Laimė ir sveikata

XXI amžius. Visuotinis progresas, pinigų troškulys, karjeros siekiamybė didėlė, kaip niekada anksčiau. Ir, staiga, stop! Turiu viską, ką gali pasiūlyti XXI amžius, tačiau nėra laimės.

O kas tai? Laimė – jausmas, kurio buvo siekiama per amžių amžius. Taigi, kalbėdami apie visuotinį progresą, pažvelkime kaip vyko laimės supratimo progresas.

Kone kasdien gauname elektroninius laiškus, pasakojančius įvairias istorijas apie laimę. O literatūroje laimė apibūdinama kaip teigiama emocija ar ištisas teigiamų emocijų spektras, jausmas, žmogaus būsena, kuri pasireiškia įvairiais jausmais – dvasine pusiausvyra, pasitenkinimu, ramybe, džiugesiu, dideliu džiaugsmu. Tai jausmas, kuris yra visiškai subjektyvus, jis kyla tenkinant dvasinius (ar daug tokių tenkiname XXI – progreso amžiuje), pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius. Laimė visų pirma yra susijusi su gyvenimo tikslo ir prasmės klausimais.

Štai, Aristotelis laimės sąvoką apibrėžė kaip kiekvienos veiklos tikslą, o ne asmens būseną. Pats Aristotelis buvo svarbiausias eudemonizmo, teigiančio, jog gyvenimo tikslas yra asmeninis laimės siekimas, atstovas. Šių laikų vartotojiškai visuomenei eudemonizmo krypties atstovai turėtų ką pasakyti – gyvenime žmogui pakanka savęs paties.

Stoikai teigė, jog laimė pasiekiama tik tuomet, kai nebijoma mirties, skausmo ir, kas svarbiausia, kai neabejojama, jog laimė yra pasiekiama. Vėlgi, svarbiausia laimė – dvasinė laimė, puoselėjant dorybes.

Šviečiamajame krikščionybės amžiuje laimės suvokimas jau pradėtas labai glaudžiai sieti su proto emancipacija. Kadangi protas ima valdyti žmones, manoma, jog laimės sąvoka gali būti vis iš naujo siekiama ir formuluojama.

Naujųjų laikų filosofas I. Kantas sakė, jog reikia tapti vertam laimės, o ne siekti būti laimingam. Pasak filosofo, laimė – protingos būtybės būvis pasaulyje, kai viskas vyksta pagal jos norą ir valią.

O ar žinote, kaip laimė susijusi su sveikata?

Laimės įtaka žmogaus organizmui

Laimę tyrinėjo ir bandė suvokti ne tik filosofai, tačiau ir mokslininkai. Skirtingi tyrimai parodė, jog laimės jausmą lemia šie faktoriai:

• 50% genai;
• 10% įvairios pamatuojamos gyvenimo aplinkybės – socioekonominis statusas, šeimyninė padėtis, sveikata, pajamos ir kt.;
• 40% nežinomų faktorių kombinacija ir veiksmai, kuriuos individai sąmoningai daro norėdami tapti laimingesniais. Kokie tai veiksmai, priklauso nuo paties žmogaus.

Ir svarbiausia! Didžiosios Britanijos mokslininkų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žmonės kasdien patiriantys daugiau laimės būna gerokai sveikesni nei mažiau laimingi asmenys.

Laimės jausmas ypač svarbus vyrų sveikatai, mat laimingesnių vyrų lėtesnis širdies ritmas, geresnis jų širdies ir kraujagyslių sistemos darbas. Pas laimingus tyrimo dalyvius buvo užfiksuotas ir mažesnis hormono fibrinogeno kiekis, kuris lemia mažesnę širdies ir kraujagyslių problemų grėsmę.  

Dar vienas stulbinamas atradimas – dažniau laimingais besijaučiantys asmenys turi mažesnį vidutinį streso hormono kortizolio kiekį. Šis hormonas siejamas su tam tikro tipo diabetu bei hipertenzija.

Ar žinote, kad laimė gali persiduoti iš žmogaus į žmogų arba, kitaip tariant, plisti tarsi laimės virusas? Tokius rezultatus atskleidė dar vienas tyrimas, kuriame mokslininkai 20 metų tyrė 5000 žmonių. Paaiškėjo, jog laimė plinta tarp artimus ryšius turinčių žmonių – draugų, sutuoktinių, kaimynų, giminaičių.

Būkite laimingi ir platinkite laimės (sveikatos) virusą visiems aplinkiniams!