ai generated, brain, mind, technology, anatomy, medical, thinking, memory, brain, brain, brain, brain, brain, mind, technology, medical, thinking
| | | | | |

Nustatytas ryšys tarp IQ ir alkoholio vartojimo

Nau­jausi mok­slini­ai tyri­mai atsklei­dė, kad egzis­tuo­ja ryšys tarp intelek­to koe­fi­cien­to ir alko­ho­lio suvar­to­ji­mo. Bent jau vyrų atve­ju žemo intelek­to asmenys suvar­to­ja dau­giau svaig­i­nančių gėrimų nei tie, kurių IQ yra aukštes­nis, skel­bia telegraph.co.uk.

Karolin­skos insti­tute Švedi­jo­je atlik­tas tyri­mas, kuri­ame daly­va­vo 49 321 šalies vyrai, gimę 1949–1951 metų laiko­tarpy­je ir pašauk­ti į Švedi­jos kar­i­uomenę 1969–1971 metais. Tyrė­jai išna­grinėjo ėmi­mo į kar­i­uomenę metu atlik­tus intelek­to koe­fi­cien­to tes­tus, alko­ho­lio var­to­jimą, tabako var­to­jimą, taip pat tiri­amųjų sveikatos būk­lę.

Rezul­tatai par­o­dė, kad žemes­nio intelek­to vyrai var­to­jo dau­giau alko­ho­lio, dėl to mok­slininkai padarė išvadą, kad „aukštes­nis IQ skati­na rink­tis sveikesnį gyven­i­mo būdą“.

Insti­tute studi­juo­jan­ti Sara Sjölund, kuri taip pat daly­va­vo vyk­dant šį tyrimą, teigia, jog tai buvo pir­mas dar­bas,
nus­tatęs „nuosek­lius“ ryšius tarp „kog­ni­tyvinių gebėjimų ir su alko­holiu susi­jusių prob­lemų“. Tyrė­jai paste­bėjo, kad šiuo atve­ju nemenkas vaid­muo gali tek­ti ir ekono­mini­am bei socialini­am sta­tusui.

Danielis Falk­st­ed­tas iš Karolin­skos insti­tu­to Visuomenės sveikatos mok­slų fakul­te­to teigia, kad greiči­au­si­ai žemas intelek­to koe­fi­cien­tas lemia didesnį alko­ho­lio var­to­jimą, o ne atvirkšči­ai: „Atro­do, auto­ri­ai gali paaišk­in­ti didžiąją dalį sąsajų tarp IQ ir stipraus gėri­mo. Man­au, tai gali būti pagrind­inė šio dide­lio tyri­mo žinia: prasti IQ testų rezul­tatai daž­nai lydi­mi kitų nepalankių veik­snių, tok­ių kaip prastes­nė social­inė kilmė ar emocinės prob­le­mos, o tai gali paaišk­in­ti ryšį su rizikingu alko­ho­lio var­to­jimu“.

S. Sjölund pažymėjo, kad tyri­mo rezul­tatai prik­lau­so­mai nuo šalies ir kultūros gali skir­tis, ypač moterų atve­ju. „Pri­val­ome labai atsar­giai apiben­drin­ti šiu­os rezul­ta­tus moterų atve­ju, nes jų alko­ho­lio var­to­ji­mo lygis ir mod­eli­ai labai skiri­asi lygi­nant su vyrais“, – paste­bi tyrė­ja.

2010 metais Lon­dono ekonomikos mokyk­la tvirti­no visiškai priešin­gai – esą, protin­giau­sios moterys geria dau­giau­si­ai, mat buvo nus­taty­ta, kad geri­au­si­ai bes­imok­iu­sios mer­gaitės suau­gu­sios daž­ni­au var­to­ja alko­holį.

Švedų atlik­tas tyri­mas pris­tatomas žur­nale „Alco­holism: Clin­i­cal and Exper­i­men­tal Research“.

Parengė: delfi.lt

Įvertinkite straip­snį

0 / 12 Įver­tin­i­mas 0

Jūsų įver­tin­i­mas:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *