Kodėl alkoholikams reikia melstis?

Smegenų fiziologi­ją tyrinėję mok­slininkai atra­do, kad ilgus metus išsi­gy­dyti prik­lau­somy­bę nuo alko­ho­lio ban­dantiems žmonėms mal­da padėjo sumažin­ti potraukį alko­holiui. Po to, kai tyrime daly­vavę žmonės sukalbėjo anon­i­mini­ams alko­ho­likams skir­tas mal­das ir žiūrėjo į su alko­holiu susi­ju­sius paveik­sliukus, mok­slininkai paste­bėjo mažes­nį potraukį alko­holiui bei padidėjusį smegenų aktyvumą dal­yse, atsakingose už dėmesį ir emo­ci­jas. Manoma, kad mok­slininkai iš Lan­gone Med­ical Cen­ter Niu­jorke yra pir­mieji tyrinėję anon­i­minių alko­ho­likų smegenų fiziologi­ją, rašo „Dai­ly Mail“.

Jie paprašė 20 ilgalaik­ių anon­i­minių alko­ho­likų daly­vau­ti tyrime. Visi dalyvi­ai teigė, jog visą savaitę prieš tyrimą nė kar­to nenorėjo ger­ti alko­ho­lio. Anon­i­mini­ai alko­ho­likai buvo pri­jungti prie mag­ne­tinio rezo­nan­so tomo­grafų, ir mok­slininkai jiems rodė nuo­traukas su svaigiaisi­ais gėri­mais ar geri­anči­ais žmonėmis. Paveik­sliukai kiekvien­am žmogui buvo rodo­mi du kar­tus. Po pir­mo­sios peržiūros, mok­slininkai dalyvi­ams davė paskaityti neu­tral­ių laikraščio straip­snių.

Noras po maldos – silpnesnis

Jie prieš antrąją peržiūrą sukalbėjo maldą, kuria pasižadėjo negerti alko­ho­lio. Visi dalyvi­ai teigė, jog jiems per peržiūras kilo noras ger­ti alko­ho­lio. Tači­au skir­tu­mas tas, kad noras sukalbėjus maldą buvo silp­nes­nis.

„Mūsų tyri­mas rodo, kad per anon­i­minių alko­ho­likų susi­tikimus įgy­ta patir­tis – šiuo atve­ju mal­da – pade­da sumažin­ti dir­gik­lių keliamą potraukį alko­holiui, – sakė tyrimui vadovavęs psichi­a­tri­jos pro­fe­so­rius Mar­cas Galanteris. – Paly­gi­nus su žmonėmis, kurie kuri­am laikui nus­to­ja ger­ti alko­holį, ilgalaiki­ai anon­i­mini­ai alko­ho­likai jaučia silp­nes­nį potraukį, tači­au jiems gre­sia dides­nis pavo­jus ir vėl susirgti alko­holiz­mu.“

Mok­slininkai taip pat išanal­iza­vo mag­ne­tinio rezo­nan­so tomo­grafo par­o­dytą fiz­inę smegenų reak­ci­ją. „Norėjome nus­tatyti smegenų reak­ci­ją į potraukį alko­holiui suke­liančius dir­gik­lius, pavyzdžiui, gėrimų pil­ną barą,“- teigė M. Galanteris. Koman­da paste­bėjo pasikeitimų sri­tyse, atsakingose už dėmesį bei emo­ci­jas.

„Mūsų atradi­mai lei­džia manyti, kad yra emoci­nis atsakas į alko­holį, bet jis patiria­mas ir supran­ta­mas kitaip, kai žmo­gus yra saugo­mas anon­i­minių alko­ho­likų susi­tikimų patir­ties,“- atsklei­dė mok­slininkas.

M.Galanteris dešimt­metį tyrinėjo dvasingu­mo vaid­menį anon­i­minių alko­ho­likų gyven­ime ir atra­do, kad jų dvasi­nis pabudi­mas žymi kitokio požiūrio į alko­holį pradžią. Potraukio alko­holiui sumažėji­mas sie­ja­mas su laiku, kuris praėjo nuo to pasikeiti­mo.

Parengė Dorotė­ja Nor­eikaitė | lrytas.lt