Alkoholizmas: ką daryti artimiesiems?

Alko­holiz­mas – toli gražu ne atskiro žmo­gaus prob­le­ma. Kai šeimo­je yra alko­ho­likas, kitų šeimos nar­ių gyven­i­mas daž­ni­au­si­ai prik­lau­so nuo jo sav­i­jau­tos. Visi tik ir žiūri, ar jis gėrė, ar negėrė, kokia jo nuo­tai­ka, kada prasidės dau­gia­di­e­nis alko­ho­lio var­to­ji­mas…

Visiems sunku plan­uoti savo laiką, dar­bus ir pramo­gas, nes alko­ho­liko pažadai – tai dulkės vėjy­je. Viskas gali pasikeisti bet kurią akimirką. Be to, alko­ho­likams būdin­gas nuo­la­ti­nis dirglumas, susierzin­i­mas, depre­si­jos epi­zo­dai, įniršio ir agre­si­jos priepuo­li­ai, kaltin­i­mai, trau­mos, nelaimin­gi atsi­tiki­mai, skan­dalai ir muš­tynės.

Pasitaiko, kad mylinčios žmonos (ar moti­nos) bet kokia kaina sten­giasi „padėti“ alko­ho­likui. Jos lengv­ina pagirias, skam­bi­na į dar­bą, dan­gsty­damos pra­vaikš­tas, sprendžia kitas prob­le­mas, supran­ta ir atlei­džia, užjaučia net­gi duo­da pinigų alko­holiui, sudaro sąly­gas ger­ti namu­ose („tegu geri­au namie geria, bent jau nesi­valkio­ja…“). Tokia „pagal­ba“ skati­na alko­ho­liką visa galvą pasin­er­ti į alko­holiz­mo liūną, palaiko mintį, kad bet koks elgesys yra supran­ta­mas ir pateisi­na­mas. „Gerk ir norėk“ – daro tylią išvadą alko­ho­likas. Prasidėjus sveiki­mo eta­pui, tok­ią artimųjų “pagal­bą” pats alko­ho­likas verti­na kaip kliūtį blaivėjimui. Pataikav­i­mas lig­ai truk­do for­muo­tis moty­vaci­jai gydytis. Kam kažką keisti, jei šalia žmo­gus, kuris „viską supran­ta“?.. Tai lei­džia palaikyti ili­uz­i­ją, kad “viskas tvarko­je”. „Kai tik norė­siu, tada ir mesiu“, „nuo­bo­du, nėra ką veik­ti, tai ir geriu“, „jauči­u­osi įsitem­pęs, buvo sun­ki diena“, „man reikia nusir­am­inti (atsi­palaid­uoti)“ – tip­iš­ki ir nesi­baigiantys alko­ho­likų pasi­aiškin­i­mai.

Kai šeimo­je alko­ho­likas, san­tyki­ai nesik­losto ir ką nors pakeisti toje situaci­jo­je yra labai sunku. Galvo­damas apie skyry­bas “sveika­sis” part­ner­is jauči­asi išduo­dan­tis savo žmogų, kank­i­nasi dėl kaltės jaus­mo, baimės, kad vaikai augs nepil­no­je šeimo­je (tar­si augti su alko­ho­liku tėvu ar moti­na būtų sveiki­au). Ir net tada, kai gyven­i­mas tam­pa pra­garu, kai vaikai aki­vaizdži­ai kenčia, išsi­laisv­in­ti del­sia­ma. Daž­nai nuo skyry­bų sulaiko viltis, kad alko­ho­likas nus­tos ger­ti, taps „toks kaip anksči­au“. Plači­ai skam­ba iš lūpų į lūpas per­duo­damos leg­en­dos kaip gėrę, žmonas mušę alko­ho­likai vyrai staiga susit­varkė ir tapo pavyzdin­gi šeimos tėvai. Ste­buk­lų gal ir pasitaiko, bet, deja, ne tiek jau daug, ne taip jau daž­nai. Maža tikimy­bė, kad alko­ho­likas, staiga supratęs, kad jo artimieji kenčia, liau­sis ger­ti. Būti­na pokyčių sąly­ga – alko­ho­likas pats turi nuken­tėti nuo savo ydin­go elge­sio: patir­ti sukrė­timų, netekčių ir praradimų, sveikatos prob­lemų. Tik tiesio­giai su juo susi­ju­sios pasek­mės gali paskat­in­ti gydytis ir iš esmės pakeisti mąstymą, gyven­i­mo būdą. Juk sutikime, kad mesti var­toti alko­holį – labai svar­bus, bet ne vien­in­telis pokytis, norint gyven­ti pil­navertį gyven­imą.

Alkoholizmas – ydingas gyvenimo scenarijus

Transaksinės anal­izės pra­dininkas Bernas alko­holizmą aprašė kaip psi­chologinį žaidimą, kuri­ame alko­ho­likas ir su juo susi­ję asmenys atlieka tam tikrus vaid­me­nis. Alko­ho­likas daž­ni­au­si­ai prisi­imaAukos vaid­menį. Jo sutuok­tinio (ar kito labai arti­mo žmo­gaus) vaid­muo kin­ta. Jis būnaPersekioto­ju, kuris truk­do var­toti alko­holį: kon­troli­uo­ja finan­sus, išpi­la alko­holį ir pan. Kar­tais jam ten­ka Gel­bė­to­jo vaid­muo. Gel­bė­to­jas lengv­ina pagirias, palaiko ir remia alko­ho­liką. Nutrauk­ti šį žaidimą gali bet kuris veikė­jas, atsisaky­damas savo vaid­mens. Kas tada nutin­ka? Žaidi­mas nebe­gali tęstis ir alko­ho­likui ten­ka ieškoti nau­jo žaidėjo arba baigti žaidimus ir pradėti gyven­ti iš tikrųjų. Susi­vok­ti, koks žaidi­mas vyk­s­ta, gali padėti nuosek­li san­tyk­ių anal­izė. Ją atlikus, pokyčius šeimos san­tyk­i­u­ose gali paskat­in­ti bet kuris žaidi­mo dalyvis.

 Ką ir kaip daryti?

 „Mano vyras (sūnus, bro­lis, mama) geria. Ką man dary­ti?“ – daž­nai klau­sia alko­ho­likų artimieji, ieško­da­mi konkrečių instruk­ci­jų savo gyven­imui. Atsaky­mas vien­as – pir­mi­au­sia ieškokite paramos ir psi­chologinės pagal­bos sau. Supran­ta­ma,  jūs norė­tumėte, kad vyras (sūnus, bro­lis, žmona ar duk­tė) mestų ger­ti, bet to padary­ti už juos jūs negalite. Alko­ho­liko artimu­o­sius labai išvargina ir išsek­ina nuo­la­ti­nis stre­sas, įtam­pa, ner­i­mas, darosi sunku blaivi­ai ir objek­tyvi­ai mąstyti. Kuo dau­giau kalbėk­itės apie savo situaci­ją su žmonėmis, kurie nėra tiesio­giai su ja susi­ję. Labai padėtų ir pokalbi­ai su tais, kurie sprendė ar sprendžia panašias prob­le­mas, spe­cial­istų kon­sultaci­jos.

Nieka­da nebandykite aišk­in­tis su alko­ho­liku, kai jis apsvaigęs. Negąs­dinkite alko­ho­liko skyry­bomis, negrasinkite tušči­ai. Jei nus­prendėte išeiti, išeikite. Arba sukraukite lagam­iną jam. Tači­au jei šiuo metu atsiskyrimui esate nepasiruošusi ar abejo­jate, neskubėkite. Skyry­bos – sunkus proce­sas. Mėn­uo ar kitas nieko iš esmės nepakeis. Jeigu nuo skyry­bų jus sulaiko kažkokios ypatin­gos priežastys, įvardinkite jas sau ir jam, veikite, kad pašal­in­tumėte jus stab­dančias kliūtis. Kar­tais šių priemonių visiškai pakan­ka, kad alko­ho­liko moty­vaci­ja gydytis pradėtų for­muo­tis. Nepasid­uokite, jei alko­ho­likas taiko emocinį spaudimą, manip­uli­uo­ja, žada žudytis ar gail­isi ir eil­inį kartą žada taisytis. Į vis­us jo argu­men­tus atsaky­mas turėtų būti vien­as: „Tu turi tik vieną išeitį – gydytis. Jeigu nenori – tai tavo pasirinki­mas.“

Par­o­džiusi savo pozi­ci­ją, palikite alko­ho­liką ramy­bė­je. Esmė ta, kad alko­ho­likas turi pats mokėti už savo klaidas ir srėbti košę, kurią pats išvirė. Tik atsidūręs rib­inė­je situaci­jo­je ir pasiekęs „dugną“ alko­ho­likas galės atsispir­ti ir kilti į kovą su savo liga. Tiesa, kiekvien­as tas „dug­nas“ kitoks. Vien­am gal užteks to, kad pašli­jo sveika­ta, dings­ta atmintis, kitas riedės žemyn iki dar­bo ar šeimos neteki­mo.

Gali būti neleng­va leisti alko­ho­likui gyven­ti pači­am, juk, atro­do – prasigers, pražus. Bet­gi nereikėtų taip sureikšminti savo gal­ių ir įtakos, įsi­vaiz­duoti, kad būtent jūsų sumani “priežiūra” išlaiko alko­ho­liką gyvųjų tarpe. Be to, svar­bu įsisą­mon­in­ti, kad tas žmo­gus jau nėra lygiai tas pats – geras, sąžiningas, teisin­gas – kokį  kažka­da paži­no­jote. Alko­holiz­mas keičia asmeny­bę. Prieš jus – žiau­rus, gudrus, ego­is­tas, alko­ho­lio paveik­tas tipas, pavergęs sveikąją asmeny­bės dalį. Pasitaiko atve­jų, kai ramy­bė­je ir atsakomy­bė­je už savo gyven­imą palik­tas alko­ho­likas radikali­ai keiči­asi. Turė­jau kaimyną Adomą, su šeima gyvenan­tį moti­nos name. Moti­na, laik­iusi visų namo kam­pų naštą, neap­siken­tusi sūnaus alko­holiz­mo, nus­prendė par­duoti namą, o sau ir savo sūnaus šeimai nupirk­ti po butą (beje, kita­me rajone). Taip ir padarė. Visi kaimy­nai buvo įsi­tik­inę, kad dabar Ado­mo laukia liūd­na ateitis, nes nebe­bus moti­nos, kuri sulaikytų nuo gėri­mo. Bet kas atsi­tiko? Visų nuostabai, netekęs moti­nos kon­trolės, paramos ir vadovav­i­mo, jau­nas vyras pats ėmė statyti savo gyven­imą: susir­a­do dar­bą, ėmėsi buto remon­to, su žmona išs­in­uo­mo­jo žemės ir susikasė daržus, pagerėjo jų san­tyki­ai. Tai­gi, imk­itės ryžt­ingų žingsnių ir tikėk­itės geri­au­sio, nors ir ne tuo­jau pat.

Jis – priklausomas,  aš – priklausoma …

 Jei gyve­nate su alko­ho­liku, prik­lau­somy­bių klausi­mas išk­ils ne kartą. Siek­dama iš tikrųjų pakeisti savo padėtį ir dau­giau nebe­lip­ti ant to paties grėblio, neišvengsite akistatos su savo prik­lau­somy­bėmis. Jei beviltiškai ir labai aštri­ai kenči­ate nuo vyro ar sūnaus alko­holiz­mo, greiči­au­si­ai pati esate linkusi į emocinę prik­lau­somy­bę. Tikėti­na, kad jums sunku savarankiškai spręsti, ryžtin­gai veik­ti ir tin­ka­mai patenk­in­ti savo por­eik­ius. Atskirkite, kur yra jo, o kur jūsų pačios prob­le­mos. Svar­bu suvok­ti, kad ne jums ten­ka atsakomy­bė už part­ne­r­io elgesį. Jūsų gyven­i­mas neturi klostytis prik­lau­so­mai nuo to, kaip part­ner­is jauči­asi, sutin­ka ar nesutin­ka gydytis. Tai­gi, atrask­ite kuo dau­giau veik­los sričių, kurios būtų nesusi­ju­sios su jūsų alko­ho­liko blaivu­mu ar gir­tu­mu. Kurkite gyven­imą, kuri­ame galė­tumėte dži­augtis savo nuveik­tais dar­bais, nekovo­dama, kad ir antro­ji pusė įneštų indėlį. Kiekvieną vakarą savęs pak­lauskite, kas šian­di­en jus nudži­ug­i­no ir sušildė. Atrask­ite kuo dau­giau momen­tų, kurie liudytų, kad gyven­i­mas tęsi­asi neprik­lau­so­mai nuo sutuok­tinio elge­sio.

Jei niekaip nepavyk­s­ta bent iš dalies įgyti neprik­lau­somy­bės, atsiri­boti nuo alko­ho­liko gyven­i­mo, suteikite sau erd­vės ir laiko apmąsty­mams. Bent kuri­am laikui pakeiskite gyve­namąją vietą. Pak­lauskite savęs, kas jus iš tiesų laiko, kodėl įsik­i­bote ir niekaip nepalei­dži­ate savo vyro ar sūnaus – alko­ho­liko?.. Uždavus šį klausimą kon­sultaci­jos metu, atsaky­mai daž­ni­au­si­ai rutulio­jasi dviem kryp­ti­mis: 1) kliū­tys, susi­ju­sios su kitais žmonėmis („kas bus su vaikais?“, „ką pasakys artimieji?“, „kaip atrody­siu be vyro?“, „jis be manęs pražus“); 2) buit­inės priežastys („neturė­siu kur gyven­ti“, „neb­us kam kra­no pakeisti“). Net jei tai tikra tiesa, visa­da esama ir kitų – gilu­minių, ne tok­ių aki­vaizdžių stab­džių, kurie veikia daug stipri­au, nei paviršinės ir aiškios mate­ri­al­inės ar kitų žmonių sąly­go­tos priežastys. Tikri­au­si­ai gyven­i­mas su alko­ho­liku lei­džia jums patenk­in­ti svar­bius vidinius por­eik­ius.

Pateik­siu keletą ver­si­jų, kodėl jūs savo gyven­imą sais­tote su alko­ho­liku:

•  Ide­al­izaci­ja. Gal mintyse sukūrėte ide­alų part­nerį ir gyve­nate savo fan­taz­i­jomis, kuriose part­ner­iui priskiri­ate nuostabi­as savybes, bruožus ir gebėjimus? Tok­iu atve­ju matomas ne realus žmo­gus, bet jo poten­cialas, t.y. tai, koks jis galėtų būti, jei negertų. Greiči­au­si­ai būtent ide­al­izaci­ja jus stab­do, jei pagau­nate save galvo­jant ar sakant: „kaip viskas buvo nuostabu, kol jis dar negėrė“, „o, jeigu jis negertų, koks nuostabus būtų žmo­gus“, „viskas būtų puiku, jei tik ne alko­ho­lis“ ir pan. Kita ide­al­izaci­jos pusė yra nuver­tin­i­mas. Tikėti­na, kad nuverti­nate save, savo jėgą ir gal­imybes.
•  Pranašu­mas, nuosa­vo reikšmingu­mo jaus­mas. Kai šalia part­ner­is, kurio gyven­i­mas toks chaotiškas, jūs galite jaustis labai stipri, galin­ga, atsakinga, dalyk­iš­ka ir prak­tiš­ka. Be to, imdamasi atsakomy­bės už kitą, jūs galite nebe­sirūpin­ti sav­i­mi, savo sunku­mais ir silp­ny­bėmis, atsisakyti svar­bių savo gyven­i­mo sprendimų ir užduočių.
• Depre­si­ja. Gal visa­da bal­ansavote ties depre­si­jos riba ir pasirinkdama alko­ho­liką vyrą ieškote stresų ir sukrė­timų – tok­iu būdu pabė­gate nuo savo­sios depre­si­jos?.. O gal sle­giančios, niūrios mintys jums kuž­da, kad tokio gyven­i­mo jūs nusipel­nėte ir nieko kito nesate nev­er­ta?..
• Kon­trolė ir manip­u­li­av­i­mas. Gal jauči­ate stiprų por­eikį vadovau­ti ir kon­troli­uoti? Kai esate situaci­jo­je, kur reikia gel­bėti part­nerį, įgy­jate labai daug įtakos, tam­pate jam labai svar­bi, galite jam nurod­inėti ir juo manip­uli­uoti.

Jei tarp pateik­tų ver­si­jų niekaip neran­date tos, kuri bent iš dalies paaišk­in­tų jūsų del­simą, aiškinkitės toli­au. Pasikon­sul­tuokite su psi­cho­logu ar psi­choter­apeu­tu, kalbėk­itės su sau arti­mais žmonėmis, skaitykite spe­cial­ią lit­er­atūrą. Visa tai padės iš šalies pamatyti prob­lem­inę situaci­ją ir save pačią.

Mano vaikas – alkoholikas

Kar­tais prik­lau­somy­bė for­muo­jasi dėl nepavyku­sio atsisky­ri­mo nuo tėvų (labi­au­si­ai moti­nos). Vaikas nepa­jė­gus pats nusikirp­ti bam­bagys­lę. Į laisvę jį turi pastūmėti tėvai. Ir šis postūmis turi įvyk­ti laiku. Jei jis įvyk­s­ta per anksti, suaugęs žmo­gus gali nuo­lat ieškoti praras­to rojaus ir turėti stiprų polinkį į prik­lau­somybes. Jei vaikas laiku neprade­da savarankiško gyven­i­mo, atsiskyri­mas nuo tėvų nesėk­min­gas, jis išeina kitok­iu – gyven­imą žlug­dančiu – būdu, t.y. klimp­s­ta į prik­lau­somy­bę. Reikia pri­pažin­ti, kad atsisky­ri­mo moko­masi visą gyven­imą. Tači­au vien­areikšmiškai aišku, jei gyve­nate su savo pil­namečiu vaiku ir pastebite jo žalin­gus įpročius, atsisky­ri­mo – tiek emocinio, tiek fizinio – laikas jau seni­ai atėjęs (tiesą sakant, jis greiči­au­si­ai jau ir praėjęs, bet geri­au vėli­au, negu niekad).

Noriu gyventi

„Aš ne gyvenu su alko­ho­liku, aš mirš­tu su juo“… –verkė jau­na moteris mano kabi­nete. Ar ver­ta aukoti savo gyven­imą? Aš nežin­au, spręsti kiekvien­ai ten­ka pači­ai. Gal­būt klausi­mas tap­tų  paprastes­nis, jei jį pakeis­tume ir papildy­tume: ar ver­ta savo gyven­imą aukoti alko­holiz­mui?.. Ar toks jis pras­min­gas? Kokios ateitį įsi­vaiz­duo­jate sau ir savo vaikams?.. Kokia jūsų gyven­i­mo užduo­tis? Ar būtent ją jūs ir vyk­dote?..

 Trumpai – drūtai

• Trumpai pakar­tosime gaires, padedančias išgyven­ti su alko­ho­liku:
• Ieškokite pagal­bos ir paramos sau;
• nes­lėp­kite, neišpilkite rastų alko­holin­ių gėrimų;
• netikrinkite jo buvi­mo vietos, nesekite, vis tiek ras vietą ir laiką išgert;
• nemokėkite jo skolų;
• neduokite pinigų alko­holiui joki­ais atve­jais;
• atsisakykite bet kokios kon­trolės – alko­ho­likas yra suaugęs žmo­gus, atsakingas už savo gyven­imą;
• suteikite pagal­bą, jei alko­ho­likas nus­prendė gydytis. Padėkite susir­asti infor­ma­ci­ją, kur jis gali kreip­tis pagal­bos.

Jur­ga Dap­ke­vičienė | psichologejurga.lt
Psi­chol­o­go kon­sultaci­jos Vil­ni­u­je