Vieniša ar laisva?

Pastaruoju metu (ačiū emancipacijos judėjimui) vienišos netekėjusios moters etiketė jau nėra toks gėdingas dalykas, kaip tai buvo mūsų močiučių laikais. Vis daugiau moterų drąsiai išreiškia savo teisę rinktis ne tik vyrą, bet ir gyvenimo būdą. Bet turbūt nėra nieko tiek mobilaus ir kartu tiek sunkiai išjudinamo, kaip visuomenės nuostatos. Etiketės: „išsiskyrusi“, „vieniša“, „senmergė“ vis dar klijuojamos bei žeidžia moteris. Kažkodėl vyrams tokiu atveju galioja visai kitos sąvokos: „laisvas“, „viengungis“…

O juk sąvokos „vieniša“ ir „netekėjusi“ labai skiriasi. Būti netekėjusia toli gražu nereiškia būti vieniša. Jau greičiau – laisva. Laisva nuo daugelio įsipareigojimų ir apribojimų, laisva rinktis – kaip ir su kuo praleisti laisvalaikį, su kuo gyventi. Tačiau visuomenėje įprasta tapatinti sąvokas „netekėjusi“ ir „vieniša“.

Vieniša galima būti dėl įvairių priežasčių, taip pat ir dėl visai objektyvių. O štai „netekėjusių“ gretas sociologai skirsto į 2 kategorijas. Pirmajai priklauso veiklios, ypač užsiėmę moterys, nusprendusios visiems laikams (apie priežastis čia nekalbėsim): „realizuosiu save, darydama karjerą“. Šioms moterims pakanka „ateinančio“ vyro – tonusui pakelti. O ir namai joms tėra vieta, kur galima pailsėti ir atgauti jėgas prieš naują darbo dieną. Šios moterys realizuoja save, kaip asmenybės, tokiu būdu, kokį pačios pasirinko ir niekas neįrodys, kad tai yra blogai.

Antrąją netekėjusių moterų kategoriją sudaro tos, kurioms be galo svarbu turėti asmeninę erdvę, laikas nuo laiko pabūti vienumoje ir pamąstyti. Namai tokiai moteriai – ramybės oazė, kurią reikia saugoti nuo pašalinių. Jos nėra užsidarę tylenės, paprasčiausiai  joms būtina pačioms reglamentuoti savo bendravimą su aplinkiniais.

Ir vienoms, ir kitoms svarbiausias dalykas – ramybė ir galimybė realizuoti save taip, kaip norisi. Dažniausiai jos turi partnerius, tokius pačius nepriklausomus ir viengungius, sugebančius suprasti moters norą būti laisva.

Jei šiuolaikinę moterį ir slegia netekėjusios statusas, tai tik dėl to, kad spaudžia visuomenės nuomonė, kuri, bėgant šimtmečiams, vis dar tvirtina: „niekas nepasipiršo – vadinasi, su ja kažkas negerai“. Draugės guodžia, kolegos vis mėgina su kažkuo supažindinti, giminės auklėja ir sugadina kiekvieną šeimos šventę. Pridėję ranką prie širdies atsakykite: jei ne aplinkinių įkyrumas, ar graužtumėtės dėl netekėjusios statuso lygiai taip pat?

Kaip ten bebūtų, o visuomenės nuomonė dėl moters vienišumo labai pamažu, bet keičiasi. Kai kurioms moterims dabar labiau priimtinas ilgas ir neįpareigojantis romanas, taip vadinamos „svečiavimosi vedybos“ ar kitos santykių formos, dar neseniai laikytos amoraliomis.

Paskutiniais dešimtmečiais JAV atlikti visuomenės fizinės ir psichinės sveikatos tyrimai rodo, kad ištekėjusių moterų sveikata yra prastesnė nei tų, kurios niekada nebuvo ištekėję, arba yra išsiskyrę. Ilgą laiką buvo manyta, jog ilgai išlikti jaunai ir sveikai moteriai gali padėti reguliarus seksas. Ir kad tai užtikrinti gali tik tvirtas šeimyninis lizdelis. Tyrimai parodė, kad tai netiesa. Prancūzų psichologai sulygino 200 ištekėjusių moterų ir 200 netekėjusių moterų intymų gyvenimą. Pasirodė, kad ištekėjusios moterys seksui skiria maždaug 6 minutes per savaitę, kai formaliai vienišos moterys šiuo malonumu mėgaujasi  2 kartus ilgiau. Beje, pirmojoje grupėje daugiau nei trečdalis skundėsi, nepatiriančios orgazmo, antrojoje – tik 5 proc. Ištekėjusios moterys gyvena ilgiau už vyrus vidutiniškai 2-3 metais, o netekėjusios – 13 metų ilgiau!

Jei pažvelgtumėte į psichinės sveikatos rezultatus, jie dar labiau stebina. Iš 100 ištekėjusių moterų – 17 proc. kenčia nuo įvairių psichinių negalavimų, iš 100 netekėjusių – tik 3 proc.
 
Tad mums, aplinkinių rate turintiems netekėjusių draugių, verta susimąstyti: čia dar neaišku, kas ko turi gailėtis…