Jutimų trūkumas: kaip sustiprinti savo kūrybiškumą ir išvalyti protą?
Ar žinote, kas yra jutimų atėmimo kamera (dažniau jos vadinamos plūduriuojančiomis kapsulėmis, nuo angliško žodžio float – laisvai plūduriuoti, likti paviršiuje)? Tai rezervuaras, pripildytas vandeninio Epsom druskų tirpalo, į kurį panardintas žmogus praranda gebėjimą ką nors jausti.
Skamba beprotiškai, o gyvūnams ankstyvas jutimų trūkumas iš tiesų yra žalingas, tačiau žmonėms jis yra šiek tiek kitoks: daugelio mokslinių tyrimų rezultatai įrodo, kad trumpalaikis buvimas sensorinio nepritekliaus kameroje turi keletą teigiamų aspektų:
„Trumpi jutimų nepritekliaus periodai gerai veikia žmogaus psichinę sveikatą ir suaktyvina vidinės pasąmonės analizės procesus; tuo pat metu ilgalaikis ar priverstinis jutimų trūkumas sukelia nerimo ir baimės jausmą, gali sukelti haliucinacijas ar gilią depresiją.
Kas yra jutimų trūkumas?
Jutimų atėmimas – tai dalinis arba visiškas pojūčių atėmimas nuo išorinių poveikių.
Esant visiškai neįsivaizduojamai, iš pirmo žvilgsnio, absoliutaus jutimo nepritekliaus būsenai, žmogus yra visiškai izoliuotas nuo bet kokių išorinių dirgiklių: jokių garsų, kvapų, regėjimo vaizdų ar lytėjimo pojūčių. Sutikite, gana sunku įsivaizduoti, ką žmogus patiria tokioje būsenoje: apie ką jis galvoja, kas vyksta su jo kūnu, ar jaučia vandens prisilietimą ir pan.?
1954 m. amerikiečių neurologas Johnas Cunninghamas Lilly išrado jutimų atėmimo kamerą, skirtą žmogaus sąmonės prigimties tyrimui. Tačiau daugybės eksperimentų metu mokslininkas išsiaiškino, kad pats plaukimas (plaukimas kapsulėje) yra daug įdomesnė sritis įvairiems tyrimams.
Kaip veikia plaukiojanti kapsulė?
Kaip kapsulėje sukuriamos jutimų nepritekliaus sąlygos? Šiuolaikinis plūduriavimo seansas vyksta taip: nusirengiate, nusiprausite po dušu, užsidedate specialius ausų kištukus ir pasineriate į kokono formos kapsulę, užpildytą vandeniniu Epsom druskų tirpalu (382,5 kilogramo). Dėl didelės druskos koncentracijos, kuri neleidžia nuskęsti, lengvai plūduriuojate ir jaučiatės beveik nesvarūs.
Patekęs į vidų pats uždarai kapsulės dureles (jos neužrakintos iš išorės, todėl iš ten gali bet kada išeiti), atsiguli ant nugaros ir kitas 60 minučių esi vienas su savo mintimis. Tokiu atveju jūsų akys gali būti atviros arba užmerktos – kameros viduje tvyranti tamsa neleis pajusti skirtumo.
Vienas iš amerikiečių žurnalo „Slate“ autorių Sethas Stevensonas pasakoja apie savo pirmąją plūduriavimo patirtį:
„Vieną rytą įėjau į La Casa Spa, užlipau laiptais, įėjau į mažą kambarį, nusirengiau visus drabužius, nusiprausiau po dušu ir įlipau į didžiulę vandens talpą. Uždariau duris už savęs, įlindau į vandenį ir vieno mygtuko paspaudimu išjungiau visas šviesas.
Po kelių sekundžių supratau, kad plūduriuoju visiškoje tyloje ir tamsoje. Tiesą sakant, tai gana neįprastas jausmas. Dėl didelės druskos koncentracijos mano kūnas tapo nesvarus – veidas, skrandis ir keliai atrodė kaip salų grupė mažo vandenyno viduryje.
Kaip jutimų trūkumas veikia smegenų veiklą?
Atsižvelgiant į tai, kad visi skirtingai reaguojame į tas pačias situacijas, visiškai akivaizdu, kad pojūčiai, kuriuos patiriame būdami sensorinio nepritekliaus kamerose, bus skirtingi:
„Pirmąsias 15 minučių negalėjau nepagalvoti, kad atvykti čia nebuvo labai geras sprendimas. Galvojau apie savo vakaro planus, apie straipsnius, prie kurių dirbau, apie tai, kad namuose šaldytuvas beveik tuščias. Apskritai jaučiausi kvailai. Atvirai kalbant, iš pradžių ši kapsulė man nervino. Buvau arti, kad išlipčiau iš jo ir nueičiau aukštai pakelta galva, visur taškydamasis vanduo.
Tačiau po kurio laiko prasidėjo transformacijos procesas. Šį jausmą galima palyginti tik su haliucinogeninių grybų poveikiu: jūsų kūnas atkakliai signalizuoja jūsų smegenims: „Kažkas vyksta! Kažkas vyksta!“, bet jis visiškai nereaguoja. Kai audra baigėsi, pajutau, kad mano protas išvalytas nuo nereikalingų minčių. Viskas atrodė neįprastai paprasta ir suprantama.
Būdamos izoliuotos nuo bet kokių išorinių dirgiklių įtakos, mūsų smegenys smarkiai sumažina gaminamų streso hormonų (norepinefrino, adrenalino, kortizolio ir kt.) kiekį.
Grahamas Talley, Portlando jutiminio nepritekliaus centro savininkas, sako taip:
„Nereikia nuolat analizuoti aplink vykstančių įvykių, mūsų organizmui suteikiama galimybė sumažinti streso hormonų lygį. Vietoj to žmogaus smegenys suaktyvina sritis, atsakingas už laimės neurotransmiterių – dopamino ir endorfinų – gamybą.
Būdamas jutimų nepritekliaus kameroje žmogus neturi nuolat kovoti su gravitacija, kad niekas netrukdytų jo raumenims, sąnariams ir kaulams visiškai atsipalaiduoti. Jo stuburas pailgėja, dingsta lėtiniai sąnarių skausmai, o kūnas tampa nesvarus.
Be to, plūduriuojančio seanso metu smegenys aktyviai generuoja teta bangas. Šį procesą lydi ryškūs prisiminimai, staigios įžvalgos, laisvos asociacijos ir kūrybingi sprendimai. Tačiau ilgą laiką mokslininkai negalėjo nuodugniai ištirti jų įtakos, nes kai tik nelygi sistema pradeda gaminti teta bangas, žmogus iškart užmiega:
„Kiekvienas iš mūsų sugeba generuoti teta bangas. Tačiau bėda ta, kad kai tik šis procesas prasideda, mes iškart užmiegame. Patikimiausias teta bangų įtakos ženklas yra ryškūs, trumpalaikiai vaizdai, kurie mums pasirodo keletą sekundžių prieš užmiegant arba prieš pabudimą. Tik patyrę tarpininkai gali savarankiškai pasiekti šią būseną ir kurį laiką joje išlikti.
Būdamas plūduriuojančioje kapsulėje, žmogus absoliučiai sąmoningai suvokia visus vaizdinius ir idėjas, kurios jam ateina į galvą. Be to, teta bangos ir toliau žadina jo vaizduotę kelias savaites po plūduriuojančio seanso.
Sensorinio nepritekliaus privalumai
Sensorinis nepriteklius labai aktyviai naudojamas kaip priemonė kovojant su daugeliu emocinių būsenų ir ligų. Dažniausi yra šie:
- stresas;
- depresija;
- baimė priimti sprendimus;
- raumenų ir kaulų sistemos problemos ir kt.
2011 m. Kanados mokslininkai taip pat nustatė, kad trumpalaikis jutimų trūkumas turi teigiamą poveikį jaunųjų džiazo atlikėjų grojimui:
„Per keturias savaites 8 mokiniams – 6 berniukams ir 2 mergaitėms – buvo atlikti jutimų atėmimo seansai. Jie praleido tik vieną valandą per savaitę flotacijos ankštyje, plūduriuodami Epsom druskų tirpale, kurio temperatūra panaši į dalyvio kūno temperatūrą.
Be to, kiekvienas iš 8 mokinių savo improvizacija įrašė po du penkių minučių kūrinius: pirmasis įrašas buvo atliktas prieš plaukiojančių užsiėmimų pradžią, antrasis – pirmą savaitę po jų pabaigos. Palyginę gautus įrašus, mokslininkai nustatė ryškius skirtumus tarp dalyvių įgūdžių lygio prieš ir po eksperimento.
Be to, mokslininkai nustatė labai keistą modelį: kuo daugiau laiko praeina po plūduriuojančios sesijos pabaigos, tuo mažiau ryškus teigiamas poveikis:
„Beveik visų eksperimentų būtina sąlyga buvo išmatuoti įvairius dalyvių gebėjimus iškart po to, kai jie paliko plūduriuojančias kapsules. „Kaip paaiškėjo, teigiamas trumpalaikių sensorinių deprivacijos seansų poveikis laikui bėgant tampa vis silpnesnis.
Vietoj išvados: kaip atsiriboti nuo išorinių dirgiklių?
Dabar, kai puikiai žinote, kas yra plaukiojanti kapsulė ir kaip trumpalaikis emocinis bei juslinis nepriteklius veikia žmogaus organizmą, belieka padaryti vieną dalyką – užsiregistruoti plaukiojančiam užsiėmimui. 🙂
Tačiau jei kokono formos kapsulė, apie kurią šiandien kalbėjome, jumis nekelia pasitikėjimo arba tiesiog nejaučiate poreikio tuoj pat paskatinti kūrybiškumą ir bent trumpam pasislėpti nuo pasaulio, yra keletas galite išbandyti švelnesnes jutimų nepritekliaus formas.
1. Regėjimo impulsų skaičiaus mažinimas
Pirmiausia pabandykite gulėti kambaryje su išjungtomis šviesomis arba užtrauktomis užuolaidomis. Jei norite palengvinti užduotį, galite naudoti įprastą akių raištį. Stenkitės nejudėti ir sutelkti dėmesį į triukšmą aplink jus – po kurio laiko, kai akys pripras prie tamsos, imsite atpažinti garsus, kurių neišskirsite įprastame šurmulyje.
2. Triukšmo mažinimas
Garsai mus lydi visur: jei tai ne muzika ar praeivių pokalbiai, tai kaimyno, esančio aukšte aukščiau, pratimas; jei tai ne šuns lojimas po langu ar pravažiuojančios mašinos garsas, tai mažo vaiko verksmas kitame bute. Atrodytų, šiuo atveju vargu ar kas gali padėti, bet pabandyti vis tiek verta.
Apsiginkluokite ausų kištukais, išsirinkite patogią vietą prie lango ir kurį laiką stebėkite skausmingai pažįstamas vietas. Visai gali būti, kad po kurio laiko savo kieme, gretimoje gatvėje ar priešingo pastato bute pastebėsite kelis naujus objektus. 🙂
3. Izoliacija
Atsikratyti jokių išorinių dirgiklių būnant kitų žmonių nėra taip paprasta, nes iš prigimties žmogus yra gana triukšminga gyva būtybė. Todėl nereikėtų pamiršti galimybės pabūti vienam su savo mintimis, kur ir kada tik pasiseks – ar tai atsitiktų plūduriuojančioje kapsulėje, ar tuščioje kavinėje. 🙂
Didelės konversijos jums!
Remiantis medžiaga ,
Įvertinkite straipsnį
