą galė­tume sieti su atidėlio­jimu ar tingini­av­imu. Vis dėl­to yra nemažai psi­chologinių tyrimų atsklei­džiančių, kad ilgai dirbant vieną dar­bą ar net užstringant prie kokios nors užduoties, o vėli­au mintimis nuke­li­au­jant kažkur kitur, nesą­moningai atran­damos nau­jos idėjos ir sug­alvo­ja­mi nau­ji prob­le­mos sprendi­mo būdai! Kitaip tari­ant, gal­ime labai stengtis kažką sug­alvoti ar atrasti sprendi­mo būdų ir nieko nepešę pavargti. Bet tuo pačiu, tiesiog gamin­da­mi sau vakarienę, visai netikė­tai išgyven­ti „AHA!“ momen­tą, kuris atneš mums tiek nau­jų kūry­biškų minčių, tiek ir nau­jų prob­le­mos sprendi­mo būdų.

Taip pat svar­bu pridėti, kad gebėji­mas išlaikyti dėme­sio kon­cen­traciją skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtin­gu paros metu. Gali pagalvoti, kada tau geri­au­si­ai sekasi susikaup­ti. Ir štai, jei tau reikia įdėmi­ai per­skaityti knygą ar atlik­ti kitą susikaupi­mo reikalau­jančią užduotį – pasi­lik šią užduotį tam dienos metui, kai susikaup­ti yra lengvi­au. Na, o jei reikia nau­jų idėjų, kūry­bišku­mo ar alter­natyvių sprendi­mo būdų, gali palauk­ti, kai jausiesi labi­au išsi­blaškęs.

Gin­tė Gudze­vičiūtė | pimc.lt