person, sit, bench
| | | | | | | |

Apie vienatvę

Kar­tais sako­ma, kad galų gale visi mes vieniši. Ši mintis tin­ka ne tik gim­imui ir mirči­ai: daž­nai mūsų vien­atvės akimirkos atro­do tikres­nės ir nuošird­esnės …

Man reikia vien­atvės kaip reikia mais­to ir poil­sio, ir kaip val­gis ir mie­gas vien­atvė naudin­giau­sia, kai atitin­ka mano por­eik­ių rit­mą. Vien­atvė pagal tvarkaraštį neduo­da dvasinio peno.

Ko gero, vien­atvė – netinka­mai var­to­ja­mas žodis. Man būti vien­am reiškia būti kar­tu – tai dar vien­as mano susi­tiki­mas su gam­ta, su būti­mi, dar vien­as mano savasties susi­jungi­mas su visomis kit­o­mis savas­timis. Vien­atvė reiškia, jog mano sie­los dalys surenkamos iš nau­jo, jog savasties gabalėli­ai, išbarstyti pykčio ir baimės, sulip­do­mi, ir aš vėl gal­iu matyti, kad maži dalykai yra maži, o dideli dalykai – dideli.

Hugh Prather „Užrašai sau: mano pas­tan­gos tap­ti asmenybe”, 82 p.

Šal­ti­nis: psichika.eu

Įvertinkite straip­snį

0 / 12 Įver­tin­i­mas 12

Jūsų įver­tin­i­mas:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *