Kaip įveikti tinginystę?

Namuose – netvarka, turite daugybę reikalų, tačiau nesinori net išlipti iš lovos ir papusryčiauti. Pažįstamas jausmas? O tiksliau – ne jausmas, bet būsena. Tinginystė tiesiog įtraukia, taip apsunkindama gyvenimą ne tik jums, bet ir jūsų artimiesiems.

Visų pirma reikėtų išsiaiškinti, kas yra tinginystė ir kas ją lemia. Šios būsenos priežastys gali būti egoizmas, nusivylimas, valios nebuvimas ar charakterio silpnumas. Tačiau tingėjimas gali būti ir apsauginė organizmo reakcija, kurią sukelia fizinis ar protinis nuovargis. Ši tingėjimo rūšis būdinga energingiems, darbštiems žmonėms, kurie patys nežino, kada sustoti, kol jų neužklumpa palaiminga tinginystė.

Egzistuoja keli tikrosios tinginystės pavidalai.

Paprasčiausia forma – tai visiems pažįstamas nenoras kažką daryti. Su šiuo jausmu susiduriame dar vaikystėje, jį įveikti – nesudėtinga. Svarbiausia, ką šioje situacijoje gali padaryti suagusieji: tinkamai reaguoti į šią problemą ir nedarant spaudimo vaikui paaiškinti, pavyzdžiui, kodėl mokytis yra svarbu. Jeigu vaiką versite ir bausite, jis ras daugybę priežasčių, kodėl jis neatliko vienos ar kitos užduoties, nenuėjo į treniruotę, nepadarė namų darbų. Suagusiųjų gyvenime tokio tingėjimo priežastis dažniausiai – netinkamai pasirinkta profesija (darbas) ir silpna valia. Veiksmingiausias būdas kovoti su tokiu tingėjimu – pakeisti darbą, surasti mėgstamą užsiėmimą, t.y. priversti save dirbti, kurti, veikti. Kitu atveju tapsite niekam tikusiu darbuotoju, kurį anksčiau ar vėliau atleis.

Antras tinginystės tipas būdingas egoistams. Šie žmonės nelinkę pasistengti dėl kitų. Nors dėl savęs ir kalnus nuverstų. Tačia prireikus kažkam padėti, pavyzdžiui tėvams, jie ras daugybė priežasčių atsisakyti. “Jeigu man apsimoka, padėsiu”, “jeigu tu – man, aš – tau” – tai pagrindinis tokių žmonių gyvenimo principas. Toks tingėjimas visai šalia parazitizmo, ir laikinai jį įveikti gali tik svarbūs, dažniausiai nemalonūs, gyvenimo įvykiai, kurie tokiam žmogui atveria akis. Žinoma, galima pabandyti ir prisibelsti iki tokių žmonių sąžinės, tačiau tik tuo atveju, jeigu esate jam autoritetas ar gilių jausmų objektas.

Trečias tingėjimo tipas – tingėjimas, nukreiptas į patį save. Šios būsenos priežastis gali būti depresija, liga, amžiaus krizė. Toks tingėjimas apima nusivylusį žmogų, išgyvenantį dvasinę kizę. Prarandamas noras gyventi, kažką veikti, netraukia su kuo nors bendrauti. Tokiam žmogui tingisi pagaminti sau pusryčius, pasivaikščioti gryname ore. “Viskas blogai”, “nieko jau nebepakeisi” – šias įkyrias mintis sukelia menka tokių žmonių savivertė. Aplink save jie skleidžia nuobodulį, nusivylimą ir pesimizmą. Šiuo atveju neįmanoma išsiversti be artimų žmonių pastangų ir meilės. Tokį tinginį reikia “papurtyti” ir priversti gyventi, kitaip jis greitai atsidurs dugne.

Iš esmės galima padaryti išvadą, kad tingulį galima įveikti tik esant stipriam išoriniam impulsui, postūmiui. Kovoti su tingėjimu padeda ir įvairūs jausmai, emocijos (nuoskauda ir baimė, meilė ir neapykanta) bei gyvenimiškos aplinkybės. O svarbiausia šioje kovoje – neprarasti meilės gyvenimui.