Kaip išspręsti konfliktą aplinkai? Ar konfliktas gali būti draugiškas aplinkai? Kas yra konfliktas ir kaip jį atpažinti? Kuris konfliktas yra aplinkosauginis?

Ar konfliktas gali būti draugiškas aplinkai?

Daugelis žmonių su šiuo žodžiu sieja neigiamas emocijas. Ir tai nenuostabu, nes dažniausiai konfliktas paaštrina santykius ir priverčia jausti pyktį, kaltę ar gėdą. Nepaisant to, psichologai įsitikinę, kad konfliktai gali būti naudingi ir neskausmingi. Net savo emocijų supratimas įtemptame dialoge ir jų atsiradimo priežastys jau yra didelis savimonės šuolis.

Kas yra konfliktas ir kaip jį atpažinti?

Konfliktas yra dviejų ar daugiau motyvų ar interesų susidūrimo momentas, kurio negalima patenkinti vienu metu. Pavyzdžiui: mama nori, kad jos sūnus nepraleistų pamokų. O mano sūnus nori lankyti sporto skyrių, kuris dirba tik ryte, per pamokas. Labai tikėtina, kad du interesai, kurių negalima išspręsti vienu metu, sukels konfliktą. Kalbant apie santykius tarp žmonių, konfliktai yra neišvengiami. Ir tai visiškai normalu, nes tai tik identifikatorius to, kad kiekvienas žmogus turi savų norų, minčių, idėjų dėl tam tikrų dalykų.

Kuris konfliktas yra aplinkosauginis?

2012 m. paskelbtas tyrimas parodė, kad pyktis, kurį žmonės patiria konflikto metu, sukelia tik trumpalaikį diskomfortą. Tuo pačiu metu iš konflikto užsimezgę nuoširdūs pokalbiai ilguoju laikotarpiu buvo naudingesni santykiams. Tiesą sakant, tai yra skirtumas. Konfliktas, kuris nesibaigia pokalbiu ir bendru problemų sprendimu, yra nekokybiškas ir žalingas. Žemiau pateikiami keli patarimai, kaip su tuo dirbti.

Skirkite laiko konfliktams

Kad ir kokios emocijos jus nuneštų, pasistenkite konfliktą atidėti vėlesniam laikui. Taip išvengsite neapgalvotų sprendimų ir per šiurkščių žodžių bei susigalvosite, kad tai turi būti pokalbis, skirtas išspręsti problemą, o ne tik barti. Jei konfliktas kyla staiga, yra didelė tikimybė susimušti, pabėgti ar sustingti. Kai žmonės yra šioje pavojaus zonoje, problemos sprendimas yra labai mažai tikėtinas, nes kiekvienas žmogus yra sutelkęs dėmesį į tai, kaip reaguoti į suvokiamą grėsmę, kurią patiria iš savo priešininko. Net jei vienas asmuo yra kovos, skrydžio ar užšalimo režime, o kitas bando išspręsti problemą, tai gali nuvilti abu žmones ir paaštrinti ginčą.

Klausk, nekaltink

Konfliktą pablogina tai, kaip žmonės dažnai išreiškia save. Jei konflikto metu mama pokalbį pradeda žodžiais: „Tu visada man prieštarauji! Kokybiško išsilavinimo negausite dėl savo sportinių užgaidų! – vargu ar šis konfliktas gerai baigsis. Sūnus supras tik tiek, kad mama draudžia tai, ką jis myli, jo nesupranta ir kaltina, kad turi savų norų. Svarbu užmegzti pokalbį turint tikslą perteikti savo poreikį, o ne įžeisti kito žmogaus. Kaip skambėtų nesmurtūs motinos žodžiai? Pavyzdys: „Aš nerimauju, kad praleidžiate pamokas. Man svarbu įgyti žinių. Žinau, kaip tau patinka sportas, bet nesu pasiruošęs leisti tau pasirinkti tik vieno dalyko. Raskime kompromisą“.

Išgirsk ir dar kartą paklausk

Kai konflikto metu pradedate vienas kitą pertraukti, visi stipriau jaučia, kad kitas žmogus neklauso ir nesupranta. Taip, tai nėra lengva užduotis, bet stenkitės išklausyti žmogų iki galo, netrukdydami. Ir kai tik jis baigs, vėl paklausk visko, ko nesupratai. „Kodėl tau atrodo, kad man nerūpi, kaip praėjo tavo diena? – bus daug veiksmingesnis už teiginį: „Man rūpi“.

Venkite įžeidinėjimų ir pažeminimo

Taip, tai gali būti nesąmoninga arba nevaldoma, galite emociškai pažeminti žmogų. Tačiau šie žodžiai išlieka ir jų negalima atsiimti. Kai tik konfliktas pasieks pažeminimo stadiją, sustabdykite jį bet kokia kaina.

Išmokite atsiprašyti

Kaip yra skirtingos „meilės kalbos“, taip pat yra skirtingos atsiprašymo „kalbos“. Vieniems tai yra dovanos, o kitiems užtenka paprasto „atsiprašau, labai atsiprašau“. Tai labai individualu ir verta suprasti, koks atsiprašymas tinka konkrečiam žmogui, ypač jei kalbame apie jums svarbius santykius.