Užburtas ratas, iš kurio išeiti – sudėtinga

„Geri­au­sias būdas atsikratyti prik­lau­somy­bės – pakeisti ją kita“, – lyg susi­tarę sako psi­choter­apeu­tas, psichi­a­tras Min­dau­gas Jasu­laitis bei vaikų ir paauglių psi­chologė Jur­ga Rau­di­enė. Spe­cial­is­tai dali­nasi tiesomis apie prik­lau­somybes, pataria, kaip padėti nuo jų kenčiantiems artimiesiems, ir aptaria jauno­sios kar­tos skaudžias prik­lau­somy­bių ten­den­ci­jas.

Virs­mas kitu

„Prik­lau­somy­bė turi ilgą med­i­cinišką api­brėžimą, tači­au svar­biau­sia suprasti, kad prik­lau­somy­bė – tai žmo­gaus pasikeiti­mas, jo virs­mas kitok­iu, nei buvo anksči­au“, – teigia psichi­a­tras, psi­choter­apeu­tas Min­dau­gas Jasu­laitis.

Pasak spe­cial­is­to, prik­lau­somy­bė susi­jusi su ner­imu ir noru pavar­toti ar padary­ti tai, nuo ko žmo­gus prik­lau­so­mas.

„Pavar­to­jus ko nors ar atlikus veiksmą, nuo kurio prik­lau­so­ma, iš pradžių api­ma mal­on­u­mo ban­ga, vėli­au bais­us ner­i­mas ir viskas sukasi šiame užbur­tame rate“, – apie nesi­baigiančias prik­lau­somy­bės kančias pasako­ja jis.

Nau­ja grės­mė

Viena grės­min­giausių prik­lau­somy­bių, anot M. Jasu­laičio, yra kanapės, kadan­gi vis dau­giau val­sty­bių jas legal­izuo­ja ir kuria­mas įvaizdis, tar­si kanapės nėra kenksmin­gos.

„Nepaisant tokio įvaizdžio, kanapių var­to­ji­mas ilgainiui gali išpro­vokuoti pykčio pro­trūk­ius ar net šizofreni­ją“, – sako psi­choter­apeu­tas.

M. Jasu­laitis tik­i­na, kad visos prik­lau­somy­bės vien­odai sudėtin­gos, kadan­gi sunki­au­sia jų atsisakyti.

„Vien­as žmo­gus prik­lau­so­mas nuo alko­ho­lio, kitas – nuo narkotikų, o trečias – nuo šoko­la­do… Nėra esminio skir­tu­mo tarp šių žmonių prik­lau­somy­bių, psi­chologiškai iš vidaus visi žmonės labai susi­ję. Visiems vien­odai sunku atsisakyti savo prik­lau­somy­bės“, – teigia jis.

Alko­holiz­mas nėra tiesio­giai paveldimas

Lietu­vi­ai – vieni iš dau­giau­si­ai geri­ančių žmonių pasauly­je, o kas­met vien­as asmuo Lietu­vo­je suvar­to­ja apie 12 l gryno alko­ho­lio.

„Jei šeimo­je iš suau­gusiųjų kas nors var­to­ja alko­holį, didelė tikimy­bė, kad ir vaikas var­tos. Nors tyri­mai rodo, kad tokiose šeimose augan­tys vaikai net­gi reči­au nei kiti var­to­ja alko­holį, tači­au ilgainiui viskas apsiverčia ir jie prade­da var­toti alko­holį inten­syvi­au“, – sako psichi­a­tras.

Pasak jo, nėra įrody­ta, kad alko­holiz­mas yra tiesio­giai paveldimas, kadan­gi neras­tas toks genas, tači­au polinkis, panaši medži­agų apykai­ta, gal­imy­bė „užsik­abin­ti“ ir gali­au­si­ai šeimos nar­ių charak­te­rio panašu­mai yra nenug­inči­ja­mi.

Neiš­gy­do­ma, bet kon­troli­uo­ja­ma

Daž­nai sako­ma, kad prik­lau­somy­bės liga neiš­gy­do­ma.

„Tai tiesa, tači­au ji gali būti gydo­ma ir kon­troli­uo­ja­ma. Buvo atlik­ta 13 tyrimų ir dau­giau nei 4 tūk­stanči­ams prik­lau­somybes tur­inčiųjų gydy­to­jų inter­ven­ci­jos padėjo susi­doroti su prob­le­momis“, – fak­tus dės­to M. Jasu­laitis.

Spe­cial­is­tas įsi­tik­inęs, kad didži­au­sia sėk­mė aplanko, kai prik­lau­so­mas asmuo pats nori ką nors pakeisti, nes nei „kodavi­mas“, nei vais­tai, nei psi­choter­api­ja nėra efek­tyvūs be paties noro.

Noras keis­tis

Kelio link blaivy­bės stadi­jos – noras keis­tis, pagal­bos paieš­ka, nurodymų laiky­ma­sis ir prak­tikav­i­mas.

„Daž­ni­au­si­ai žmonės nori pokyčio, kai atsitin­ka esmin­is lūžis, pavyzdžiui, palieka žmona, „pri­sidirba­ma“ dar­bovi­etė­je ar ištin­ka panašios situaci­jos. Daž­ni­au­si­ai tok­ie pacien­tai sako, kad nori pasikeisti, nori užmiršti koš­marą, nori, kad viskas būtų kaip anskči­au ir gydy­to­jas ste­buk­lin­gu būdu jiems padėtų. Bet tai yra esminė klai­da, kadan­gi negal­i­ma pamiršti to, kas buvo, reikia nuo­lat gyven­ti prisi­menant savo prik­lau­somy­bę“, – sako M. Jasu­laitis.

Dėl šios priežasties „kodavimas“dažnai nesu­veikia, kadan­gi žmo­gus jauči­asi lyg po operaci­jos, tar­si gydy­to­jas jį išgy­dė, todėl jis gal­būt po kiek laiko galės pavar­toti ir nieko nenu­tiks.

„Daž­ni­au­si­ai tok­ie asmenys pavar­to­ja kartą, kitą, kol viskas ir vėl tam­pa nebekon­troli­uo­ja­ma“, – pri­pažįs­ta psi­choter­apeu­tas.

„Prik­lau­somy­bės išgy­dyti neį­manoma, bet išmok­ti gyven­ti blaivi­ai – tikrai įmanoma. Mano supra­timu, išmok­ti gyven­ti blaivi­ai – lyg mokytis nau­jos užsienio kal­bos, todėl svar­biau­sia moty­vaci­ja ir rim­tas įdirbis“, – mano spe­cial­is­tas.

Pasak jo, prik­lau­so­mam asme­niui svar­biau­sia ben­drauti su saugia aplin­ka, atsisakyti draugų, kurie kenčia nuo tos pačios prik­lau­somy­bės, kadan­gi sveiki­mo proce­sas labai ilgas, o jo metu gausu nuop­uolių ir pak­il­imų iki sta­bil­ios blaivy­bės pasieki­mo.

Kaip padėti arti­ma­jam?

„Pir­ma, patarči­au nus­toti vaid­in­ti gel­bė­to­ją ar policininką ir nusikaltėlį. Antra – pasirink­ti tin­kamą laiką pokalbiui, kalbėti draugiškai, turėti konkretų pagal­bos planą, gal net gydy­mo įstai­gos kon­tak­tus. Būkite konkretūs, nepik­t­naudži­aukite mintimis apie tai, kad palik­site vyrą ar žmoną, jei jis nesikeis. Jei taip pasakėte – turite laikytis savo plano. Rizkinga gąs­d­in­ti tušči­ai“, – pataria M. Jasu­laitis.

Taip pat nuo alko­holiz­mo kenčianči­am asme­niui gali padėti kai kurie vais­tai, suke­liantys šleikš­tulį var­to­jant alko­holį.

Pasak spe­cial­is­to, daž­nai vien­in­tele išeiti­mi laiko­mas „kodavi­mas“ remi­asi baimės fak­to­ri­u­mi „išger­si – mir­si“.

„Šį metodą išra­do rusas A. R. Dovžen­ka 1984 m. Turiu pasakyti, kad „kodavi­mas“ gerai tik tada, kai pats nori mesti ger­ti, bet ne dėl kitų, nes tok­iu atve­ju nuo­lat­inė įtam­pa ir lauki­mas daž­ni­au­si­ai paskati­na paslysti“, – sako M. Jasu­laitis.

Paaugli­ai – nau­ja rizikos grupė

Vaikų ir paauglių psi­chologė Jur­ga Rau­di­enė paste­bi ten­den­ci­ją, kad vis dau­giau vaikų ir paauglių turi prob­lemų dėl alko­ho­lio. Ji atkreip­ia dėmesį ne į tuos vaikus, kurie auga rizikos šeimose, bet į tuos, kurie patys linkę į prik­lau­somybes.

„Šian­di­en viskas jaunė­ja, vyk­s­ta anksči­au – vaikai anksči­au bręs­ta net biologiškai, pavyzdžiui, anksči­au mer­gaitės pir­mo­siomis mėnesinėmis susirg­da­vo apie 13-uosius gyven­i­mo metus, o šian­di­en – apie 10–11 metus. Tai­gi taip anksti jos tam­pa paauglėmis“, – sta­tis­ti­ka dali­nasi J. Rau­di­enė.

Daž­nai tėvai sako, kad anksči­au tok­ių prob­lemų su vaikais dėl prik­lau­somy­bių nebū­da­vo ir psi­chologė su jais sutin­ka.

„Sept­in­tokė mer­gaitė sako, kad jau metė rūkyti, o jos „stažas“ – geri dve­ji metai. Anksči­au tėvai vaikų kuprinėse ieško­da­vo cig­a­rečių pake­lio, dabar ieško į tušinuką panašaus daik­to – elek­tron­inės cig­a­retės, kurias daž­nas mokinys net pamirš­ta mokyk­lo­je įkrovi­mo metu“, – pasako­ja vaikų ir paauglių psi­chologė.

„Ar kam nors prieš 15 metų šovė į galvą 10-mečiui pus­ryči­ams išvir­ti kavos? Šian­di­en energini­ai gėri­mai, kuri­u­ose yra 15-os kavos puodelių kofeino nor­ma, yra rim­ta prob­le­ma tarp vaikų ir puiku, kad pri­im­tas įstaty­mas, draudžiantis nepil­nameči­ams pirk­ti energinius gėrimus. O daž­nas tėvas net nesupran­ta, kas tokio blo­go yra tame energini­ame gėrime“, – patir­ti­mi dali­nasi spe­cial­istė.

Sveikatos spe­cial­is­tai paste­bi, kad vis daugė­ja vaikų širdies prob­lemų, ir tai gal­i­ma sieti su ener­ge­tinių gėrimų var­to­jimu.

„Anksči­au neb­u­vo kom­pi­u­ter­ių arba jei ir buvo – tėvai galėjo kon­troli­uoti jų prieigą. Šian­di­en kom­pi­u­teris sumažėjo iki išman­io­jo tele­fono, kurio nau­do­jimą apri­boti kur kas sudėtin­giau“, – sako J. Rau­di­enė.

Nesu­vokia rizikos

Psi­chologė pasako­ja apie atve­jį, kai vaikas burno­je sproginė­jančius sal­dainius pabandė įtrauk­ti į nosį, o tėvams tai pasirodė kaip juokingas vaik­iškas eksper­i­men­tas.

„Vėli­au vaikas gal­būt pabandys pau­ostyti kli­jų – taip pat kaip ir minė­tus sal­dainius panau­doti ne pagal paskirtį“, – daž­nai tėvams nepaste­bimą pavo­jų įžvel­gia J. Rau­di­enė.

Paauglius dary­ti nepri­imt­i­nus dalykus skati­na baimė nepri­tap­ti, ben­drav­i­mo por­eikis, pasitikėji­mo sav­i­mi trūku­mas.

„Daž­nai paauglys, paprašy­tas įvardinti 5 savo teigia­mas savybes, neži­no, ką atsakyti, ir klau­sia, ar gali įvardinti neigia­mas. Apskri­tai prik­lau­somy­bė susi­jusi su emocini­ais sunku­mais. Daž­nai nesupran­tu, kur ta „šviesi vaikys­tė“, jei 4 iš 10 paauglių bent kartą susiduria su depre­si­ja“, – atvi­rau­ja J. Rau­di­enė.

Vir­tu­alus pasaulis – rim­tas sig­nalas

Pasak psi­chologės, paaugliams didelę įtaką daro vir­tu­alus pasaulis, o socialini­ai tin­klai kuria kitokį savęs suvokimą, tam­pa savotišku savo vertės matu, atsisklei­džiančiu per pop­u­liaru­mo prizmę.

„Mums atlikus tyrimą paaškėjo, kad beveik 40 proc. jame daly­vavusių kas­di­en prie kom­pi­u­te­rio pralei­džia 3,5 val., savait­gali­ais apie 30 proc. – 5 val., 15 proc. – dau­giau nei 6 val., o 1/3 prie kom­pi­u­te­rio yra bent kartą pralei­dę ir visą nak­tį. Jei jūsų vaikas yra bent kartą nak­tį pralei­dęs prie kom­pi­u­te­rio, reikėtų suner­imti, kadan­gi tai rim­tas gal­imo polinkio į įvairias prik­lau­somybes požymis“, – rekome­duo­ja vaikų ir paauglių psi­chologė.

Tėvų vaid­muo

Vaikų polinkis į prik­lau­somybes prik­lau­so nuo tėvų požiūrio, griež­tu­mo, apri­bo­jimų reiki­amose situaci­jose. Negal­i­ma būti pasyvi­ais tėvais ir galvoti, kad viskas praeis savaime, – tik­i­na J. Rau­di­enė.

Pasak jos, reikia atkreip­ti dėmesį į vaiko nuo­taikų pokyčius, interesų išnykimą, nuo­var­gio požymius, pykčio proveržius, real­ių draugų išnykimą ir panašius fak­to­rius.

„Geri­au­sias būdas išgy­dyti prik­lau­somy­bę – pakeisti ją kita, todėl geri­au­sia pre­ven­ci­ja – nuo mažens vaikui suteik­ti kuo dau­giau užim­tu­mo, užsiėmimų ir kur­ti polinkį į „gerąją prik­lau­somy­bę“.

Akvilė Vitkauskaitė
Šal­ti­nis: vlmedicina.lt