Išgirsti save: Vidinis balsas

„Mama, mama, greiči­au ateik, pažiūrėk, ką padari­au“, – ar ne taip dauge­lis mūsų šūkau­davome vaikys­tė­je, eil­inį kartą sukon­stravę, pavyzdžiui, pilį iš senų plas­tikinių butelių arba nupiešę šeimos portretą, kur mama atrodė kaip und­inė vio­le­tini­ais plaukais, o tėčio pakaušė siekė saulę, tar­si lem­pą kabančią virš visų giminių galvų? Pabaigę vieną dar­bą, daž­nai kib­davome į kitą, nejaus­da­mi nei nuo­var­gio, nei kūry­binio išseki­mo, savo gyvy­bingu­mu dažnokai gąs­din­da­mi senelius ir naminius gyvūnus. Tači­au, laikui bėgant, o dar­bams rimtė­jant, energi­jos kiekis vis mažėjo, pro­por­ciona­li­ai tem­p­damas dži­augsmo rodik­lius žemyn. Kodėl žmonės praran­da interesą sau patiems, o jų siela sen­s­ta anksči­au už kūną, įva­dini­u­ose DFB metodikos sem­i­naru­ose pabandė paaišk­in­ti ją jau daug metų prak­tikuo­jan­tys spe­cial­is­tai Mar­ius Gau­di ir Vir­gini­ja Kalin­auskienė. Šis due­tas pasiūlė ir gal­imus išeities būdus.

„Kom­for­to zona – tai erd­vė, kuri­o­je ne per daug blo­gai ir ne per daug gerai. Daž­nai girdime klausimą „kaip gyveni?“, į kurį dauge­lis atsakome: „nor­mali­ai“. Tači­au mums beveik visa­da kažko trūk­s­ta iki gyven­i­mo pil­natvės ir vid­inės laimės. Tikrieji norai užgoži­a­mi amžinų „reikia“, o sie­los bal­sas tam­pa negirdi­mas dėl išorinių trikdžių“, – antrąją vasario savaitę Vil­ni­u­je „Artis“ viešbu­ty­je per įva­dinius DFB metodikos sem­i­narus pasako­jo Mar­ius Gaudiešius, šian­di­en labi­au žino­mas kaip Mar­ius Gau­di.

Kar­tu su med­itaci­jų meistre Vir­gini­ja Kalin­auskiene Mar­ius pralei­do dau­giau nei dešimt metų dirb­damas savęs pažin­i­mo sri­ty­je. Per tą laiką jie įgi­jo nemažai patir­ties, su kuria atėjo supra­ti­mas, kad didži­au­sia šiuo­laikinio žmo­gaus prob­le­ma – ne užim­tu­mas, paviršu­tinišku­mas ar savanaudišku­mas, bet visuomenės įdiegtų nor­mų vykdy­mas ir nege­bėji­mas išgirsti save. Šitos prob­le­mos ištakų, anot Mari­aus, reikėtų ieškoti dar vaikys­tė­je:

„Mus mažai mok­i­na dirbti su savo pačių emo­ci­jomis. Nuo jauno­jo amži­aus turime pri­tap­ti mokyk­lo­je, nenuvilti tėvų. Tada ten­ka for­muoti savo norus iš to, kas patin­ka visuomenei, o ne mums. Paskui, net ir pasiekę tam tikrų aukš­tumų, nebe­turime jėgų jomis dži­augtis, todėl kad veikėme ne pagal savo sce­nar­i­jų, kuris pas kiekvieną žmogų for­muo­jasi iki sep­tyner­ių metų, o norė­da­mi įtik­ti kitiems. Ban­dome įtik­ti kitiems, nes galvo­jame, kad tada būsime sėk­min­gi ir jausimės puiki­ai. Bet iš tikro tar­nau­da­mi kitų norams, mes jauči­ame, kad kažkas yra ne taip. Tikimės, kad pasiekus vienus tik­slus po nuo­var­gio užplūs energi­ja ir noras siek­ti kitų tik­slų. Vien­as iš gal­imų kelių yra atrasti tikrus savo norus, kurie suteikia žmogui energi­jos, kuri­ai nereikia jokios moty­vaci­jos iš išorės, jam pakan­ka to, kad jis to nori ir trokš­ta tai real­izuoti. Ir šian­di­en, kai mes jau nelabai mokame klausytis savo vidinio bal­so, tai padary­ti gali padėti įvairios savęs pažin­i­mo tech­nologi­jos.

Difer­en­ci­juotų funkcinių būsenų metodikos (arba tiesiog DFB metodikos) auto­rius – Igoris Kalin­auskas. Pir­mi­au­sia jis ją pri­taikė dirb­damas su akto­ri­ais ir sportininkais, o po to supra­to, kad metodi­ka tin­kan­ti visiems. Metodikos esmė – padėti žmogui atskleisti jo poten­cialą ir išmokyti jį adap­tuo­tis skirtin­gose situaci­jose, nepraran­dant sav­i­tu­mo, o taikant skirt­ingų būsenų metodą. Kalbant paprasči­au, DFB pade­da atsi­gręžti į save ir atrasti tikru­o­sius savo norus, išlaisv­in­ti savy­je slyp­in­tį poten­cialą bei išmok­ti valdyti savo psichiką. (plači­au apie DFB skaitykite mariusgaudi.lt).

***

Mar­ius Gau­di šį vasarį pradės spe­cial­ius DFB metodikos kur­sus, kuri­u­ose bus ne tik teori­ja, bet ir didelis dėmesys prak­tikai, pra­ti­mams bei būsenų for­mav­imui (jų net 16!). Iš viso vyks 24 užsiėmi­mai po 2–2,5 valan­dos Vil­ni­aus „Artis“ viešbu­ty­je, kuri­u­os užbaigs prak­ti­nis sem­i­naras metodikos auto­ri­aus I. Kalin­ausko sody­bo­je. Anot Mari­aus, pagrin­di­nis užsiėmimų uždavinys – padėti žmonėms suprasti, kad norint gyven­ti laimin­giau, nebūti­na keisti aplinkos, nes laimė – labi­au apie vidų, nei išorę, o žmo­gaus siela jau­na tol, kol jo mintys ir veiks­mai varo­mi kuro, o mėgstami­au­sia veik­la – troškia­ma iki šiur­puliukų. Dau­giau infor­ma­ci­jos apie kur­sus ir reg­is­traciją – mariusgaudi.lt.