Informaciniai karai: esmė, tikslai, sąvokų kaita bei technologijos

Mū­sų die­no­mis (ir nak­ti­mis) in­for­ma­ci­niai ka­rai vyk­sta įvai­rio­se sri­ty­se – nuo ka­ro, po­li­ti­kos iki eko­no­mi­kos ir so­cia­li­nių san­ty­kių. Ka­riau­ja­ma be tie­sio­gi­nės kon­fron­ta­ci­jos, fi­ziš­kai ne­nai­ki­nant (iš­sky­rus ki­ber­ne­ti­nes ata­kas) ka­ri­nių ir ki­tų prie­ši­nin­ko re­sur­sų. In­for­ma­ci­nio ka­ro tiks­las – keis­ti prie­ši­nin­ko ka­rių ir vi­suo­me­nės dva­si­nes ir mo­ra­li­nes nuo­sta­tas, jų pa­žiū­ras ir įsi­ti­ki­ni­mus. Tam pa­si­tel­kia­ma įtai­ga, vei­kian­ti žmo­gaus psi­chi­ką daž­niau­siai jam to ne­pas­te­bint, kar­tais net prieš jo va­lią.

Įtaiga suke­lia pagei­dau­ja­mas nuostatas, for­muo­ja pagei­dau­ja­mas pažiūras arba skati­na atlik­ti pagei­dau­jamą poel­gį. Ji veikia, be logikos ir įrodymų primes­dama psi­chologinę būseną. Rusų psi­cholo­gas ir psichi­a­tras Vladimi­ras Bechterevas 1908 apie įtaigą rašė – visi žino, kokį mag­išką gydomąjį poveikį gali turėti vien­as guodžia­ma­sis gydy­to­jo žodis ir atvirkšči­ai, kaip kar­tais pražūtin­gai veikia rūs­tus, šal­tas gydy­to­jo nuosprendis, kada jis neiš­mano įtai­gos jėgos. Įtai­gos mech­a­niz­mas ypač veiksmin­gas, kai infor­ma­ci­jos šal­tiniui pavyk­s­ta emo­ciona­li­ai sužad­in­ti poveikio objek­tą. Infor­ma­cini­ame kare svar­bus ne tik įvair­ių tech­nikų išmany­mas, bet ir tik­slinės audi­tori­jos, prieš kurią nukreip­tos operaci­jos, pažin­i­mas – jos nuostatų, ver­ty­bių, palanku­mo žino­ji­mas.

Šio kovos būdo sąvokos laikui bėgant kito. Pradžio­je buvo nau­do­ja­ma poli­tinio karo sąvo­ka. 1920 m. britų gen­ero­las, karo anal­i­tikas ir istorikas F.Ch Ful­leris., pir­mą kartą pavar­to­jo psi­chologinio karo sąvoką. Dar buvo nau­do­ja­mas ir pro­pa­gan­dos (lot. propa­go – sklei­džiu, plat­inu) ter­mi­nas. Jis reiškė idėjų bei kitos. infor­ma­ci­jos sklei­dimą, siekiant paveik­ti ar paskat­in­ti tam tikrą požiūrį, elgseną ar veiksmus nau­do­jan­tis sąmoninga fak­tų manip­u­liaci­ja.

Psi­chologinių operaci­jų sąvo­ka pradė­ta var­toti, norint išvengti karo ter­mi­no ir neigiamos visuomenės reak­ci­jos į šio pro­ce­so vykdymą taikos metu. Lietu­vos karo akademi­jos 2008 išleis­tas Encik­lo­pe­di­nis kary­bos žody­nas psi­chologinę operaci­ją api­brėžia taip:

„…taikos ar karo metu suplan­uo­ta veik­la, taiko­ma, siekiant poli­tinių ir karinių tik­slų priešiško­sios, draugiško­sios ir neu­tralio­sios visuomenės grupės nusis­taty­mui ir elge­siui pakeisti. Api­ma strate­ginę psi­chologinę, psi­chologinio stiprin­i­mo ir kon­sol­i­daci­jos psi­chologinę veik­lą mūšio lauke.”

Šiuo metu nau­do­jamos tiek psi­chologinio, tiek infor­ma­cinio karo sąvokos

Šiuo­laiki­nis infor­ma­ci­nis karas skiria­mas į dvi pagrindines dalis – human­i­tar­inę ir tech­nologinę. Human­i­tar­inė dalis aprėpia įvair­ius pro­jek­tus: kultūros, istori­jos, mok­slo, etninių mažumų prob­le­mas, žmo­gaus teisių klausimus, ide­ologinius ir kt., kurie daro įtaką visuomenės nuostatoms. Būkime atviri, dalis šių pro­jek­tų (ypač kultūros pro­jek­tai) jų klausy­to­jus nuteikia poz­i­tyvi­ai kūrėjų atžvil­giu, tuo labi­au, kad savi TV kanalai tok­ių pro­jek­tų kažkodėl neparuošia. Tiesa, mūsų poli­tikai, vertin­da­mi esamą padėtį, plan­uo­ja sustiprinti nacional­inį TV kanalą ir kt. priemones. Tech­nologinė infor­ma­cinio karo dalis (kiber­ne­ti­nis karas) fiz­iškai gri­au­na įvairias ūkines ir finansines struk­tūras ir kelia psi­chologinę sumaištį.

Išau­gusi infor­ma­ci­jos skvar­ba ir infor­ma­cinių tech­nologi­jų prieina­mu­mas – ner­i­b­o­ta infor­ma­ci­jos sklai­da (priešininko sklei­džia­ma manip­u­liacinio pobūdžio infor­ma­ci­ja) kelia vis didesnę grės­mę demokra­tinių šal­ių visuomenėms. Infor­ma­ci­nis karas destruk­tyvi­ai veikia visuomenę, paneigia daugelį etikos nuostatų, naik­i­na ribą tarp karo ir taikos, – nebeaišku, kada praside­da karas ir kokios yra kari­av­i­mo taisyk­lės. Tech­nologi­jų plė­tra nepa­pras­tai padidi­no infor­ma­ci­jos perteiki­mo gre­itį, labai išplėtė psi­chologinių (infor­ma­cinių) atakų audi­tori­ją.

Informacinio (psichologinio) karo ištakos

Psi­chologinio karo ištakų ran­dama IV a. p.m.e. Kini­jos karo strat­ego Sun Tzu veik­lo­je, kuris sufor­mula­vo psi­chologinio karo esmę ir jo meto­dus. Dar 500 m. p.m.e.. Graik­i­jo­je pradė­ta nagrinėti retori­ka, siūlan­ti įvairias raiškos priemones: pom­pastišką kal­bos manierą, logiškų ir ira­cional­ių argu­men­tų kaital­io­jimą, siekiant suk­laid­in­ti klausy­to­ją. XII a., plečiant Čingis­chano mon­golų imper­i­ją, ruošiantis pul­ti priešą, buvo pasklei­dži­a­mi gandai apie kar­ių gausumą ir jų žiau­rumą. Taip tau­tos buvo gąs­d­i­namos ir ati­ma­mas jų ryž­tas priešin­tis. XIX a. Prūsi­jos armi­jos gen­ero­lo K. Clau­se­vi­co (1780–1831) dar­bu­ose rag­i­na­ma imtis tak­tikos, kuri priver­stų priešininką pasid­uoti be kovos, neįsi­traukiant į tiesioginį kon­flik­tą. Psi­chologinio karo tyri­mai ypač išplė­toti po I pasaulinio karo. Kovo­je su D. Bri­tani­ja, A. Hit­leris ypatin­gai didelį dėmesį skyrė psi­chologini­am karui. Buvo įkur­ta spe­ciali insti­tu­ci­ja, paskir­tas pro­pa­gan­dos min­is­tras. Juo tapo J. Gebel­sas. Pats A. Hit­leris, būdamas mesian­inė asmeny­bė, savo ora­torines kalbas skyrė psi­chologinio karo pro­jek­tams.

Psi­chologinio karo svar­ba išau­go, sparči­ai plė­to­jant ryšių tech­nologi­jas II PK metu, be to, sukur­ti spe­cialūs psi­chologinių operaci­jų vykdy­mo padalini­ai. D. Bri­tani­jo­je buvo įkur­tas slap­tas darinys pro­pa­gandai skleisti ir plat­in­ti, kurio vadovas S. Delmeris keliomis radi­jo sto­timis sėk­min­gai vykdė taip vad­i­namą juodąją pro­pa­gandą, pop­u­liar­ią net tarp vok­iečių kareivių, nors iš tikrųjų gri­ovė jų kov­inę dvasią. Dėl gal­ingų radi­jo siųs­tu­vų nau­do­ji­mo, šios lai­dos buvo girdi­mos viso­je Europo­je. Vin­stonas Čerčilis sėk­min­gai nau­do­josi šiomis radi­jo sto­timis. II PK metu britai parengė nemažai kovinių gudry­bių, atra­do daug teorinių ir prak­tinių metodų. Britų pro­pa­gan­dos veikėjo D. Clarkei­dėjos, tokios kaip regėji­mo apgaulė ir kt. meto­dai, padėjo parengti apgaulės strate­gi­ją karo metu ir D. Clarke buvo vad­i­na­mas didži­au­siu britų apgaviku.

Šiuolaikinio informacinio karo vykdymo struktūros ir technologijos

Dauge­lis val­sty­bių, turė­damos susik­losčiu­sias infor­ma­ci­jos valdy­mo tradi­ci­jas, pasirengi­mo infor­ma­cini­am karui klausimus sprendžia įvairi­ai.

Vienos šalys kuria infor­ma­cinio karo padalin­ius, kurie pasirengę prak­tini­ams veiks­mams bet kuri­o­je vieto­je, bet kuri­uo laiku. Šie padalini­ai įeina į gin­klu­otųjų pajėgų arba spe­cial­iųjų tarny­bų sudėtį. Esant reikalui, jie gali būti panau­do­ja­mi ir taikos metu, taip pat ir prieš savus piliečius. Tokį metodą pasirinko JAV, Rusi­ja, Vok­i­eti­ja, Kini­ja ir kitos šalys.

Kitose šal­yse mažes­ni (taikos meto) infor­ma­cinio karo padalini­ai veikia civil­inėse struk­tūrose. Kai nėra karo, jos vyk­do pro­pa­gan­dinius ir ide­ologinius uždavinius pagal vyr­i­ausy­bės užsaky­mus, nacionalinio saugu­mo labui. Tokį metodą pasirinko D. Bri­tani­ja, Prancūz­i­ja, Švedi­ja, Šve­icar­i­ja ir kitos šalys.

Kai kuriose šal­yse tiek val­sty­binėms pro­pa­gan­dos žiny­boms, tiek komercinėms žini­asklai­dos priemonėms vadovau­ja infor­ma­cinio karo spe­cial­is­tai. Jie užtik­ri­na nuo­lat­inį pro­pa­gand­inį – infor­ma­c­inį savo šalies vadovy­bės palaikymą. Tokia prak­ti­ka papli­tusi Pietų Korėjo­je, Taivany­je, Indonez­i­jo­je, Fil­ip­in­u­ose.

Viena iš infor­ma­cinio karo tech­nologi­jų – netikros vėli­avos (False Flag) operaci­jos. Ter­mi­nas Netikra vėli­a­va yra kilęs iš laivyno istori­jos, kada priešui apgau­ti buvo nau­do­jamos sve­ti­mo laivyno vėli­avos. Ren­giant tokios operaci­jas, nau­do­jamos sukar­in­tos arba civil­inės orga­ni­zaci­jas. Tikrąją orga­ni­zaci­ją, jos dalyvius, sten­gia­masi paslėp­ti. Šį būdą daž­ni­au­si­ai nau­do­ja kari­nis arba saugu­mo per­son­alas, vyk­dan­tis tero­ro aktus, pvz., V. Puti­no „žalieji žmo­geliukai“ Kry­mo ir Rytų Ukrain­os operaci­jose. Senes­nis pavyzdys – smogikų for­muotės, apsime­tu­sios par­ti­zanų būri­ais, Lietu­vos par­ti­zanų karo metu. Prie netikros vėli­avos operaci­jų priskirti­na įtak­ingų orga­ni­zaci­jų ir net par­ti­jų veik­la. Dauge­lis šių metodų pradėti nau­doti II PK metu ir vėli­au įvair­i­u­ose. kon­flik­tu­ose.

Daniel Lern­er, buvęs CŽV strate­ginio padalinio Office of Strate­gic Ser­vices, anal­iza­vo įvairias infor­ma­cinio karo strate­gi­jas. D. Lern­er sug­ru­pa­vo psi­chologinio (infor­ma­cinio) karo tech­nologi­jas į tris gru­pes – baltąsias, pilkąsias ir juodąsias.

Juo­dosios infor­ma­cinio karo operaci­jos (įpras­ta vad­in­ti juo­dosiomis tech­nologi­jomis) yra slap­tos karinių struk­tūrų, saugu­mo tarny­bų, įv. orga­ni­zaci­jų ir struk­tūrų, pri­vačių ben­drovių ir kom­pani­jų operaci­jos. Pagrin­di­nis skir­tu­mas tarp juodųjų operaci­jų ir paprasči­au­si­ai slap­tų yra tas, kad juo­dosiose operaci­jose nau­do­ja­ma nemažai apgaulės. Nau­do­ja­mi infor­ma­ci­jos „išbalin­i­mo“ būdai: melagin­ga (juodo­ji) infor­ma­ci­ją pradžio­je pateikia­ma koki­am nors lei­diniui, iš kurio perspaus­d­i­na­ma inter­nete, dar vėli­au ją išs­paus­d­i­na koks nors laikraštis, rem­dama­sis inter­ne­tine medži­a­ga. Taip infor­ma­ci­ja „iden­ti­fikuo­ja­ma“.

Infor­ma­cini­ame kare dar nau­do­ja­mi žodini­ai (daž­nai ir vaiz­do) arba muzikini­ai neu­rol­ingvis­tinio poveikio būdai, keičiantys žmonių moty­vaci­ją. Spe­cial­istų pareng­tos koman­dos (žodži­ai, vaiz­dai, muzikos kūrini­ai ir kt.) užko­duo­ta for­ma perteiki­amos per radi­ją, tele­viz­iją ir kt. būdais. Žmogui klau­sant muzikos, ste­bint fil­mo per­son­ažus net neį­taria­ma, kad per pasą­monę nori­ma linkme yra for­muo­jamos jo ver­ty­binės ir kt. nuostatos. Pagrin­diniu poveikio objek­tu šiuo atve­ju tam­pa smegenų neu­rofiziologinė veik­la ir jos sukel­tos emocinės būsenos.

Rinkos dės­nių val­do­mo­je visuomenė­je infor­ma­ci­ja yra prekė, ji par­duo­dama. Žini­asklai­dos struk­tūras veikia nau­dos kon­cep­ci­ja. Žini­asklai­dos priemones remia įvairios insti­tu­ci­jos: fir­mos, akcinės ben­drovės, bankai, įv. fondai ir pan. Įstatymų numaty­ta tvar­ka rėmė­jas negali dary­ti įtakos skel­bi­amos infor­ma­ci­jos turiniui. Bet pini­gai gau­na­mi iš rėmėjų, be abejo, daro poveikį infor­ma­ci­jai. Todėl tam tikroms jėgoms nesunki­ai atsir­an­da gal­imy­bė orga­nizuoti infor­ma­cinio karo fron­tą. Šiai agre­si­jos for­mai sunku pasi­priešin­ti, kadan­gi Tarp­tautinės teisės insti­tu­ci­jos nėra jos teisiškai pri­paži­nu­sios. Todėl mūsų visuomenė­je paste­bi­mi dėl nuo­lat­inės klaid­i­nančios infor­ma­ci­jos besi­for­muo­jan­tys ar jau susi­for­mavę mąsty­mo stereoti­pai – mažos val­sty­bės nepil­naver­tišku­mo mūsų visuomenė­je kom­plek­sai, mūsų tautinės ir val­sty­binės sav­i­monės sun­yki­mas, vadovy­bės nekom­pe­ten­ci­ja, kar­i­uomenės silp­nu­mas ir kt.

Informaciniai karai ir internetas

Rusi­jo­je polit­inės ir ekonom­inės kryp­ties por­talus lanko virš 1,5 mil­i­jonų žmonių. Tai reiškia, kad inter­ne­tas suteikia plačias infor­ma­cinių karų orga­ni­za­v­i­mo gal­imybes. Taip pat inter­ne­tas suteikia infor­ma­ci­ją apie audi­tori­ją – paaiškė­ja, kiek žmonių, kok­ius por­talus lanko ir kas kuo domisi. Kiekvien­as inter­ne­to lanky­to­jas gau­ta infor­ma­ci­ja dali­nasi su kitais žmonėmis, kurie, ypač žur­nal­is­tai, padid­i­na bangą, kurią suke­lia mes­tas akmenėlis. Žur­nal­is­tai perspaus­d­i­na infor­ma­ci­ją, ją skaito dau­gy­bė žmonių – supažind­in­tų žmonių skaičius dar smarki­ai padidė­ja. Infor­ma­ci­ja inter­nete nėra kon­troli­uo­ja­ma (teisiškai nėra prižiūri­ma). Pub­likuo­ja­ma medži­a­ga skiria­ma įvairi­oms visuomenės grupėms: plači­a­jai visuomenei, tam tikrai visuomenės dali­ai, pvz., moky­to­jams arba medikams, pir­ma­jam asme­niui ir jo arti­mai aplinkai, tau­tinių mažumų klausi­mams ir kt.

Šiuo metu Rusi­ja vyk­do inten­syvų infor­ma­c­inį karą. Gal­i­ma sakyti, jai pavyko įtik­in­ti dalį pasaulio visuomenės, kad Rusi­ja neturi interesų Ukrain­o­je, kad JAV diriguo­ja Ukrainai, bet kažkodėl už Kry­mo operaci­jos nušvi­etimą V. Puti­nas apdovano­jo 300 žur­nal­istų. Rusi­jo­je pri­ta­ri­mo vyr­i­ausy­bės poli­tikai deklaraci­ją pasir­ašė dauge­lis žinomų meno veikėjų. Šis fak­tas įro­do infor­ma­ci­jos perteiki­mo reikšmę. Kalbant apie tech­nologinę (tech­n­inę) infor­ma­cinio karo dalį – kiber­ne­tini­ai inci­den­tai ir atakos ypač pavo­jin­gi infor­ma­ci­jos infra­struk­tūrai – elek­tron­inių ryšių tin­klui, pra­monės pro­cesų ir finan­sų valdy­mo sis­temai, elek­tros ir dujotiekio tin­klams ir kt. sis­te­moms, kurių sutriki­mai padaro daug žalos nacionalini­am saugu­mui, šalies ūkiui, kelia sumaištį visuomenė­je. 2009 viešai pasirodė kenksmin­ga pro­gram­inė įran­ga Stuxnet, gal­in­ti ne tik laik­i­nai neu­tral­izuoti infor­ma­c­inę sis­temą, bet ir fiz­iškai ją sunaik­in­ti. Kiber­net­inė­je erd­vė­je ban­do­mas virusas V666, suke­liantis šviesos dėmes mon­i­to­ri­aus ekrane, kurių poveikis grindžia­mas taip vad­i­namo 25 kadro fenomenu – tai visų pir­ma gana galin­ga įtai­gos priemonė. Taip pat virusas gali negatyvi­ai paveik­ti psi­chofiziologinę kom­pi­u­te­rio nau­do­to­jo būseną.

Informaciniai karai versle

Sakykime, įmonė­je pabran­gus žali­avoms arba dėl kitų priežasčių, atsir­a­do sunkumų. Tuo pasin­au­do­dama, kita įmonė siekia per­imti jos valdymą. Pradė­ta supirk­inėti sunkumų tur­inčios įmonės akci­jas, pradedamas for­muoti šešėli­n­is valdy­mo aparatas, siekiant pakeisti dabart­inę direk­ci­ją. Kuria­ma nep­a­sitikėji­mo ir įtaru­mo atmos­fera, panau­do­jant žmonių nep­a­sitenk­in­imą atly­gin­i­mais, socialin­iu aprūpin­imu, kelia­mi korup­ci­jos, lėšų pasisavin­i­mo fak­tai. Valdy­mo koman­do­je ver­buo­ja­mi įtakos agen­tai, sten­gia­masi diskred­i­tuoti įmonės vadovy­bę, apsunk­in­ti jos veik­lą did­i­nant išlaidas ir maži­nant pel­ną. Vyk­do­mas infor­ma­c­inė kam­pani­ja žini­asklaido­je. Sklei­dži­a­mi vadovy­bę kom­pro­mi­tuo­jan­tys gandai apie korup­ci­ją, ryšius su krim­i­nalin­iu pasauliu, pro­tek­cionistinę kadrų poli­tiką, direk­ci­jos nekom­pe­tentingumą.

Infor­ma­cini­ai karai nėra reteny­bė ver­s­lo ir ekonomikos slu­ok­sni­u­ose. Ir ES tary­ba sulaukia infor­ma­cinių kam­pani­jų kvotų paskirsty­mo, pro­duk­ci­jos reglamen­tų, struk­tūrinių fondų lėšų paskirstymų klausi­mais.

Kaip pasipriešinti klaidinančios informacijos srautui?

Kai kurie spe­cial­is­tai mano, kad infor­ma­ci­ją paneigti gal­i­ma išanal­iza­vus ją spe­cial­i­u­ose anal­izės cen­tru­ose. Šio požiūrio beat­o­dair­iškai atmesti nev­er­ta. Bet klaid­i­nan­ti infor­ma­ci­ja pateikia­ma pro­fe­sion­a­li­ai, ji apeli­uo­ja labi­au į jaus­mus, o paneigi­mas papras­tai būna logiškas ir racionalus. Daž­ni­au­si­ai lai­mi emo­ci­jos– jos gim­do pasitikėjimą. Apgaulę gali nugalėti tik bran­di, kri­tiškai mąs­tan­ti, infor­ma­ci­ją anal­izuo­jan­ti ben­druomenė.

Vytau­tas Manke­vičius
technologijos.lt