Kaip neprisipirkti to, ko nereikia?

Mažų kainų manip­u­liaci­jos „įkaitais“ tam­pa pirkė­jai, neprik­lau­so­mai nuo finansinės padėties, iš preky­bos cen­trų grįž­tan­tys su didesniu, nei plan­uo­ta, pirkinių maišu. Lietu­vo­je gyven­to­jai daž­nai išlaidau­ja pirk­da­mi mais­to pro­duk­tus. Kaip tik­slin­gai plan­uoti išlaidas par­duo­tu­vė­je? Kaip neprisipirk­ti to, ko nereikia?

Ver­s­lo vady­bos eksper­tas, psi­cholo­gas Juris Belte teigia, jog išlai­davi­mo priežastys yra įvairios „Prek­ių įsigi­ji­mas nėra blo­gas dalykas, pini­gai yra skir­ti leisti. Prob­le­ma atsir­an­da tada, kai žmonės, neturė­da­mi pinigų, per­ka nereikalin­gus daik­tus, vėli­au skoli­nasi, kad įsi­gytų nau­jų.

Tai – apsipirki­mo mani­ja, jos priežastys psi­chologinės, – aišk­i­na jis. – Žmogui norisi patir­ti nau­jas emo­ci­jas, įspūdžius. Jei šeimo­je ar darbe – ruti­na, kas­di­eny­bė tam­pa neį­do­mi, pradedama ieškoti nau­jų potyrių. Vie­niems tai tam­pa apsipirki­mas – gre­itas ir sąly­gi­nai mažai kain­uo­jan­tis mal­on­u­mas, suteikiantis trumpalaikes leng­vas teigia­mas emo­ci­jas.“

J.Belte pabrėžia, jog per daug išlaidau­jan­tys žmonės sta­tis­tiškai yra žemes­nio socialinio slu­ok­snio: „Daž­nas išlai­davi­mas yra ele­men­tar­ių planav­i­mo įgūdžių neturėji­mas. Tai daž­na tėvų auk­lėji­mo spra­ga, kuomet žmo­gus nesupran­ta, kaip išsilei­džia pini­gai, nes por­eik­ių yra labai daug.“

„Be to, jei žmo­gus neturi veik­los, kuri­o­je patirtų teigia­mas emo­ci­jas, apsipirk­inėji­mas pade­da atsi­palaid­uoti, teikia psi­choter­ap­inį poveikį. Pirki­mas kom­pen­suo­jant žmo­gaus vid­inę tuš­tumą vėli­au gali virsti prik­lau­somybe“, – sako J.Belte.

„Mes patys atsakin­gi už savo finan­sų valdymą. Niekas mūsų nev­erčia pirk­ti. Svar­bu iš anksto apgalvoti finansines išlaidas numatant, kiek pinigų per mėnesį skir­site mais­tui, – kal­ba spe­cial­is­tas. – Išlaidų neplanav­i­mas, net ir turint geras paja­mas, gali­au­si­ai veda prie kriz­inės situaci­jos. Gyve­name šian­di­en, tači­au rytoj taip pat gyven­sime – nereikia pasid­uoti pirki­mo impul­sui.“

Pasak ver­s­lo psi­chologi­jos eksper­to, daž­ni­au­si­ai išlaidau­ja­ma spon­taniškai, neplan­uo­tai, impul­syvi­ai. Plan­uo­jant išlaidas to gal­i­ma leng­vai išvengti. „Svar­bu vengti kraš­tutinumų, griež­tos taisyk­lės blo­gai veikia. Didžio­ji dalis finan­sų turi būti skiria­ma plan­uotiems pirkini­ams, tači­au tam tikrą dalį gal­i­ma skir­ti ir pirkini­ams ne pagal sąrašą“, – patik­i­na J.Belte.

Kaip mažinti išlaidas maisto prekėms?

• Ugdykite planav­i­mo įgūdžius, sudar­inėkite būsimų prek­ių sąrašus.
• Neikite į par­duo­tu­vę, jei esate išalkę.
• Fik­suokite savo paja­mas ir išlaidas.
• Pirkite prekes, o ne „akci­jas“.
• Atsiskaitykite gry­naisi­ais pini­gais.
• Atsidarykite sąskaitą, skirtą tik mais­to išlaidoms.

Turint papil­domų lėšų, gal­i­ma inves­tuoti į akci­jines, didesnės mais­to prek­ių pakuotės, gėrimus. Didesnę pakuotę pirkite tik būda­mi tikri, jog suvar­tosite ją laiku. Pini­gas yra vertes­nis šian­di­en, nei bus rytoj. Neap­simo­ka pirk­ti prekės dėl nedidelės jai taiko­mos nuo­lai­dos.

Doman­tė Juknonytė | lsveikata.lt