Pasitenkinimas darbu

Tai dide­lio psi­chologi­jos mok­slų atstovų susidomėji­mo sulaukusi tyrinėjimų sri­tis. Vien­as iš gal­imų tyrinėji­mo būdų yra nagrinėti per motyvų, moty­vaci­jos prizmę. Šiame straip­sny­je vadovausimės nuosta­ta, kad dar­buo­to­jo pasitenk­in­i­mas dar­bu yra itin glaudži­ai susi­jęs su moty­vaci­ja, o patenk­in­tas dar­bu asmuo yra motyvuo­tas kuo geri­au atlik­ti jam paves­tas užduo­tis.

Motyvuotų, lojal­ių, įsi­pareigo­jusių ir patenk­in­tų dar­bu dar­buo­to­jų turėji­mas teikia didelę naudą ne tik pačios įmonės įvaizdžiui, bet ir veik­los našu­mui, klien­tų ir suin­tere­suotųjų grupių pasitenk­in­imui (Mat­zler ir Ren­zl, 2007), nes:
1. Dar­buo­to­jų pasitenk­in­i­mas yra vien­as iš pagrin­dinių įmonės veik­los rezul­ta­tus ir efek­tyvumą did­i­nančių veik­snių.
2. Dar­buo­to­jų pasitenk­in­i­mas geri­na paslaugų koky­bę ir įmonės konkurencingumą.
3. Aukštes­nis dar­buo­to­jų pasitenk­in­i­mo lygis lemia didesnį suin­tere­suotųjų šal­ių (klien­tų, dar­buo­to­jų, finansinių įmonių, vyr­i­ausy­binių orga­ni­zaci­jų ir kt.) pasitikėjimą.

Nere­tai nagrinė­jant dar­bo vietos pasirinkimą susiduria­ma su motyvų svarsty­mu. Skirt­ingų asmenų moty­vai gali būti įvairūs, tači­au gal­i­ma rasti ben­drų sankir­tos taškų. Ben­dri­au­sia prasme gal­i­ma teigti, kad žmo­gus ateina dirbti į konkrečią orga­ni­zaci­ją, nes jis to nori, tai yra, šį norėjimą for­muo­ja por­eiki­ai. Baršauskienės (2002) nuomone, žmo­gaus por­eiki­ai – tai tokia indi­vi­do jaučia­ma vid­inė įtam­pa, kurią žmo­gus papras­tai išreiškia minti­mi „man reikia”. Suvok­tas por­eikis nusako­mas noru.

Nors labai apiben­drin­tai moty­vas gali būti apibū­d­i­na­mas kaip por­eik­ių for­muo­ja­mas reiškinys, reikia paste­bėti, kad tai pakanka­mai sudėtin­gas darinys. Pasirengimą veik­ti, siek­ti tam tikro tik­slo sąly­go­ja psi­chofiziologini­ai ver­tin­i­mo mech­a­niz­mai – kog­ni­tyvini­ai, emocini­ai ir kitok­ie. Jie verti­na tiek vidinius, tiek išorinius sig­nalus. Tai­gi moty­vo struk­tūra galėtų būti tokia: sig­na­lo priėmi­mas – įver­tin­i­mas – pro­gra­ma – paska­ta – tik­slas – veiks­mas. Ne vien­as šios grand­inės ele­men­tas, paim­tas atski­rai, negali būti pavad­in­tas motyvu. Moty­vas – visų šių ele­men­tų sąvei­ka (Kasi­ulis, Barvy­di­enė, 2001).

Jeigu motyvu akcen­tuo­ja­mas dar­buo­to­jo veik­los priežastingu­mas, tai jo vidini­ai ir išorini­ai for­mav­i­mosi mech­a­niz­mai atspindi­mi sudėtinges­niu dariniu, vad­i­na­mu moty­vaci­ja. Moty­vaci­ja api­ma veiksmus, kurie sužad­i­na elgesį, norint pasiek­ti tik­slą. Moty­vaci­ja nusako ir paaišk­i­na, kodėl dar­buo­to­jai vien­aip ar kitaip elgiasi, laikosi to elge­sio arba jį pakeičia. Pasak Baršauskienės (2002), jeigu moty­vas yra veiksmo ar veik­los vidi­nis skat­ulys, tai moty­vaci­ja yra daug sudėtinges­nis reiškinys, tiek vidi­nis – asmeny­bi­nis, tiek išori­nis – aplinkos, charak­ter­izuo­ja­mas visais veiks­mais, žad­i­nanči­ais tik­slingą elgesį.

Wein­ert (1992) dar­bo moty­vaci­jos sąvoką aišk­i­na, teigdamas, kad tai tiek asmens vidu­je, tiek jo išorė­je glūd­inčios ener­get­inės jėgos, iššaukiančios su dar­bu susi­jusį elgesį ir nus­tatančios jo for­mą, kryp­tį, stiprumą ir truk­mę. Darbinė­je situaci­jo­je žmo­gaus elgesys visa­da yra pir­mame plane. Tači­au negal­i­ma sakyti, kad sub­jek­tyvi­ai maža dar­bo moty­vaci­ja veda prie blogų dar­bo pasiekimų, nes dar­bo rezul­ta­tui įtaką daro įvairūs fak­to­ri­ai.

Panaši­ai dar­bo moty­vaci­ją api­brėžia ir Lath­am bei Pin­der (2005). Jų nuomone, moty­vaci­ją dirbti sudaro visuma veik­snių, kylančių tiek iš indi­vi­do vidaus, tiek iš išorės. Šie veik­s­ni­ai stim­uli­uo­ja darbinę veik­lą ir nulemia veik­los for­mą, kryptingumą, inten­syvumą ir sta­bilumą. Norint nus­tatyti dar­buo­to­jų dar­bo moty­vaci­jos šalt­inį – vid­inį ar išor­inį – reikia išsi­aišk­in­ti, kok­ių atly­gių už dar­bą jie siekia (Furn­ham, 2005).

Tai­gi moty­vaci­ja supran­ta­mas kaip vidinių ir išorinių veik­snių visuma, veikianti indi­vidus, jų pasitenk­in­imą ir padedan­ti įgyvend­in­ti per­son­alo ir orga­ni­zaci­jos tik­slus. Moty­vaci­jos veik­snių pagal­ba gal­i­ma sukelti, nukreip­ti ir palaikyti žmo­gaus elgesį. Tok­iu atve­ju pasitenk­in­i­mas dar­bu yra moty­vaci­nis pro­fesinės veik­los veik­snys.

Rollinson (2005) pasitenk­in­imą dar­bu api­brėžia kaip mal­onią ir teigiamą emocinę būseną, kuri kyla iš dar­buo­to­jo patir­ties darbe. Rollinson paste­bi, kad pasitenk­in­i­mas dar­bu yra plates­nės sąvokos – prisir­iši­mo prie dar­bo – sudedamo­ji dalis. Pas­taro­ji sąvo­ka api­ma ben­drą orga­ni­zaci­jos ver­tin­imą, pri­tarimą jos ver­ty­bėms, tik­slams. Paste­bi­ma, kad patenk­in­ti dar­bu dar­buo­to­jai pasižy­mi ir aukštes­niu prisir­iši­mo laip­sniu.

Psi­cholo­gas Dal­ius Milaše­vičius | psichologijosnamai.lt