Mokslininkai išsiaiškino, kodėl protingi žmonės mąsto lėčiau

Intelek­tas. Ar protin­gi žmonės mąs­to greiči­au? Vok­i­eti­jos ir Ispani­jos mok­slininkų grupės atlik­to tyri­mo duomenimis, ne visa­da taip yra, o sudėt­ingų užduočių atve­ju kai kurie maži­au išvysty­to intelek­to žmonės turi pranašumą.

Suau­gu­sio žmo­gaus smege­nis sudaro mil­i­jar­dai neu­ronų, tar­pusavy­je sujungtų dau­gybe ryšių. Šie sudėtin­gi ir kar­tais painūs tin­klai yra ir rak­tas į nuostabi­as smegenų gal­imybes, ir didelis iššūkis kely­je į jų pažin­imą.

Kadan­gi sunku dirbti su gyvom­is smegen­imis, mok­slininkai vis daž­ni­au renkasi kom­pi­u­ter­inį mod­eli­av­imą, nau­do­da­mi skait­menines smegenų ske­nav­i­mo priemones, pavyzdžiui, mag­ne­tinio rezo­nan­so tomo­grafi­ją (MRT), ir matem­a­tinius mod­elius, pagrįs­tus teor­inėmis žin­iomis apie biologinius pro­ce­sus.

Iš pradžių sukuria­mas „ben­dras” žmo­gaus smegenų mod­elis, tači­au vėli­au mok­slininkai jį tob­u­li­na, nau­do­da­mi atskirų asmenų duome­nis ir kur­da­mi „asmeninius” smegenų mod­elius.

Siek­dama ištir­ti, kaip ben­drieji intelek­to rodik­li­ai veikia įvair­ių užduočių atliki­mo gre­itį, tarp­tautinė tyrėjų grupė sukūrė 650 „per­son­al­izuotų” žmo­gaus jun­giamo­jo pro­jek­to (Human Con­nec­tome Project) dalyvių smegenų mod­elių.

Taip buvo veiksmin­gai atkur­ta kiekvieno tiri­amo­jo smegenų veik­la, anal­izuo­jant konkre­taus asmens intelek­tinius rezul­ta­tus ir reak­ci­jos laiką sprendžiant įvairias užduo­tis.

Vėli­au šių mod­elių rodik­li­ai buvo lygi­na­mi su pačių dalyvių, kuriems buvo siūlo­ma išspręsti keletą vis sudėtinges­nių užduočių, siekiant surasti ele­men­tus palaip­sniui didė­jančio sudėtingu­mo „dėlionėse”, rezul­tatais.

Tyrė­jai nus­tatė, kad aukštes­nį intelek­to koe­fi­cien­tą tur­in­tys dalyvi­ai gre­itai susi­doro­jo su papras­tomis užduo­timis, tači­au sudėtin­goms užduo­tims išspręsti prireikė dau­giau laiko. Jų smegenų dalys buvo geri­au sinchro­nizuo­tos, nuo­lat keis­damosi infor­ma­ci­ja ir lėtin­damos galu­tinio sprendi­mo priėmimą.

Kita ver­tus, žemo IQ smegenys, pri­im­damos sudėtin­gus sprendimus, tiesiog „skubėjo”, užuot palauku­sios, kol aukštes­nės smegenų sri­tys užbaigs apdoro­ji­mo eta­pus, todėl jie daž­ni­au kly­do.

Remi­antis mok­slininkų išvadomis, paskelbtomis „Nature Com­mu­ni­ca­tions” žur­nale, apskri­tai „per­son­al­izuotų” mod­elių rezul­tatai ati­tiko gyvų žmonių smege­nis, o tai įro­do, kad kom­pi­u­teri­nis žmo­gaus smegenų mod­eli­av­i­mas yra veiksmin­gas.

Ate­ity­je tok­ie meto­dai galėtų būti taiko­mi med­i­ci­no­je: pavyzdžiui, kom­pi­u­terinio mod­eli­av­i­mo pagal­ba gydy­to­jas galėtų įvert­in­ti, koks vais­tas būtų veiksmin­giau­sias gydant konkretų pacien­tą ir sukeltų maži­au­si­ai šalu­tinių poveik­ių.

Viršutinis paveiksliukas: © Loaivat