Konfliktų sprendimo strategijos

Konku­rav­i­mas. Laimėti-pralaimėti prin­ci­pas. Sten­giam­si laimėti, bet kokia kaina ignoruo­jant opo­nen­to intere­sus. Daž­ni­au­si­ai tokios per­galės trumpalaikės, nes pralaimėju­sio­ji pusė ieško revanšo gal­imy­bių.

Prisi­taiky­mas. Nuo­lai­dos prin­ci­pas. Auko­ja­mi savo intere­sai nusilei­džiant priešininkui. Papras­tai tai daro­ma dėl to, kad siekia­ma išsaugoti gerus san­tyk­ius arba tiesiog laimėji­mo sąnau­dos būtų didesnės nei pats laimikis. Ši strate­gi­ja tin­ka jei opo­nen­tas įverti­na nuo­laidą, o mums praradi­mas nėra labai reikšmin­gas, svar­bus.

Vengi­mas. Neveik­lu­mo prin­ci­pas. Nesi­ima­ma jok­ių aktyvių veiksmų. Strate­gi­ja tin­ka­ma tada kai kon­flik­tas neliečia tiesioginių mūsų interesų, yra mums nes­var­bus. Tok­iu būdu sutaupome jėgas ir laiką.

Kom­pro­misas. Dal­i­ji­mosi pusi­au prin­ci­pas. Nere­tai tai laiko­ma teisin­giau­siu sprendimu, bet tai yra klai­da. Patenk­i­na­ma tik dalis sąlygų. Visa­da yra pavo­jus, kad viena iš pusių buvo smarki­ai išpū­tus savo reikalav­imus, o kita derėjosi sąžini­gai, tad nuo­lai­dos vien­ai pusei neb­u­vo skaus­min­gos, o kitai – gal net labai. Strate­gi­ja taiko­ma tik tada, kai opo­nen­tų intere­sai yra visiškai nesud­eri­na­mi, kai sprendimą reikia rasti labai gre­itai, kiti bandy­mai spręsti prob­lemą buvo neefek­tyvūs. Pri­imti­na kaip laik­i­na priemonė ieškant geres­nio sprendi­mo arba, kaip priemonė, neradus jokio kito sprendi­mo.

Ben­dradar­biav­i­mas. Laimėti-laimėti prin­ci­pas. Tai sėk­min­giau­sia strate­gi­ja, abu dery­bų dalyvi­ai ieško abibu­si­ai naudin­go sprendi­mo, abiejų pusių intere­sai pil­nai patenk­i­na­mi. Tai kitaip dar vad­i­na­mas inte­gruo­ja­ma­sis derėji­mas. Pasiek­ti rezul­tatai, susi­tari­mai, sprendi­mai abiems pusėms naudin­gi, per­galės ilgalaikės.