Kaip atrasti savo pašaukimą?

Atrasti savo pašaukimą yra didžio­ji žmo­gaus gyven­i­mo užduo­tis. Braidome klystke­li­ais, imamės bet kokio dar­bo, galų gale emi­gruo­jame, kad sve­tur bran­giau par­duo­tume savo rau­menų jėgą. Nere­tai net nepa­ban­dome prieš tai išanal­izuoti ir atsakyti sau į klausimą: o kokia vis dėl to mano gyven­i­mo mis­i­ja? Dėl ko atė­jau į šį pasaulį ir koks mano pašauki­mas, kuris nuvestų į laim­ingą gyven­imą? – kny­go­je “Būk, kuo nori būti” klausimus kelia ver­slininkė, rašy­to­ja Lau­ra Čeber.

Ir tai gana natūralu. Mums reikia kaip nors išgyven­ti dabar, todėl griebi­amės bet kokio šiau­do, kuris atneštų bent min­i­malias paja­mas kas­di­eni­ams ele­men­tariems por­eiki­ams patenk­in­ti. Taip blašky­damiesi neran­dame laimės joki­ame pasaulio kam­pe­ly­je. Par­sid­uo­dame kaip rob­o­t­ai, sukur­ti tech­nini­ams dar­bui, užuot pažad­inę kūry­biškumą ir išnau­do­ję savo gal­imybes gyven­ime sukur­ti ką nors svar­baus, reikšmin­go.

Prieš keletą metų “Spin­ter tyrimų” atlik­tos apklau­sos duomenimis, emi­gruoti visam laikui norėtų 8,4 proc. respon­den­tų. 32,4 proc. apklaustųjų norėtų išvyk­ti tik laik­i­nai. 59,2 proc. respon­den­tų nurodė, kad apie emi­graci­ją negalvo­ja Absoliu­ti dau­gu­ma – 85,4 proc. emi­gruotų dėl didesnio atly­gin­i­mo. Tyrė­jai sako paste­bin­tys, kad emi­grac­inės nuo­taikos pop­u­liares­nės jau­ni­au­sio amži­aus grupė­je, tarp 18–25 metų respon­den­tų.

Ko gero kiekvieno žmo­gaus pašauki­mas gali atsiskleisti tik jam tin­kami­au­siu metu, kai jis bus tam pasiruošęs. Kai kuriems reikia apke­li­au­ti pusę pasaulio, kad suvok­tų savo gyven­i­mo pras­mę. Padirbėti užsieny­je, atlik­ti fizinius dar­bus, ali­na­mas užduo­tis – visa ta patir­tis gali atvesti į savąjį kelią.

Kad ir kur nuvestų gyven­i­mas, svar­biau­sia aiški­ai nusis­tatyti užduotį: kiekvien­ame posūky­je ieško­siu didžio­jo gyven­i­mo tik­slo. Jei tavęs netenk­i­na dabart­inė padėtis, jei ji nesu­tam­pa su paties nusip­ieš­ta ateities viz­i­ja ir tiki, kad esi ver­tas dau­giau, būti­nai pamatysi pasiro­dančius žen­klus. Matysi gal­imybes, kuri­omis tin­ka­mai pasin­au­do­jęs atrasi savo mis­i­ją ir pagali­au pradėsi dary­ti tai, ką iš tiesų turi dary­ti.

Kar­tais žmonės sako, kad atsidūrė reiki­a­mu metu reiki­amo­je vieto­je. Išver­tus tai reiškia: turė­da­mi tik­slą, jie sekė žen­klus savo kely­je ir reiki­a­mu metu sug­e­bėjo jais pasin­au­doti.

“Jei neturėsi nusis­tatęs tik­slo, nesuprasi, kad atsidūrei ten, kur reikia.”

Gali būti tikras: jei neži­nosi, ko nori iš savo gyven­i­mo, jo atsiųs­tomis lemtin­gomis pro­gomis taip ir nepasin­au­dosi. O neeilinei gal­imy­bei pasi­bel­dus į duris gal­būt pak­lausi, ko jai reikia, užuot sušukus: “Kur taip ilgai užtrukai?”.

Žmonės kurie ieško pašauki­mo, iš tikrųjų siekia tik vieno – kad jų gyven­i­mas būtų ko nors ver­tas. Visa ko pras­mę pajauči­ame, kai mūsų asmeninės ver­ty­bės real­izuo­jamos, kai jos puoselė­jamos dirbant tam tikrą dar­bą, užsi­imant tam tikra veik­la.

“Pašauki­mas – tai atrastas mūsų ver­ty­bių real­iza­v­i­mo būdas.”

Pasitaiko, kad jau­nas žmo­gus įsi­darbinęs pir­mame darbe, atran­da, kad jo pasirink­ta pro­fe­si­ja nėra tai, ką iš tiesų norėtų dary­ti visą likusį gyven­imą. Reikėtų nebi­joti šių prieš­tar­ingų savo minčių, kurios gal­būt sujauks “numatytą” pro­fesinį kelią. Jeigu jas pri­im­sime ir laiku padarysime išvadas, jos gal­būt išgel­bės nuo nemėgsta­mos veik­los ir tolesnio bepras­mio gyven­i­mo švais­tant laiką, neatradus savęs. Pašauki­mas gali būti ir tai, kas atsir­an­da tik paži­nus gyven­imą ir patį save.

Šal­ti­nis: psichika.eu