Ar tėvai turėtų kalbėti su paaugliu apie seksą?

Paauglystė – vien­as sudėtin­giausių, prieš­taringiausių, tači­au ir įdo­mi­ausių amži­aus tarp­snių. Tai – savęs ieško­ji­mo metas, kai vaikas atsiskiria nuo tėvų ir tam­pa savarankiš­ka asmenybe. Kaip atžala išgyvens šią tap­a­tu­mo krizę, kokį kelią pasirinks, nemaža dal­i­mi prik­lau­so nuo tėvų pagal­bos.

Paauglystė­je, kai taip norisi kuo greiči­au pažin­ti pasaulį ir tap­ti suau­gu­siu, kyla noras išbandyti dau­gy­bę dalykų… Daž­nai kalbamės su vaikais apie rūkymą, alko­holį, narkotikus, to pasekmes, tači­au ar išdrįs­tame kalbėti kita svar­bia tema – apie sek­są? Juk būtent paauglystė­je vaikas prade­da suvok­ti, kad yra sek­su­alus, nere­tai įsimyli…

Kaip bebūtų, papras­tai tėvams tokia intymia tema kalbėti būna sudėtin­ga. Ar tai iš tiesų būti­na? Pataria vaikų bei paauglių psi­chologi­jos spe­cial­istė, egu.lt lek­torė Jūratė Bortke­vičienė.

– Ar tėvai turėtų kalbėti su savo paaugliu vaiku apie sek­są? Kodėl tai svar­bu?

– Viskas prik­lau­so nuo to, koks tėvų ben­drav­i­mas su vaiku. Jeigu iki paauglystės san­tyki­ai buvo kon­ser­vatyvūs, paaugliui tikrai pasirodys keista, jei tėvai prieis ir sakys „Pakalbėkime apie sek­są“. Tuo tarpu jeigu san­tyki­ai su vaiku yra arti­mi, tikrai derėtų apie tai pasikalbėti. Juk mūsų, tėvų, pateikia­ma infor­ma­ci­ja yra tikra, neiškreip­ta, priešin­gai nei viešo­jo­je erd­vė­je.

Vaikams nereikia pasakoti, kaip tai daro­ma, tači­au reikėtų pakalbėti apie gal­i­mas pasekmes, papasakoti apie savęs ir antro­sios pusės ver­tin­imą.

Paaišk­in­ti, kad nereikia skubėti, kad svar­bu pasitikėti vien­as kitu. Labai svar­bu, kad paauglys jaustų tėvų palaikymą, žinotų, kad ištikus bėdai tėvai nenu­sisuks, palaikys. Beje, įdo­mu tai, kad paaugli­ai, kurie kalbasi su tėvais apie sek­są, lyt­inį gyven­imą prade­da vėli­au už kitus ir yra labi­au linkę tai dary­ti saugiai, atsakingai.

– Neprik­lau­so­mai nuo to, ar tar­pusavio san­tyki­ai su vaiku yra arti­mi, daugeliui tėvų nejauku kalbėti apie sek­są… Nuo ko geri­au­sia pradėti?

– Tai turėtų vyk­ti natūrali­ai. Pradėkite kalbėti apie meilę, san­tyk­ius. Pak­lauskite paauglio nuomonės, nuo kelių metų yra nor­malu pradėti lyt­inį gyven­imą, pasiteiraukite, ką apie tai mano jo drau­gai. Labai palanku tokį pokalbį pradėti po kokios nors lai­dos apie sek­są.

Pats pokalbis turi vyk­ti dial­o­go for­ma, o ne kaip tėvų paskai­ta vaikui. Pokalbio metu gal­i­ma pakalbėti apie tai, kaip nepasid­uoti antro­sios pusės manip­u­liaci­joms, pavyzdžiui, „Jei myli, tai…“ ; „Jeigu tu negali, tai tada aš su kita…“, arba „Jei palik­si, aš…“. Pak­lausti, ką jie mano apie tokį spaudimą.

Kalbėti apie tai, kad pir­mas kar­tas turi būti įsim­inti­nas, su žmogu­mi, kuris ger­bia ir verti­na. Paaišk­in­ti, kad nev­er­ta skubėti, papasakoti, jog dau­gu­ma anksti pradėję lyt­inį gyven­imą net nejaučia mal­on­u­mo, o tiesiog tenk­i­na instink­tą. Pak­lausti jų pačių nuomonės apie tai, kiek laiko reikia drau­gau­ti, kad jau galė­tum pradėti mylėtis? Papasakoti tiek teigiamų, tiek neigiamų istori­jų.

Beje, jeigu tėveliams labai nejauku, nemalonu apie tai kalbėti – geri­au to ir nedary­ti. Juk paaugliui ši tema tikrai sudėtin­ga, tad jeigu abi pusės jau­sis nejauki­ai, tikras pokalbis ir neįvyks.

Ar derėtų paauglio klausti apie jo lyt­inį gyven­imą? Nemažai tėvų sunku susi­taikyti, kad jų vaikai auga ir prade­da gyven­ti suau­gusiųjų gyven­imą, todėl pasiren­ka „nežinoti“. Kaip iš tiesų reik­tų elgtis?

– Kaip išsami­ai klaus­inėti bei kaip „išsireikalau­ti“ atviru­mo?

– Mano nuomone, tėvams tikrai nebūti­na žinoti, kaip ir kada jų vaikas prade­da lyt­inį gyven­imą, ypač jei tam „vaikui“ jau aštuo­nio­li­ka metų. Svar­biau­sia yra švi­esti vaikus apie gal­i­mas pasekmes – nėš­tumą, lytines lig­as, taip pat kalbėti apie savęs bei antro­sios pusės ver­tin­imą. Labai svar­bu pak­lausti paauglių: „Ar jūs jau pasiruošę tap­ti tėvais?“.
Juk vien­in­telė garan­tuo­ta apsauga yra susi­laiky­mas. Galite net papasakoti žino­mas istori­jas, kaip merginos pas­to­jo, nors ir nau­do­jo apsau­gos priemones. Labai svar­bu tėvams neap­gaud­inėti patiems savęs tik­in­tis, kad jų vaikas „tikrai to nedaro, tad nėra reika­lo ir kalbėti“.

– Kaip būtų teisin­ga reaguoti suži­no­jus, kad paauglys jau gyve­na intymų gyven­imą? Ar gal­i­ma drausti, mor­al­izuoti, jeigu tėvams atro­do, kad dar tikrai per anksti? Jeigu ne – kaip įrodyti vaikui, kad tam dar ne laikas? O gal negal­i­ma į tai kištis?

– Svar­biau­sia – nes­merk­ti, neniek­in­ti paauglio dėl to, kas jau įvyko. Juk fak­tų nebepakeisite. Jeigu tikrai man­ote, kad vaikas lyt­inį gyven­imą pradėjo per anksti, atkreip­kite dėmesį, kodėl jis taip nus­prendė. Gal­būt jautė spaudimą iš part­ne­r­io? O gal jam trūko Jūsų dėme­sio? Gal­būt tiesiog per daug vaikui lei­dži­ate?

Lyt­inį gyven­imą jau pradėju­si­am paaugliui labai sunku įrodyti, kad tam dar per anksti. Verči­au pasikalbėkite apie kon­tra­cep­ci­ją, savivertę, taip pat peržiūrėkite vaiko dienot­varkę – gal­būt jis tiesiog turi per daug lais­vo laiko.
Pagrind­inė taisyk­lė tėveliams – būti šalia savo vaikų, kai jiems to reikia. Domėk­itės, ką vaikas veikia po pamokų ar net jų metu. Vakare vieto­je tele­viz­ijos žiūrėji­mo pasidarykite arbatos ir skirkite laiko pokalbiui su paaugliu.
Gali būti, kad iš pradžių jam tai nepatiks, tači­au ilgainiui toks ben­drav­i­mas taps įpročiu tiek jums, tiek vaikui. Juk tik kalban­tis gal­i­ma sustiprinti tar­pusavio ryšį, padėti paaugliui suprasti tikrąją inty­maus gyven­i­mo paskirtį. Sek­sas – tikrai mal­onus dalykas, tači­au tik tuomet, kai tai daro­ma atsakingai, tin­ka­mu laiku ir su tin­ka­mu part­ner­iu.

Šal­ti­nis: delfi.lt