Nuostatos ir sveikata

Nuosta­ta api­brėžia­ma kaip pro­to kon­figūraci­ja, žmogų iš anksto nuteikianti suvok­ti daik­tus tam tikru būdu ir pasiruošu­si­am tam tikru būdu į juos reaguoti. Vad­i­nasi, ji daro įtaką trims pagrin­dini­ams elge­sio prad­menims – mąsty­mui, jau­timui ir pasiryžimui veik­ti.

Pavyzdžiui, opti­mistinė nuosta­ta nuteikia matyti labi­au šviesiąsias daik­tų pus­es, regėti viltį, skati­na ko nors siek­ti toli­au, did­i­na atsparumą nevilči­ai.  Kas­di­enių nuostatų veikiančių mūsų elgesį pavyzdži­ai yra: opti­miz­mas ir pes­imiz­mas, drąsa ir drovu­mas, tikėji­mas ir abejonė, ger­a­norišku­mas ir priešišku­mas, pasitikėji­mas ir įtaru­mas ir t.t.

Nuostatos esti labai svar­bios dėl to, kad turi savy­je dau­giau galios nei išorės veik­s­ni­ai, sprendžiant pasiseki­mo ir nesėk­mės, sveikatos ir ligos, laimės ir nelaimės klausimus. Be to, daž­ni­au­si­ai jas gal­ime lengvi­au valdyti nei išorės veik­snius. Amerikiečių psi­cholo­gas Willia­mas Jame­sas teigia:

„Didži­au­sias mano kar­tos atradi­mas yra tas, kad žmonės gali pakeisti savo gyven­imą, keis­da­mi pro­to nusis­tatymą.”

Daž­ni­au­si­ai mūsų nuostatas nulemia domin­uo­jan­tys tuo metu jaus­mai. Kitaip tari­ant, tai, kaip mes suvoki­ame daik­tus ir kaip esame linkę į juos reaguoti, prik­lau­so nuo to, ką mes tų daik­tų atžvil­giu jauči­ame. Papras­tai jaus­mai api­brėžia nuostatas, o nuostatos – elgesį. Tad iš esmės jaus­mai nulemia elgesį. Psichikos sutriki­mai bemaž visa­da sužad­i­na žalin­gus jaus­mus ir suke­lia psich­inę negalę įtvirti­nančias nuostatas.

Žmonės yra linkę daž­ni­au tap­at­in­tis su kokia nors viena savo esy­bės dal­i­mi – kūnu, jaus­mais arba pro­tu. Kiekviena šių dal­ių turi tik jai būd­ingą sąmonę bei nuostatas. Tap­ati­nan­tis su kūnu, domin­uo­ja kūno sąmonė, kuri­ai, manoma, yra būdin­gas nevalingu­mas, nepaslanku­mas, siau­ru­mas, nevalingu­mas, kar­to­ji­ma­sis, susi­varžy­mas. Jaus­mų sąmonė pasižy­mi energi­ja, veik­lu­mu ir ais­tra. Protinei sąmonei būdin­gas racionalumas, pusi­ausvyra, dar­na.

Fiz­inės sąmonės įtaką gal­ime numanyti iš žmogų apė­mu­sio abejingu­mo, ištiži­mo, nuo­bo­dulio, pes­imiz­mo. Jaus­mų sąmonė gali reikštis nepa­matuo­tu opti­miz­mu, perdė­tu pasitikėjimu, ambicingu­mu. Pro­to įtako­je ryškė­ja saikas, dalyk­išku­mas požiūris į daik­tus bei polinkis į ide­alus.

Žmogų veikia visos trys esy­bės dalys, tik skirtin­gu mas­tu. Dau­gu­mo­je žmonių domin­uo­ja jaus­mai, tad jie stipri­au­si­ai ir paveikia jų nuostatas. Manoma, kad jaus­mų domi­nav­i­mas yra svar­biau­sia psichikos sutrikimų priežastis. Mat jaus­mų nulem­tos nuostatos daž­ni­au­si­ai yra nera­cionalios, tad ker­tasi su pro­to for­muo­ja­mais įsi­tikin­i­mais, kas gim­do kon­flik­tą, neu­rozes ir t.t. Padėtis pasitaiso, kai atstatoma pusi­ausvyra ir pro­tui suteikia­mas tin­ka­mas dėmesys, raciona­li­ai per­mąs­tant ira­ciona­li­ai sąmonės tur­inį ir nekri­tiškai įsisav­in­tas nuostatas, tikėjimus, mintis. Pro­tas gali sufor­muoti nau­jas, kūno, jaus­mų ir intelek­tą apjun­giančias ir inte­gruo­jančias nuostatas, kurių bus leng­va ir mal­onu laikytis, tam gali pasitar­nau­ti psi­choter­api­ja, sav­ista­ba, dėmesingu­mo lavin­i­mas, med­itaci­ja, dieno­raštis, teigia­mas nuostatas pri­menan­tys užrašai ir kiti meto­dai bei tech­nikos.

Sveiki­au­sia nuosta­ta yra ta, kai nusiteiki­ame būti tiesiog liu­dininkais – lais­vai nar­danči­ais sąmonės stichi­jo­je, kai esame atviri ir atidūs patir­ties srau­tui, savo prigimči­ai, tači­au žvel­giame į visa tai veiki­au kaip tur­is­tai esan­tys val­ty­je ar van­dens paukšči­ai bes­imė­gau­jan­tys kelione ir upės vaiz­dais.

Pagal A. S. Dalal (2002). Psi­chologi­ja, psich­inė sveika­ta ir joga. Vil­nius: Maža­sis Vytu­rys. 138–150 psl.

Parengė: Edvar­das Šid­lauskas | psichika.eu