Skrydžių baimė

Įsi­bėgė­jant atostogų sezonui daž­nas pas­va­jo­ja apie poil­sį sve­tur, bet baimė skristi tas mintis kar­tais ir palieka tik sva­jonėmis. Sta­tis­ti­ka bylo­ja, kad kas ketvir­tas lėk­tu­vo keleivis bijo skristi. Kas suke­lia šią baimę ir kaip ją nugalėti?

Nestiprus baimės jausmas yra normalu

Žmo­gus sutver­tas vaikšči­oti ir skry­dis nėra jo natūrali būse­na, todėl švel­ni įtam­pa yra nor­malus reiškinys, kurį patiria daug žmonių.

Papras­tai kiekvien­as, ypač retai keli­au­jan­tis lėk­tu­vu, ją pajun­ta vos įlipęs, nes laukia tai, kas žmogui prigimties neduo­ta. Ši nedidelė baimė netruk­do gyven­ti pil­navertį gyven­imą, žmo­gus sug­e­ba kon­troli­uoti savo emo­ci­jas.

Tači­au pasauly­je yra apie 13 pro­cen­tų žmonių, kurie patiria paniką net atsidūrę netoli oro uos­to. Jie gali atsisakyti pel­ningo sandėrio, poil­sio ir net san­tuokos, jeigu dėl to teks lip­ti į lėk­tu­vą. Juos kank­i­na aero­fo­bi­ja – ira­cionali, nekon­troli­uo­ja­ma skry­džio baimė, savo būsenos kon­trolės ir adek­vataus realy­bės suvoki­mo praradi­mas. Priepuo­lio metu būse­na pri­me­na ister­i­jos priepuolį.

Aero­fo­bi­ja gali būti kaip atski­ra fobi­ja, taip ir kitos žmogų kank­i­nančios fobi­jos, pavyzdžiui, ligu­is­tos uždarų erd­vių ar aukš­tumų baimės, dalis. Papras­tai ją išpro­vokuo­ja suvoki­mas, kad pats negali kon­troli­uoti sudėtin­go lėk­tu­vo mech­a­niz­mo ir esi prik­lau­so­mas nuo pilo­to, o taip pat neapi­brėž­tos situaci­jos būti­nai trag­iš­ka pabaiga lauki­mas.

Skrydžio baimę žmonės išgyvena skirtingai

Apie 60 pro­cen­tų nuo aero­fo­bi­jos kenčiančių žmonių pir­mą kartą supran­ta paniškai bijan­tys skristi nor­malaus, jok­ių keblumų nepatiri­ančio skry­džio metu. Baimė įeina į gyven­imą ir kaskart vis stiprė­ja.

Vieni stiprų stresą išgyve­na dėl tur­bu­len­ci­jos, užsitę­su­sio ar kitur nukreip­to nusilei­di­mo dėl oro sąlygų. Kiti baim­i­nasi lėk­tu­vo katas­tro­fos dėl tech­ninių ged­imų ir gam­tos katak­l­izmų (lietaus, sniego, audros). Bijo, kad ore sutriks sveika­ta, o kelių kilo­metrų aukš­ty­je negalės sulauk­ti gre­itos med­i­cin­inės pagal­bos. Labai daž­nai baimę gali išpro­vokuoti užsitęsęs depre­si­jos epi­zo­das, ben­dras žmo­gaus ner­i­mastingu­mo lygis ar stiprus emoci­nis sujau­din­i­mas.

Kalbant apie amžių, stipres­nę skry­džio baimę išgyve­na vyres­nio amži­aus žmonės, mat dėl silp­stančių pažin­tinių funkci­jų sunki­au kovoti su stre­sais. Kalbant apie lyčių skir­tu­mus, moterys daž­ni­au bijo konkrečių situaci­jų: katas­tro­fos, kriti­mo, lėk­tu­vo užgro­bi­mo, savo nekon­troli­uo­jamos reak­ci­jos į tai. Vyra­ms paniką kelia pats proce­sas – skry­dis dideliame aukš­ty­je nesu­voki­a­mu agre­gatu, kuris nuo jų visiškai neprik­lau­so. Bet kuri­u­os atve­ju tai yra stiprus psi­chologi­nis išbandy­mas.

Pagrin­dini­ai ligu­is­tos baimės skristi žen­klai:

• Ner­i­mav­i­mas kelias dien­as prieš skry­dį
• Ieško­ji­mas priežasčių atsisakyti skry­džio
• Padažnėjęs ir sustiprėjęs širdies plaki­mas
• Padažnėjęs kvė­pavi­mas ar oro trūku­mas skry­džio metu
• Įsitem­pę rau­menys, prakaituo­jan­tys del­nai
• Alko­ho­lio, kaip nusir­amin­i­mo priemonės, por­eikis skry­džio metu
• Įvair­ių garsų anal­iza­v­i­mas ir lėk­tu­vo įgu­los vaikščio­ji­mo po saloną ste­bėji­mas
• Nuo­lat­inė infor­ma­ci­jos apie avi­akatas­tro­fas, jų sta­tis­tiką, lėk­tu­vo mod­e­lio patiki­mumą įvairiose infor­mav­i­mo priemonėse paieš­ka
• Detalus avi­akatas­tro­fos įsi­vaiz­davi­mas

Kaip įveikti baimę?

Jeigu kalbėsime apie aero­fo­bi­ją, iš jos išsi­vaduoti padės pro­fe­sion­ali pagal­ba. O štai paprastą skry­džio baimę galite sušvel­nin­ti patys:

• Stenkitės keli­au­ti su tuo, kam skry­dis – mal­on­u­mas. Pokalbi­ai su atsi­palai­davu­siu ben­drakeleiviu sumažins ir jūsų baimę. O ir ranką didži­au­sios įtam­pos akimirką turėsite kam spausti.
• Nežiūrėkite pro ili­u­mi­na­torių. Atsivėręs vaiz­das gali įsiūbuoti vaiz­duotę ir emo­ci­jos taps neval­do­mos.
• Reg­is­tracijo­je paprašykite vietos lėk­tu­vo prieky­je. Papras­tai tur­bu­len­ci­ja stipri­au jun­ta­ma avialaine­r­io gale. Jeigu skry­džių baimė labai stipri, nebandykite jos nugalėti rinkdamiesi ilgus skry­džius. Rinkitės trumpas ir pagal gal­imybes dideli­ais lėk­tu­vais keliones.
• Skry­džio metu užsi­imkite kokia nors veik­la: spręskite kryži­ažodžius, žiūrėkite filmą. Atsi­palaid­uoti padės rami muzi­ka, pri­gesin­ta šviesa salone.
• Val­gykite. Mais­tas padid­i­na cukraus kiekį krau­jy­je, o tai maži­na ner­imą ir stresą. O ir pats val­gy­mo proce­sas ati­trauks nuo nemalonių minčių.
• Var­tokite daug skysčių. Van­duo šiek tiek sumaži­na adren­a­l­iną. Tin­ka pomi­dorų sul­tys. Jau­d­i­nan­tis ir prakaituo­jant orga­niz­mas natūrali­ai reikalau­ja druskos. Beje, kas trečias lėk­tu­vo keleivis užsisako būtent šių sulčių. O štai kavos atsisakykite. Šis gėri­mas sujau­d­i­na nervų sis­temą ir padid­i­na baimės ir ner­i­mo inten­syvumą.
• Taip pat neigia­mai veikia ir alko­ho­lis.
• Geri­au­sia tech­ni­ka – kvė­pavi­mas. Kvėpuokite toly­giai, gili­ai ir rami­ai. Dėmesį sutelkite į oro įkvėpimą ir iškvėpimą. Ši tech­ni­ka pade­da visais atve­jais, todėl jos mokytis galite prieš skry­dį.
• Stenkitės užs­nūsti. Jeigu pavyks, skry­dis pralėks nepaste­bi­mai.

Tai įdomu

• Reikia bijoti ne skry­džio, o kelionės į oro uostą. JAV nacional­inė trans­porto saugu­mo tary­ba nus­tatė, kad tikimy­bė žūti per auto­mo­bil­ių avar­i­ją yra viena iš 5000. O štai per 100 tūkst. reg­u­liar­ių keleivinių skry­džių valandų katas­tro­fos tikimy­bė yra 0,026.
• Kitaip tari­ant, kad patir­tumėte katas­trofą, reikėtų skraidyti 24 valan­das per parą, sep­ty­nias dien­as per savaitę dau­giau nei 400 metų.
• JAV Fed­er­al­inės Aviaci­jos Admin­is­tracijos duomenimis iki 60 pro­cen­tų keleivių ignoruo­ja lėk­tu­vų paly­dovų instruk­tažus. Dėl atidu­mo instruk­tažo metu ištikus nelaimei gali išsigel­bėti iki 50 pro­cen­tų dau­giau keleivių.
• Didži­au­sia baimė api­ma lėk­tu­vui kylant ir lei­džiantis, kai keleivi­ai mato tol­stančią ar besiarti­nančią žemę.
• Daug dau­giau keleivių mirš­ta nuo širdies smū­gio lėk­tu­vu­ose, nei avi­akatas­tro­fose. Todėl atsi­palaid­uokite ir mėgauk­itės skry­džiu.

Parengė psi­chologė Rasa Aukšti­naitytė | psichologerasa.lt
Tel. 370~659 53916