Išlaidų liūno efektas

Išlaidų liūno (cost sunk) efek­tu vad­i­na­mas neadap­tyvus elgesys, kai stiprė­ja pas­tan­gos tęsti pradėtą veik­lą, nes prae­ity­je buvo inves­tuo­ta pinigų ar kitų sąnaudų (Beach, Con­nol­ly, 2005).

Pri­imant sprendimą remi­antis racionalu­mo stan­dar­tais reikia kreip­ti dėmesį tik į dabar­ties išlaidas ir esamą ar būsimą naudą.

Daž­nai kaip išlaidų liūno efek­to pavyzdys pateikia­ma „Konko­r­do“ lėk­tu­vo sukū­ri­mo istori­ja. Apie blo­gas šio lėk­tu­vo finansines gal­imybes buvo žino­ma jau seni­ai, dar kol jis buvo neužbaig­tas, bet Didžio­sios Bri­tani­jos ir Prancūz­i­jos vyr­i­ausy­bės nutarė tęsti dar­bus tuo pagrindu, kad jau buvo daug inves­tuo­ta pinigų.

Kitas pavyzdys. B. M. Staw’as ir H. Hoang’as (1995) tyrė NBA lygos krepšininkus. Buvo paste­bė­ta ten­den­ci­ja, kad anksči­au pasamdyti žaidė­jai gau­na didesnį atly­gin­imą, neprik­lau­so­mai nuo jų žaidi­mo lygio, neprik­lau­so­mai nuo jų realios kaip sportininkų vertės. Kadan­gi seni­au pasamdyti žaidė­jai gau­na didesnį atly­gin­imą ir bran­giau kain­uo­ja komandai, kad išlai­dos atsipirk­tų jie gau­da­vo ir dau­giau laiko žaisti aikštelė­je. Šia sportine tema yra gana geras fil­mas „Mon­ey­ball“ (2011).

Dar vien­as išlaidų liūno efek­to pavyzdys yra H. R. Arke­so ir C. Blumer’io eksper­i­men­tas. 108 tiri­amiesiems buvo pasiū­ly­ta įsi­vaiz­duoti, kad jie yra oro trans­porto ben­drovės prezi­den­tai. Ben­drovė turi 1 mln. doler­ių, kuri­u­os gal­i­ma inves­tuoti į lėk­tu­vo, kurio negali matyti radarai kūrimą. Jų konkurentai jau sukūrė geres­nį pro­totipą negu jie gali sukur­ti. Vien­ai tiri­amųjų gru­pei buvo pasaky­ta, kad pro­jek­tavi­mas dar neprasidėjo, o kitai, kad 90% pro­jek­tas užbaig­tas, ir kad jau daug į tai yra inves­tuo­ta. Pir­mo­je grupė­je tik 19% pasisakė už tolimesnes inves­ti­ci­jas, antro­je grupė­je 85% manė, kad ver­ta pratęsti dar­bus ir inves­tuoti.

Aišk­i­nant norą tęsti pradė­tas inves­ti­ci­jas kelia­ma prielai­da, kad žmonės atsakin­gi už inves­ti­ci­jas, tolesniu inves­tavimu į beviltiškus pro­jek­tus tiesiog nesą­moningai siekia save pateis­in­ti, negali prisi­pažin­ti kly­dę.

Su tema susi­jęs rašinys: Nuos­tolių valdy­mas arba kaip $20 par­duoti už 200 doler­ių

Pareng­ta pagal:
Vaclo­vas Mar­tišius, Auk­sė Endri­u­lai­tienė (2007). Psi­chologini­ai sprendimų priėmi­mo ypa­tu­mai (52–53 p.).