Prieštaringas klausimas: ką reiškia gyventi su depresija? Ką reiškia gyventi su depresija. Kuo tai pavojinga ir ar galite sau padėti? Išsiaiškinkime straipsnyje.

Saugokitės depresijos!

Daugelis žmonių yra susipažinę su šiuo jausmu. Ir kol vieni gyvena pagal šį niūrios ir paslaptingos asmenybės įvaizdį, kiti bando padaryti galą melancholijai. Yra ir trečia kategorija – žmonės, kurie net neįtaria, kad jau daugelį metų serga depresija.

Ką reiškia gyventi su depresija. Kuo tai pavojinga ir ar galite sau padėti? Išsiaiškinkime straipsnyje.

Ar depresija yra bloga nuotaika ar psichikos sutrikimas?

Rudeninė apatija, nesėkmingas laikotarpis, nuobodulys, nepasitikėjimas savimi – su tuo susidūrė kiekvienas. Tačiau depresija nėra bloga nuotaika keletą dienų ir tikrai ne mados posakis.

Jei gali palaukti blogos nuotaikos, pasilepinti nauju daiktu ar šokoladu, tada depresijos taip lengvai neįveiksi. Svarbu atkreipti dėmesį į šios būklės trukmę ir pasireiškimo dažnumą. Jei tai tęsiasi mėnesius ar metus, tai yra pavojaus varpas ir priežastis apie tai galvoti.

Žmonės ne visada pasirengę pripažinti problemą ir reaguoti. Ir, žinoma, dažnai neįmanoma nustatyti apatijos šaltinio: perdegimas, sunkumai darbe, sezono kaita, šeimyniniai rūpesčiai. Visa tai galima priskirti blogos nuotaikos priežastims. Tačiau dažnai šaltinis yra paslėpta depresija, kuri yra pavojinga, nes ją nustatyti nėra lengva.

Taigi, depresija tai ne bloga nuotaika, o dažnas psichikos sutrikimas. Naujausiais PSO skaičiavimais, depresija serga 3,8% viso pasaulio gyventojų. Būdingi simptomai: autonominės sistemos sutrikimai, pablogėjusi nuotaika, anhedonija, lėtinis nuovargis. Jei sergate gilia depresija, kuri turi įtakos jūsų fizinei būklei, gydymo atidėlioti negalima. Požymiai: mėlynė, apatija, nerimas, panikos priepuoliai, nervingumas.

Pagrindiniai faktai (PSO duomenys)

• Skaičiuojama, kad depresija serga 5 % suaugusiųjų ir 5,7 % vyresnio amžiaus žmonių (nuo visų atvejų);
• Depresija yra pagrindinė gyventojų negalios priežastis;
• Vyrai depresija serga rečiau nei moterys;
• Depresija dažnai sukelia savižudybę;
• Yra lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios formos, ir kiekvienai yra veiksmingų gydymo būdų.

Kodėl depresija pavojinga?

Depresija yra rimtas psichikos sutrikimas ir, jei bus palikta atsitiktinumui, situacija taps sudėtingesnė.

Tobulėjimo „riba“ kiekvienam yra individuali.

Lengva forma laikui bėgant transformuojasi į sunkesnę, galimos depresijos pasekmės: prastas miegas, per didelis lieknumas, įkyrios neigiamos mintys, pablogėjusi sveikata.

Jei depresija yra epizodinė ir nieko nedarote, depresijos fazių dažnis padidės. Depresija, sielvartas ir liūdesys taps nuolatiniais gyvenimo palydovais.

Dviguba depresija. Gali pasireikšti didelės depresijos epizodas, dėl kurio užsitęsia apatija.

Dings meilė ir gyvenimo troškulys, dings motyvacija ir įkvėpimas. Įstrigsite viename emocijų rate ir negalėsite išeiti.

Depresijos pasekmės yra skirtingos, priklausomai nuo to, kaip laiku reaguojama ir kreipiamasi pagalbos.

Kaip suprasti, kad laikas gelbėtis

Depresija paveikia ne tik emocinį foną, bet ir mąstymo sferą. Suprastėja koncentracija, tampa sunku susikaupti, sunkiau priimti sprendimus.

Fiziologiniai simptomai yra miego, mitybos, seksualinių poreikių sutrikimai, padidėjęs nuovargio jausmas.

Depresija dažnai vadinama tuo, kas nėra depresija. Pavyzdžiui, jei po blogų žinių kelias dienas jaučiatės liūdnas, tai dar nėra priežastis skambinti pavojaus varpais.

Turėtumėte nerimauti, jei visiškai nustojote susidoroti su emociniais pakilimais ir nuosmukiais. „Gyvenimo skonio“ praradimas yra pagrindinis simptomas.

Svarbu suprasti, kad depresija nėra silpnumo ar tingumo požymis. Tai reakcija į gyvenimo situacijas, praradimus, stresą.

Depresijos požymiai:

• prislėgta nuotaika kelis mėnesius;
• anhedonija, susidomėjimo viskuo, kas anksčiau įkvėpė ir motyvavo, praradimas;
• numesti arba priaugti svorio nesilaikant dietos;
• sutrinka miegas, mityba ir dienos režimas;
• nuolat jaučiate vienatvę, beviltiškumą, nenaudingumą;
• jausti lėtinį nuovargį.

Kaip padėti sau

Depresiją galite įveikti ir patys, tačiau tam prireiks laiko ir valios.

Mes surinkome veiksmingus psichologo patarimus, kurie padės:

Suprask situaciją

Nuolat susitelkdami į neigiamas emocijas ar rūpesčius arba su maniakišku atkaklumu kartodami tą pačią situaciją, galime atsidurti atrajojimo gniaužtuose. Tai mąstymo tipas, kai pasirenkame sielos ieškojimą, o ne konstruktyvius sprendimus.

Kai sergate depresija, svarbu suprasti savo jausmus ir suprasti situaciją. Reikia minties galia ištraukti save iš negatyvo šydo.

Išlaisvinkite savo emocijas

Atrodo, kad depresija griauna jausmus, atveria kelią dažniems nuotaikų svyravimams. Tačiau svarbu, kad nuotaika nesikeistų kaip smūgis į galvą, priežastis – užgniaužtos ir nepatirtos emocijos.

Laikykite nuotaikų dienoraštį. Užsirašykite kasdienius įvykius ar vidinius išgyvenimus, kurie jus veikia. Analizuodami jausmus ir emocijas, tapsite pastabesni ir imlesni.

Prisiminkite, kas verčia jaustis geriau

Bet koks įvykis, sukeliantis šypseną ar juoką, taip pat sumažinantis skausmo ir tuštumos jausmą. Įrašykite tai į savo nuotaikos dienoraštį, kad nesusipainiotumėte.

Stebėkite savo poreikius

Paprastai, kai esi prislėgtas, nieko nenori. Štai kodėl taip svarbu būti budriems, nes bet kurią akimirką gali atsirasti noras ką nors padaryti. Susigundo mintimis apie šokoladą – eik į parduotuvę. Jei galvojate apie pasivaikščiojimą parke, eikite pasivaikščioti.

Net jei norite praleisti dieną žiūrėdami serialus, leiskite sau tai irgi. Nesivelkite į konfliktą su savimi.

Nebijokite prašyti pagalbos

Iš tėvų, draugų ar psichologo. Jei jautiesi nepatogu klausti, pagalvok: ar paskolintum savo petį šiam žmogui? Jei taip, tai kodėl jis neturėtų tavęs palaikyti.

Bet kokia problema gali būti išspręsta, jei laiku sureaguosi ir rasi jėgų kovoti. Kartais pritrūksta motyvacijos, tokiu atveju geriau kreiptis į psichologą. Kai atsiras mentorius, bus lengviau įveikti sunkumus ir kovoti su depresija.