Tvirtumo ugdymas: kalno meditacija

Ner­imą gali sukelti daug išorinių aplinky­bių. Mus gali išgąs­d­in­ti grės­mė sveikatai, saugu­mui, ekonominei gerovei, baisu gyven­ti su smur­tau­janči­ais žmonėmis, dirbti slo­gio­je aplinko­je ar ben­drauti su tais, su kuri­ais negali būti atvi­ras. Baimė ir ner­i­mas gali įgyti daug įvair­ių pavi­dalų, todėl negali būti vieno visiems atve­jams tin­kamo meto­do. Vis dėl­to, jei darysite toli­au pateik­tą pra­timą, yra tikimy­bė, kad tai padės jūsų psichikai bent iš dalies išsi­laisv­in­ti iš neramių minčių ir jaus­mų bei tap­ti ats­pares­niems kas­di­eni­am stre­sui.

Šis pra­ti­mas did­i­na gebėjimą iškęsti ner­imą ar atsispir­ti apė­mus stipri­ai baimei. Daž­nai tokiose situaci­jose mes labai gili­ai panyra­me į savo mintis ir tar­si visą savo dėmesį nukreip­i­ame į debe­sis nepaste­bė­da­mi paties dan­gaus buvi­mo.

Čia aprašy­tas meto­das pade­da nukreip­ti dėmesį nuo konkre­taus psichikos turinio į suvoki­mo patirtį apskri­tai kaip tok­ią. Tai dar­bas su vaiz­dini­ais. Pir­mi­au­sia visa tai išmėginkite, kai jausitės gana ramūs, kad pasiruoš­tumėte naud­ingą įrankį, kai užgrius sunkesni laikai. Pra­timui užten­ka skir­ti 10–15 min.

Anglišką med­itaci­jos gar­so įrašą rasite čia »

Kalno meditacija

Įsi­vaiz­duokite, kad esate kalnas keičiantis metų laikams. Per­skaitykite apie vieną metų laiką ir kelioms min­utėms atsidėkite vaiz­dinių kūrimui. Kai pajusite kad nuri­mote ir ištyrinėjote vieną metų laiką, trumpam atsimerkite ir per­skaitykite kitą skyrelį, tada vėl užsimerkite ir tyrinėkite vaiz­dus.

Pavasaris

Įsi­vaiz­duokite, kad esate kalnas. Labai didelis ir tvir­tas, nuo senų sen­ovės stov­in­tis toje pačio­je vieto­je. Žino­ma, jūs keiči­atės, kaip ir visa kita, bet labai lėtai, geologiniu laiku. Dabar pavasaris. Visur pil­na gyvy­bės. Sprogs­ta medžių lapai, žydi gėlės, skrai­do vabzdži­ai. Žvėrys rūpinasi jau­nikli­ais, iš pietų grįž­ta paukšči­ai.

Kiekviena diena vis kitokia: kar­tais debe­suo­ta, vėsu, lyja, kar­tais saulė­ta ir šil­ta. Diena virs­ta nak­ti­mi, nak­tis diena, o jūs vis stovite, ste­bė­da­mi aplink knibž­dančią gyvy­bę. Dienos pamažu ilgė­ja, nak­tys trumpė­ja. Kiekviena para kitokia. Jūs stovite tvir­ti ir ramūs, jaus­da­mi ant jūsų ir aplink jus vyk­stančius pokyčius.

(Dabar kelioms min­utėms užsimerkite ir patirkite, koks jaus­mas būti kalnu pavasarį. Ste­bėkite veik­lą ant jūsų ir aplink jus.)

 Vasara

Dienos eina vis ilg­yn, šviesu iki vėlu­mos. Kar­tais taip karš­ta, kad gyvū­nai ieško pavė­sio. Visur skrai­do ir ropinė­ja vabalėli­ai. Jau­nikli­ai jau išeina pasi­vaikšči­oti vieni. Kar­tais oras tykus, skaisči­ai šviečia saulė. Kar­tais siautė­ja audra, gri­audžia ir žaibuo­ja, pila kaip iš kibiro.

Kar­tais upeli­ai kliokia ir srove­na jums per šonus, kar­tais jie beveik išdžiūs­ta. Vyk­stant visiems šiems dalykams, jūs tvir­tai stovite ir juos stebite. Slenkant dienoms pastebite, kad jos jau trumpė­ja, nors vis dar šil­ta. Jūs, galin­gi ir pas­tovūs, viską suvoki­ate.

(Kelioms min­utėms užsimerkite ir pajuskite vasarą.) 

Ruduo

Saulė jau lei­dži­asi gerokai anksči­au, nak­tys darosi vėsios. Matote, kad lapai prade­da keisti spalvą, gyvū­nai ruoši­asi žiemai. Išskren­da paukšči­ai. Kiekviena diena vis kitokia: viena saulė­ta ir šil­ta, kita žvar­bi. Slenkant dienoms, lapai ir toli­au keiči­asi, kai kurie tam­pa itin spalvin­gi. Kar­tais švel­ni­ai nuly­no­ja, kar­tais prasi­aučia vėtra, kar­tais, kar­tais būna tyku ir ramu.

Dienos trumpė­ja, tem­s­ta vis anksči­au, nak­timis kaip reikiant atvės­ta. Matote, kad jau daug medžių numetė lapus, žolė iš žalios vir­to ruda. Viskam ant jūsų ir aplink jus keičiantis, jūs stovite ramus ir nek­in­tan­tis.

(Užsimerkite ir pabūkite rude­niu.)

Žiema

Pir­mąkart pas­ni­go. Viskas per­sikeitė. Upeli­ai užša­lo, visur tapo bal­ta. Gyvū­nai pasiro­do retai – daž­ni­au­si­ai pam­a­tote tik jų pėdas. Paukščių mažai, vabzdži­ai irgi pra­puolė. Vienos dienos saulė­tos ir šil­tes­nės, kitos labai šal­tos. Kar­tais užeina pūga, ledi­nis vėjas nešio­ja sniegą. Visa tai maty­damas jūs sug­e­bate išlik­ti tvir­ti ir bebaimi­ai.

Ilgainiui pastebite, kad dienos vėl ėmė ilgėti. Kar­tais atšy­la tiek, kad snie­gas ima tirp­ti ir upeli­ai tekėti, bet kitą dieną jie vėl užšąla. Šiltų dienų vis daugėja,pasirodo pli­ka žemė. Išvys­tate pir­mu­o­sius daigelius ir supran­tate, kad tuoj ateis pavasaris.

(Vėl užsimerkite ir pasimė­gaukite šia patir­ti­mi)

Pagal Ronald D. Siegel „Sąmoningu­mo ugdy­mas. Mind­ful­ness“ (2017, 163–167 p.)

Šal­ti­nis: psichika.eu