Paauglystė: tėvų rūpesčiai

Kaip tėvams išgyven­ti nesusikalbėjimą su savo vaikais paaugli­ais, kada toleruoti jų besikeičiantį elgesį, o kada ir kaip – netoleruoti? Vaikų psichi­a­tras Linas Slušnys teigia, kad tėvams reikėtų baim­intis ne paties kon­flik­to, o neišspręs­to kon­flik­to. Deja, daž­nai nuo kon­flik­tų bėga­ma:

„Prak­tiškai paauglystė atsir­an­da per vieną nak­tį. Bėda ta, kad tėvai buvo įpratę prie tam tikro reži­mo: „liepi­au – padarei“. Iki paauglystės susi­for­ma­vo tam tikri tėvų ir vaiko san­tyki­ai, kuomet viskas buvo nekves­tion­uo­ja­ma, nedisku­tuo­ja­ma. Paauglystė praside­da tada, kai tėvai nuvainikuo­ja­mai. Čia ir praside­da kon­flik­tai. Paauglys ginči­jasi, nepak­lūs­ta nesą­moningai, jam reikia argu­men­tų. Tai graži­au­sias metas, nes antrą kartą gyven­ime tėvams duo­dama gal­imy­bė peržiūrėti tam tikras ver­tybes, net­gi pakeisti nusis­tovėju­sius stereoti­pus. Paauglystė tėvams yra dovana, kurios nereikėtų bijoti“.

Pasak psichi­a­tro, tada praside­da susi­tarimų metas. Beje, paauglys daž­nai susi­tarimų laikosi tvirči­au, negu suau­gusieji:

„Jis gal­būt šiek tiek maiš­taus, prieš­ta­raus, su kai kuo nesu­tiks. Tėvams reikėtų baim­intis ne paties kon­flik­to, o neišspręs­to kon­flik­to. Kon­flik­tų buvo, yra ir bus. Tai nor­mali žmonių tar­pusavio san­tyk­ių rai­da. Deja, daž­nai nuo kon­flik­tų bėga­ma. Tėvai tok­iu atve­ju nelei­džia pra­siveržti paaugliškoms emo­ci­joms, o jos turi kažkaip kažkur išeiti. Čia jau gali prasidėti baiso­ki dalykai. Šeimos turi tam tikras tradicijas,kurių nenori laužyti, o paauglio „mis­i­ja“ jas peržiūrėti, parodyti,kad jų gal­būt gal­i­ma ir nesi­laikyti. Tuo metu tėvų mis­i­ja – įrodyti, kad tos tradi­ci­jos turi tam tikrą racionalų grūdą. Tai ir pagar­ba, tam tikrų san­tyk­ių kūri­mas, kad kai kurie san­tyki­ai, nori ar nenori,turi išlik­ti, kad gyven­ime reikia dary­ti ne tik tai,ką nori, o kad turi pagalvoti ir apie kitą, šalia esan­tį žmogų. Paauglys yra egozen­triškas, kuri­am svar­biau­sia – aš. Visi kiti – tik detalės. Bet jeigu ta detalė man svar­bi, aš su tuo susi­taiky­siu. Tai sunku suvok­ti ne tik tėvams, bet ir moky­to­jams. Atro­do, kad suau­gu­sio­jo sta­tusas jau turėtų lemti pagar­bų elgesį. Bet paauglio pagar­bą reikia užsi­tar­nau­ti. Taip pat ir tėvams“.

Kad ir kaip būtų keista, tas maiš­tininkas paauglys, kaip niekas kitas, mėgs­ta tam tikras tradi­ci­jas, sakysim, apran­gos:

„Tam tikrų tradi­ci­jų jiems reikia, kaip oro. Čia ir yra savotiškas paradok­sas. Ir nuo mūsų prik­lau­so, kaip mes tas tradi­ci­jas tradi­ci­jas įdiegsime. Net­gi gal­iu tvirt­in­ti, kad taip jis gyvens tol, kol sulauks savo vaikų. Tada jis išgyvens nau­ją etapą, kai reikės perkain­oti savo ver­ty­bės. Ir tai yra nor­mali kaitų rai­da,“ – sako L. Slušnys.

„Tėvų akademi­ja“ / ziniuradijas.lt