7 dažniausiai kylantys sunkumai medituojant

Kai pir­mą kartą išgir­dote apie dėmesingu­mo tech­nikas, tikri­au­si­ai jos skam­bėjo labai papras­tai: tereikia susitelk­ti į savo kvė­pavimą ir, kai dėmesys išsi­blaškys, paste­bėti, kur jis nukry­po, ir grąžin­ti atgal prie ste­bi­mo objek­to.

Pfff… visiškai leng­va. Turint omeny­je med­itaci­jos naudą, galite tik dži­augtis šiuo nau­ju pokyčiu jūsų gyven­ime. Nepraeis nė savaitė, kai tap­site ultra dėmesin­gu jogu! Bet tada pradėjo kilti sunku­mai… skaus­mai, niežėji­mai, mintys, emo­ci­jos, mieguis­tu­mas… Kas galėtų pagalvoti, kad sėdėti yra taip sudėtin­ga?!

Iš tikrųjų, kaip ir dau­gu­ma įgūdžių, dėmesin­gas įsisą­monin­i­mas reikalau­ja laiko ir pas­tangų išmok­ti, suprasti ir inte­gruoti į dienos režimą. Ir kaip su bet kok­iu nau­ju įgūdžiu, natūrali­ai kyla tam tikri sunku­mai.

Žemi­au pateiki­au 7 daž­ni­au­si­ai sutinka­mus sunku­mus, kuri­u­os patir­iu tiek pats, tiek girdžiu iš kitų prak­tikuo­jančių.

1. Nerandu laiko dėmesingumo praktikoms

Mūsų nuo­latos judanči­ame pasauly­je, kur mes be per­sto­jo kalbame, judame, darome-darome-darome, išskir­ti 20 min­učių pabu­vimui su savo kvė­pavimu atro­do kaip pati nepro­duk­tyvi­au­sia ir neprotin­giau­sia idė­ja. Todėl rasti laiko prak­tikoms daž­nai yra labai sudėtin­ga. Tači­au kai mes vis dėl­to ran­dame laiko med­itaci­jai, dauge­lis mūsų staiga atran­da, kad laiko ne tik kad nesumažėjo, bet kažkaip net padaugėjo. Tai gali būti dėl to, kad būda­mi dėmesinges­ni, mes maži­au blaškomės ir greiči­au padarome tai, ką svar­bu padary­ti.

Kaip ir su bet kok­iu kas­di­eniniu įgūdžiu (pvz., dan­tų valy­mu, mankša ir pan.), Jums gali prireik­ti laiko įsi­važi­uoti. Suplan­uokite laiką, kada galė­tumėte įterp­ti prak­tikas į savo dienot­varkę. Nereikia skubėti – įterp­kite įgūdį po truputį ir net jei praleisite kelias dien­as, nekaltinkite savęs už tai. Su laiku įgūdis ateis.

Be to, jei atro­do, kad visai-visai netu­rite laiko, galite įterp­ti dau­giau dėmesingu­mo į tas veik­las, kurias jau atliekate. Galite dėmesin­gai išplau­ti indus ar pasi­vaikšči­oti su šuni­mi, dėmesin­gai suval­gyti pietus ar dėmesin­gai išsi­plau­ti galvą. Tok­iu būdu dėmesin­gas įsisą­monin­i­mas neužims nė kiek laiko!

2. Pradeda viską niežėti ar kyla skausmas

Sėdė­da­mi ar gulė­da­mi pakanka­mai ilgą laiką, pradėsite patir­ti diskom­fortą. Tai yra neišven­gia­ma med­itaci­jos dalis. Jei nesate įpratę prie kūno pozos, gali būti sunku tiesiog išsėdėti. Taip pat, kai tap­site dėmesinges­ni, galite pradėti įsisą­mon­in­ti įtam­pą kūne, kurią anksči­au igno­ravote.

Diskom­for­t­as iš tikrųjų yra puikus būdas lav­in­ti dėmesingumą (skam­ba mazochis­tiškai, ar ne?). Dėmesingu­mas ir yra mokėji­mas pri­artėti prie sunkumų ir juos pri­imti. Pri­imant nemalo­nius pojūčius, jie daž­nai praran­da savo jėgą ir praeina. Tai yra svar­bus žino­ji­mas – nemalonūs pojūči­ai ir mintys ateina ir išeina, ir mums nereikia į jas įsi­trauk­ti. Tači­au jį reikia pajausti, o ne tik suprasti.

Bet jei skaus­mas yra labai stiprus, ypač jei tik prade­date med­i­tuoti, atrask­ite būdus sav­i­mi pasirūpin­ti. Pavyzdžiui, atlikite lengvus tem­pi­mo pra­timus prieš med­itaci­ją. Arba rask­ite kitą pozą med­itaci­jai [nuoro­da] – pavyzdžiui, nugaros skaus­mai gali būti sumažin­ti atsigu­lant ant nugaros ir sulenkiant kojas per kelius.

Gali­au­si­ai, jei med­itaci­jos metu kyla stiprus diskom­for­t­as ir yra per sunku su juos išbūti, leiskite sau pakeisti pozą. Mūsų tik­slas nėra bausti save ar kūną.

3. Labai daug minčių…

Iš pradžių būsite nusteb­site pamatę, koks aktyvus ir nekon­troli­uo­ja­mas yra Jūsų pro­tas. Tai yra tikri­au­si­ai vien­as iš daž­ni­ausių sunkumų, su kuri­uo susiduria žmonės. Jie jaučia, kad negali nuram­inti pro­to ar atsikratyti minčių. Tači­au tai yra mitas (ir gan paplitęs), kad med­itaci­jos tik­slas yra išv­a­lyti pro­tą.

Med­itaci­jos metu Jums tikrai kils mintys! Tai yra pro­to prigim­ty­je ir tai turi evoli­ucinę pras­mę. Bandy­mai atsikratyti minčių yra tiek pat pras­min­gi kaip bandy­mai atsikratyti kvė­pavi­mo.

Kai Jums kyla mintys med­itaci­jos metu, tiesiog pri­pažinkite jas ir ste­bėkite, kaip jos kyla ir dings­ta iš sąmonės. Jums nereikia į jas įsi­trauk­ti, tiesiog ste­bėkite jas. Turėkite omeny­je, kad pro­to kla­jo­ji­mas yra med­itaci­jos esmė – akimir­ka, kai paste­bėsite, kad pro­tas išsi­blaškė, ir yra dėmesingu­mo akimir­ka. Todėl visiškai nor­malu, kad prak­tikos metu tok­ių akimirkų bus daug.

4. Kyla stiprios emocijos

Kai pro­tas nebekreip­ia dėme­sio į nesi­baigiančių prob­lemų ir išorinių stim­ulų lav­iną, mes gal­ime patir­ti jaus­mus, kuri­u­os anksči­au nepaste­bė­davome ar slopin­davome. Mūsų natūralus polinkis yra ignoruoti, priešin­tis, vert­in­ti arba kitaip bandyti juos kon­troli­uoti. Tači­au jei mes būsime dėmesin­gi stipri­oms emo­ci­joms, jų poveikis gali pradėti mažėti.

Galų gale visos emo­ci­jos iš esmės tiesiog nori būti pajaus­tos. Tada jos tiesiog praeis kaip ir bet kokios kitos patir­tys. Todėl, kai stipri, sun­ki emo­ci­ja kyla Jūsų dėmesingu­mo prak­tiko­je (pvz., stiprus liūdesys, ner­i­mas ar pyk­tis), pabandykite pabūti su emo­ci­ja užuot ją slop­inę Būkite smal­sūs – pak­lauskite savęs, kur aš jaučiu šią emo­ci­ją?, Kokia yra jos patir­tis?Ste­bėkite, kaip ji kyla, stiprė­ja, būna ir gali­au­si­ai silp­nė­ja ir praeina. Aišku, lengvi­au pasakyti, nei padary­ti, bet stiprių emo­ci­jų vengi­mas tik suteikia joms didesnę jėgą ir poveikį.

5. Užmiegu meditacijos metu

Mieguis­tu­mas yra labai daž­nas sunku­mas, ypač tarp nau­jai pradedančių med­i­tuo­to­jų. Tači­au nesi­jaudinkite, net med­itaci­jų moky­to­jai kar­tais užm­ie­ga, ypač jei med­i­tuo­ja­ma gulint. Man ne vieną kartą teko girdėti kolegų knarkimą mokymų metu ir visai nenusteb­siu, jei kam nors teko girdėti manąjį.

Jei užmig­ote med­itaci­jos metu, gal­būt šian­di­en miego Jums reikėjo labi­au nei dėmesingu­mo lavin­i­mo. Tači­au jei užm­ie­gate daž­nai, galite pakeisti kelis dalykus savo prak­tiko­je. Gal­būt ver­ta pakeisti dienos laiką, kai med­i­tuo­jate – kai kurie žmonės jauči­asi ypač mieguisti po pietų ar vakarais, kai jų energi­jos lygis yra žemas. Gal­būt ver­ta sut­varkyti savo miego režimą ir pasirūpin­ti, kad kas­di­en gau­tumėte pakanka­mai valandų miego. Kitaip nurimus pro­tui išk­ils susikaupęs nuo­var­gis ir užmigsite. Gali­au­si­ai, galite pakeisti med­itaci­jos pozą – gal­būt sėdėji­mas ant kėdės arba ant grindų padės išlaikyti budrumą.

6. Negaliu išsėdėti vietoje

Kar­tais jauči­amės ner­amūs, negal­in­tys nustygti vieto­je. Gal­būt išgėrėme per­ne­lyg daug kavos prieš tai ar šian­di­en buvo stre­so kupina diena. Gal­būt mums tiesiog nuo­bo­du. Tok­iu atve­ju ne skaus­mas ar fizi­nis diskom­for­t­as skati­na mus pajudėti – mes norime muistytis dėl to, kad mums nepatogu būti tylo­je ir sąst­ingy­je. Tai gali būti noras judėti ar gau­ti dau­giau stim­u­liaci­jos. Tai gali būti jaus­mas, kad nedarote kažkokio svar­baus dalyko.

Prisiminkite, kad med­itaci­ja ir yra Jūsų svar­bus dalykas. Nenusty­gi­mas vieto­je ir nuo­bo­dulys yra tik pojūči­ai – kaip ir bet kok­ie kiti. Jei gili­ai pažvel­gsite į juos, gal­būt po jais atr­a­site ner­imą ar baimę. Nieko nereikia dary­ti, tiesiog įvardinkite ir smal­si­ai ste­bėkite ner­a­mu­mo pojūtį – vien tik tai gali sumažin­ti jo poveikį. John Kabat-Zinn sako, kad net nuo­bo­dulys gali būti be galo įdo­mus, jei sutelk­sime dėmesį į jį.

7. Nežinau, ar meditacija veikia/nepatiriu ramybės

Mums visiems kyla abejonių: „ar med­itaci­ja tikrai man?“, „ar gal­iu ją atlik­ti?“, „ar ji „veiks“?“ ir pan. Gal­būt iš viso pasaulio būtent Jūs esate žmo­gus, kuris tiesiog negali med­i­tuoti. Gal­būt dėmesingu­mas yra dar viena praeinan­ti mada – juk ji skam­ba šiek tiek sek­tan­tiškai, ar ne? Mokėji­mas vert­in­ti ir abejoti gali būti labai naudin­gas įgūdis (pvz., perkant nau­ją daik­tą). Tači­au jei abejonės ati­ma iš mūsų gal­imy­bę patir­ti ką nors prieš mums gavus naud­ingą pamoką, tai nėra labai sveik­inti­na.

Duokite sau ir prak­tikai laiko. Jei mes nuo­latos galvo­jame ir ruoši­amės ateiči­ai, yra labai sudėtin­ga būti dabar­ty­je. Daž­nai kuo dau­giau mes ko nors trokš­tame, tuo dau­giau susitelki­ame į tai, kad to neturime. Priešin­gai, kai mes palei­dži­ame prisir­išimą prie rezul­tatų bei troškimus juos pasiek­ti ir tiesiog lei­dži­ame patirči­ai būti, ramy­bė ir atsi­palai­davi­mas ateina savaime. Nepamirškite, kad med­itaci­jos tik­slas nėra atsi­palaid­uoti ar nusir­am­inti. Jos tik­slas yra matyti realy­bę kuo labi­au tok­ią, kokia ji iš tiesų yra. Atsi­palai­davi­mas ir nusir­amin­i­mas yra tiesiog daž­nas (bet toli gražu ne būti­nas) šalu­ti­nis med­itaci­jos poveikis.

Gali­au­si­ai, nepamirškite būti ger­a­noriš­ki sau. Nebarkite ir nekaltinkite savęs už tai, kad Jums būna sunku med­i­tuoti. Tai yra natūralu ir net būti­na, norint išmok­ti pri­imti ir būti su gyven­imu tok­iu, koks jis yra.

Alek­san­dr Miskelovič | pauze.lt
Psi­cholo­gas, mind­ful­ness moky­to­jas