Savęs žalojimas paaugliams: priežastys ir pagalba. Savęs žalojimas yra rimta psichikos sveikatos problema, ypač tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų. Tai pavojingas elgesys.

Savęs žalojimas yra rimta psichikos sveikatos problema, ypač tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų. Tai pavojingas elgesys, galintis turėti rimtų pasekmių fizinei ir emocinei asmens gerovei. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas yra savęs žalojimas, jo formos, galimos priežastys ir būdai, kaip padėti save žalojančiam paaugliui.

Kas yra savęs žalojimas

Savęs žalojimas (savęs žalojimas) – tai tyčinis fizinis savęs žalojimas, kuris gali apimti pjovimą, smogimą, saugojimą ir kt. Toks elgesys gali būti bandymas susidoroti su emociniu skausmu, stresu ar vidiniais konfliktais.

Kokios yra savęs žalojimo formos?

Savęs žalojimas gali būti įvairių formų, ir tai svarbu suprasti, nes tai gali apimti įvairius sau pakenkimo būdus. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių formų:

1. Pjūviai. Sužalojimas aštriu daiktu gali sukelti odos įpjovimus. Tokie kaip peiliai, adatos, stiklas ir kt.
2. Degimas. Šilumos šaltinių (pvz., nudegusio daikto ar žiebtuvėlio) naudojimas, kad nudegintumėte odą.
3. Streikai. Atsitrenkimas į sieną, grindis ar kitą paviršių gali būti būdas fiziškai išreikšti emocijas.
4. Įkandimai. Kūno dalių graužimas.
5. Dermatilomanija. Nuolatinis odos pažeidimas, dėl kurio gali atsirasti žaizdų ir infekcijų.
6. Pasmaugimas. Savęs žalojimas uždusinant, pavyzdžiui, suspaudus gerklę.
7. Apsinuodijimas.Vartoti nuodingas medžiagas ar vaistus, liūdnai bandant pakenkti.
8. Sadistinių žaizdų sukėlimas.Sukeldamas didžiausią žalą ir skausmą, jis gali būti susijęs su noru kontroliuoti save arba išreikšti vidinį skausmą.

Savęs žalojimas yra gilios psichologinės problemos apraiška, kurią gali išspręsti tik psichologas. Nedvejokite. Registruotis konsultacijai.

Gaukite pagalbos

Savęs žalojimo priežastys

Tam gali būti įvairių priežasčių, jos gali būti gana sudėtingos ir asmeninės. Svarbu atminti, kad savęs žalojimas nėra įprastas ar sveikas atsakas į stresą ar problemas, todėl tokiais atvejais svarbu kreiptis pagalbos į specialistus. Štai keletas galimų priežasčių:

1. Emocinio nepakankamumo jausmas. Asmuo gali patirti nesugebėjimą veiksmingai susidoroti su savo emocijomis, ypač jei jos yra neigiamos arba labai intensyvios. Savęs žalojimas gali atrodyti kaip būdas paleisti ar išreikšti šias emocijas.
2. Savigarba ir tapatybė. Žema savigarba, nevertumo jausmas ar nepasitikėjimas savimi gali sukelti norą nubausti save arba jaustis valdantis savo kūną.
3. Efektyvių emocijų valdymo strategijų trūkumas. Asmuo gali nežinoti, kaip veiksmingai susidoroti su stresu, nerimu ar depresija. Tai gali atrodyti kaip būdas rasti bent laikiną išeitį iš keblios situacijos.
4. Bendraamžių įtaka arba grupės dinamika. Kai kuriais atvejais, ypač tarp paauglių, savęs žalojimui įtakos gali turėti bendraamžių grupė, kai elgesys gali būti vertinamas kaip būdas parodyti „priklausymą“ tam tikrai grupei arba išreikšti pritarimą.
5. Vidinis konfliktas ir skausmas. Kartais žmonės gali patirti vidinį konfliktą, skausmą, kurį sunku apibūdinti žodžiais. Savęs žalojimas gali būti bandymas rasti išorinę šios vidinės būsenos išraišką.
6. Depresija ir nerimas. Depresijos ar nerimo įtakoje žmogus gali ieškoti būdų, kaip numalšinti skausmą ar numalšinti emocijas.
7. Trūksta paramos. Paramos, supratimo stoka ar nesugebėjimas dalytis emocijomis su kitais gali paskatinti asmenį žaloti save, kad užpildytų šią tuštumą.

Šiame straipsnyje apžvelgėme įvairius savęs žalojimo aspektus: nuo to, ką tai reiškia ir kokiomis formomis jis gali pasireikšti, iki galimų tokio elgesio priežasčių. Svarbu atsiminti, kad tiems, kurie užsiima savęs žalojimu, pagalba ir palaikymas yra būtini.

Jei jūs ar jūsų pažįstamas asmuo susiduria su savęs žalojimo problema, nedelsdami kreipkitės į specialistą. Svarbus žingsnis sveikimo kelyje gali būti kreipimasis į psichologines paslaugas. Vilnius turi patyrusių psichologų, kurie gali suteikti veiksmingą pagalbą ir patarimus tiek internetu, tiek asmeniškai Vilniuje.