Baltas, juodas ir pilkas elgesys (3) Baltieji ir juodieji gamtoje ir sociume

Įsivaizduokite XIX amžiaus vidurio kaimą. Jeigu ten gimė baltasis, jis su pasitenkinimu dirbs laukuose, gaudys žuvį, rinks miške grybus, uogas, dirbs sode ir darže. Supančios energijos maitins jį. Bet ką gi daryti juodajam, jeigu jis gimė valstiečio šeimoje? Jis būtinai sieks tapti seniūnu, galbūt pabandys prekiauti. Jis bendruomenėje turi užimti tokią padėtį, kad nuo jo kas nors priklausytų ir taip teiktų emocinę energiją.

Dabar išnagrinėsim miestą. XX a. pabaigoje mūsų planetos gyventojai pajuodėjo 80 %. Sociumas, kokį mes dabar matome, beveik visose šalyse juodas. Sociume garbinama valdžia, galia, turtas ir t.t. Juodieji čia jaučiasi lyg „žuvys vandenyje“ – jiems artima karjera, kova už gerbūvį ir energiją. O baltiesiems nesinori kilti aukštyn hierarchijos laiptais, gyventi kovos ir konkurencijos pasaulyje. Jie labiau linkę į ramų atlikėjo, o ne valdančiojo vaidmenį. Dažnai užsiima laisva kūryba, muzika, tapyba, amatu.

Energetiniai principai, sudarantys baltųjų ir juodųjų elgesio pagrindą.

Energetinis baltųjų principas: „Svetimo man nereikia, o savo – neatiduosiu“. Pavyzdžiui, ateina baltasis pas ką nors į svečius ir sėdi ramiai. Pasakys dvi-tris frazes ir vėl sėdi ramus. Jam gera, jam nereikia aplinkinių žmonių energijos, jis žvalgosi, stebi žmones, patalpas, geria arbatą. Jeigu jį kažko paklausi, jis atsakys, pasidalins savo nuomone ir vėl sėdės ramus. Jis neima svetimos energijos ir neatiduoda savos.

Ateina į svečius juodasis. Jis iškart žiūri, kaip jį čia sutinka, gerbia ar ne, ar atsižvelgia į jo nuomonę, laiko autoritetu. Jis pradeda šnekėti, ir ne šiaip šnekėti, o daryti įspūdį. Jis papasakos pačias šviežiausias, įdomiausias naujienas, anekdotus, apkalbas. O gali papasakoti apie save, apie darbą, pasiekimus, įdomias problemas, užmegs ginčą, diskusiją, išdėstys savo argumentus ir pasistengs laimėti ginčą. Juodasis daugiau kalbės apie tokius dalykus, kurie jaudina žmones: apie pinigus, seksą, meilę, politiką – apie ką tik nori, jis visame gerai gaudosi ir gali sublizgėti savo žiniomis, kurios kelia jo autoritetą. Tokioje “demonstracijoje” žmonės ir atiduos energiją, prisimins jį kaip įdomų, ryškų žmogų, paskui prisimins jį ir toliau atidavinės jam energiją. Iš čia ir išplaukia energetinis juodųjų elgesio principas: „Duoti daugiau, kad paimtum dar daugiau“.

Parengė:
Viačeslavas Jurkin
(jogos praktikas, instruktorius)

Naudotas šaltinis:
all-yoga.ru