Juoko joga – laimės ir sveikatos šaltinis

Juokas – vais­tas, kuris nieko nekain­uo­ja, tači­au gydo kūną ir sielą. Kinezit­er­apeutė, ter­ap­inės jogos instruk­torė, poz­i­tyvios psi­chologi­jos spe­cial­istė, rei­ki meistrė-moky­to­ja Lili Char­jano­va rag­i­na vis­us kuo daž­ni­au juok­tis. Anot pašnekovės, tai suteiks ne tik laimės, bet ir sveikatos.

– Kaip žmogų veikia juokas?

– Juokiantis natūrali­ai gam­i­nasi endorfinų – laimės hor­monų, kurie malši­na fiz­inį ir emocinį skaus­mą. Ne vel­tui jie vad­i­na­mi natūrali­ais nuskaus­mi­na­maisi­ais. Jeigu žmogui skau­da ir jis juoki­asi, šių hor­monų gam­i­nasi 27 % dau­giau. Endor­fi­nai kuria poz­i­tyvią pro­to būseną, kelia nuo­taiką ir pasitikėjimą sav­i­mi. Be to, juokiantis stiprė­ja imu­nite­tas.

– Papasakokite apie juoko jogą.

– Juoko joga buvo sukur­ta Indi­jo­je. Jos pra­dininkas – gydy­to­jas Madanas Katar­i­ja. 1995 m. kovo 13 d. jis kar­tu su dar keturi­ais žmonėmis išsiruošė į parką. Ten jie visi juokėsi ir linksmi­no praeivius. Per keletą dienų prie jų prisi­jungė dau­giau negu 50 žmonių. Šian­di­en juoko joga – pasauli­n­is reiškinys, tur­in­tis per 7 000 klubų 55 įvairiose šal­yse.

Juoko joga – tai unikalūs ir paprasti pra­ti­mai, apjun­giantys besą­ly­gišką ir kvė­pavi­mo jogą (prana­jamą). Tai akių kon­tak­tas, žais­mingu­mas, viso kūno apšil­imo tech­nikos, kvė­pavi­mo pra­ti­mai, paruošiantys plaučius juokui. Ši joga unikali tuo, kad iš pradžių pradedama juok­tis taip, tar­si būtų atlieka­mas pra­ti­mas, t. y. dirbti­nai. Tači­au netrukus žmo­gus ima juok­tis natūrali­ai. Juoko joga – tai kūno, pro­to ir sie­los vien­ovė. Kūnas juoki­asi, pro­tas ilsisi, siela dži­au­giasi. Žmo­gus tiesiog atsi­palaid­uo­ja ir jauči­asi pakylė­tas.

– Po kiek užsiėmimų pajun­ta­mas poveikis?

– Jeigu žmo­gus nuoširdži­ai nori išbandyti juoko ter­api­ją, jos poveikis jun­ta­mas jau per pir­mąjį užsiėmimą. Iš patir­ties gal­iu pasakyti, kad į užsiėmimus atėjęs net­gi rimči­au­sias žmo­gus iš pradžių prade­da šyp­so­tis, gali­au­si­ai – natūrali­ai juok­tis.

– Juoko joga gal­i­ma užsi­imti indi­vid­u­ali­ai ar būti­ni grupini­ai užsiėmi­mai?

– Daž­ni­au­si­ai žmogui nepatin­ka juok­tis vien­am. Jam reikia palaiky­mo, ben­dram­inčių, todėl juoko joga geri­au užsi­imti grupė­je. Ši joga kelia daug nuostabių emo­ci­jų ir pade­da kitaip suvok­ti save. Gal­i­ma juok­tis ir vienu­mo­je, pavyzdžiui, žiūrint į vei­drodį ir pan. Tiesiog svar­bu tai dary­ti!

– Kaip priver­sti žmogų juok­tis be priežasties?

– Žmo­gaus pro­tas geba atskir­ti dirbt­inį juoką nuo natūralaus. Juokas – mano gyven­i­mo pakeleivis. Per užsiėmimus prad­e­du juok­tis. Tai darau nuoširdži­ai, todėl abejingų nelieka. Net­gi juokiantis nenatūrali­ai jau po 3 min. pradedama juok­tis natūrali­au. Vėli­au pamažu kūnas bei pro­tas atsi­palaid­uo­ja, ir žmo­gus prade­da juok­tis natūrali­ai.

– Kiek laiko derėtų juok­tis per dieną, kad pajus­tume teigiamą poveikį?

– Tam, kad gam­intųsi laimės hor­monų, reikia per dieną be paliovos juok­tis ne maži­au kaip pus­va­landį. Tuomet sav­i­jau­ta pagerė­ja 2 valan­doms. Tai­gi juok­tis reikia iš tiesų daug!

Linkėči­au visiems neskaiči­uoti metų, o pažad­in­ti savy­je vid­inį vaiką ir juok­tis be priežasties, kaip tai daro­ma vaikys­tė­je!

Įdo­mu

• Juokas tonizuo­ja vei­do rau­me­nis ir geri­na krau­jo­taką, todėl vei­do oda tam­pa gerokai skaistes­nė.
• Besišyp­san­tis asmuo atro­do daug patrauk­les­nis aplink­ini­ams.
• Juokas malši­na alkį, todėl tai pui­ki priemonė nor­in­tiems atsikratyti antsvo­rio.
• Juokiantis mažė­ja krau­jospūdis ir cukraus kiekis krau­jy­je.
• Po sunkios dar­bo dienos atgau­ti jėgas padės paprasči­au­sia juoko ter­api­ja.
• Juokas degi­na kalori­jas ir ilgi­na gyven­imą.
• Daug besi­juokiantys žmonės labi­au pasiti­ki sav­i­mi, turi dau­giau draugų ir geri­au sutaria su antrą­ja puse.
• Juokas valo plaučius ir pade­da įveik­ti depre­si­ją.
• Žmogui juokiantis dir­ba 17 vei­do rau­menų.
• Įrody­ta, kad juokas pade­da kovoti su onkologinėmis ligomis.
• Japoni­jo­je juoko ter­api­ja gydo­mi ser­gantieji tuberkulioze.
• Vaikai juoki­asi beveik 20 kartų daž­ni­au negu suau­gusieji.
• Nus­taty­ta, kad aptar­nav­i­mo sri­ty­je dirban­tys asmenys, kurie daug šyp­sosi, gau­na didesnius arbat­pinigius.
• Dau­giau­sia šyp­sosi brazi­lai.
• Indi­jo­je juoko klubų nar­i­ai rytais susitin­ka parku­ose juoko treniruotėms.
• Juokiantis mažė­ja stre­so hor­mono – kor­ti­zo­lio.
• Juokas – išskirti­nai žmogiš­ka savy­bė. Jok­ie kiti gyvi orga­niz­mai juok­tis nege­ba.

Aistė Sakalauskienė
Šal­ti­nis: delfi.lt