Amžiaus ypatybės ir paauglystės problemos. Kodėl daug psichologų nedirba su paaugliais? Visų pirma, tai yra didelė atsakomybė, nes paauglių ketinimai ir planai nusižudyti yra labai prastai nuspėjami.

Kodėl daug psi­chologų nedir­ba su paaugli­ais? Visų pir­ma, tai yra didelė atsakomy­bė, nes paauglių ketini­mai ir planai nusižudyti yra labai pras­tai nus­pė­ja­mi ir daž­nai prik­lau­so nuo situaci­jos. Be to, turime suprasti, kad dirb­da­mi su paaugliu dirbame su jo šeima, kad šeima yra sis­tema. Paaugli­ai yra pažei­dži­a­mi, prieš­tarin­gi ir daž­nai tam­pa „nepatogūs“ savo tėvams, daž­nai dėl šios priežasties jie atve­da paauglį pas psi­chologą, o tai apsunk­i­na ter­api­ją. Susi­tari­ant su paaugliu dėl elge­sio strate­gi­jos, būti­na dirbti ir su tėvais. Daž­nai paauglio ter­api­jos metu tėvai mato pagerėjimą ir prade­da „pras­tumti“ savo reikalav­imus, o tai suke­lia dar didesnį protestą.

PRIIMTINOS PAAUGLYSTĖS RIBOS

✔Viduri­nis mokyk­li­n­is amžius (nuo 9–11 iki 14–15 metų) vad­i­na­mas paauglyste arba paauglyste.

✔Aiški­ai pasakyti apie paauglystės pradžią gal­i­ma, tači­au jos pabaigą nus­tatyti sunku.

✔Euro­pos kultūro­je paauglio pil­name­tys­tės pasieki­mai kin­ta istori­jos bėgy­je ir yra labai lankstūs.

Amži­aus rib­ai būdin­gas pri­or­ite­ti­nis perėji­mas nuo ugdo­mo­sios veik­los prie emocinio ben­drav­i­mo su ben­draamži­ais ir intymių san­tyk­ių.

Kas vyk­s­ta? Gal­i­ma paste­bėti ryšk­ius fiziologinius ir fizinius pokyčius. Berniukai sunki­au val­do savo kūną ir sunki­ai pri­ima savo kūną. Merginos kūnas daž­nai sub­ręs­ta fiz­iškai, kol jos psichi­ka nespė­ja to pri­imti. „Aš neno­riu būti tame kūne, kuri­ame esu“. Gali atsir­asti lyčių dis­bal­ansas. Praside­da savęs „įver­tin­i­mas“. Atsir­an­da ateities per­spek­tyvos ir planai. Paauglys prik­lau­so nuo savo social­inės ir šeimyn­inės aplinkos. Tėvai „nukrenta“ nuo pjedestalų, sutrin­ka san­tyki­ai, „praside­da“ išsisky­ri­mo pro­gra­ma, svar­bus pats tėvų pasirengi­mas šiam pro­ce­sui, tači­au kar­tais paauglys pasiro­do esąs infan­tilus.

Fiziologini­ai pokyči­ai yra susi­ję su smegenų, lim­binės sis­te­mos ir priek­inės žievės veik­la, kurios yra atsakin­gos už emocinius pokyčius, taip pat už reak­ci­ją į aplinkos por­eik­ius. Kadan­gi šių zonų for­mav­i­ma­sis tęsi­asi iki 21 metų, paaugliams sunku elgtis ir plan­uoti ateitį. Visiškai nor­malu, kad, viena ver­tus, paauglys atkak­li­ai ko nors pasiekia, bet tuo pačiu gali prarasti susidomėjimą ugdy­mo pro­ce­su.

APIBENDRIANT, GALIMA PASKIRSTYTI PAAUGLYSTĖS RAIDYMO ZONOS ŠIOS

✔Brendi­mas nuo 9 iki 18 metų: reikšmin­gi fiziologini­ai pokyči­ai, tur­in­tys įtakos fiz­inėms savy­bėms.

✔Kog­ni­tyvi­nis vysty­ma­sis: Abstrak­tus mąsty­mas toli­au vys­tosi. Laiko per­spek­ty­va pleči­asi.

✔Social­izaci­jos trans­for­ma­ci­jos: atsiskyri­mas nuo tėvų, suar­tėji­mas su ben­draamži­ais, kurie tam­pa social­izaci­jos kanalu – konkuren­ci­ja ir roman­tiš­ki san­tyki­ai.

✔ Tap­aty­bės for­mav­i­ma­sis: nuo 13–14 metų iki 20–21 metų, nau­jos sub­jek­tyvios tikrovės for­mav­i­mas, trans­for­muo­jan­tis sub­jek­to mintis apie pasaulį apie save ir kitus.

Labai leng­va įžeisti paauglį. Intu­ityviu lygiu jis pri­ima nuošir­dumą ir protes­tuo­ja, jei jie keti­na jį išmokyti. Todėl part­nerys­tės pozi­ci­ja ben­drau­jant su paaugliu bus pati geri­au­sia ir geri­au vengti būti direk­tyviems.

Daugelį tėvų pik­ti­na ir nesupran­ta situaci­ja, kai, viena ver­tus, paauglys išreiškia norą ben­drauti ir iškart užsi­daro kam­bary­je. Turite suprasti, kokios jam svar­bios asmeninės ribos, kad jis jas „zon­duo­ja“.

PAAUGLYSTĖS PSICHĖS POLARINĖS SAVYBĖS

✔Tik­slingu­mas ir atkak­lumas deri­na­mi su nesta­bilu­mu ir impul­syvu­mu.

✔ Links­mu­mas gre­ta drovu­mo.

✔Padidėjusį pasitikėjimą sav­i­mi ir kat­e­gorišką ver­tin­imą pakeičia pažei­dži­a­mu­mas ir nep­a­sitikėji­mas sav­i­mi.

✔Ben­drav­i­mo por­eikį keičia noras pabūti vien­am.

✔Roman­tišku­mas, sva­jingu­mas, jaus­mų kil­nu­mas daž­nai sug­yve­na su racional­iz­mu ir ciniz­mu.

✔Švel­numą ir meilę gali pakeisti bejaus­mišku­mas, susve­timėji­mas ir priešišku­mas.

Daž­nai gal­i­ma paste­bėti paauglio cinizmą savo tėvų atžvil­giu, tači­au tuo pat metu gatvė­je, kieme paauglys gali par­o­dyti užuo­jautą visiškai nepažįs­tamiems žmonėms, nuoširdži­ai užjausti, suteik­ti pagal­bą. Kita ver­tus, žiau­ru­mo pasireiški­mas paaugliams taip pat gali būti laiko­mas vysty­mosi eta­pu ir atitinka­mai par­o­dyti supra­timą.

A.E. Asmeniškai daug savo kūrinių skyręs paauglystei, jis teigia, kad paauglystės ELGSENE įspaudą palieka psi­chologinės paauglystės ypaty­bės. Susi­for­muo­ja specifinės paauglių elge­sio reak­ci­jos į aplinkos poveikį.

Tok­ią reak­ci­ją psichi­a­trai skirtin­gais laikais apibūdi­no skirtin­gais pava­din­i­mais. „Charak­terologinės ir situacinės vaikys­tės reak­ci­jos“ (T. P. Sime­onas), „Ben­dro­sios veiksmin­gos vaiko reak­ci­jos“, „Charak­te­rio neu­rozės“, „Patologini­ai sutriki­mai pere­inamo­jo amži­aus laiko­tarpi­ais“ (G. E. Sukhare­va), „Situacinės ir asmeninės reak­ci­jos“ (V. T. Kon­drašenko) .

Paauglių psichi­a­tri­jo­je plači­au­si­ai var­to­jamos sąvokos yra „speci­fiškai paaugliškos“ elge­sio reak­ci­jos“ (A.E. Lichko), „psi­chogen­inės charak­ter­is­tikos ir patocharak­terologinės reak­ci­jos“ (V.V. Kovalio­vas).

Visi auto­ri­ai atkreip­ia dėmesį į tai, kad paaugliams būdin­gos reak­ci­jos, suke­liančios pasipik­tin­imą ir nesusipra­timą, bet nėra patologinės.

„BD“ (elge­sio sutriki­mo) KLINIKINĖS FORMOS

✔Opozici­nis iššaukiantis sutriki­mas (F 91.3) Nepak­lus­nu­mas, nepak­lus­nu­mas, iššaukiantis ir pro­vokuo­jan­tis elgesys, ignoruo­jant suau­gusiųjų reikalav­imus.

✔RP ribo­ja šeimos sąly­gos (F 91.0) RP visiškai arba iš dalies ribo­ja namų/šeimos ribos, san­tyki­ai su šeimos nar­i­ais, arti­maisi­ais. San­tyki­ai už šeimos ribų lieka nepažeisti (mokyk­la, ben­draamži­ai).

✔Neso­cial­izuo­tas sutriki­mas (91.1) Agresyvūs ir destruk­tyvūs aso­cialaus pobūdžio veiks­mai ben­draamžių atžvil­giu, kon­frontaci­ja, chuli­ga­niz­mas, įniršis.

✔Social­izuo­tas RP. Opozicinį ir pro­vokuo­jan­tį elgesį moky­to­jų, tėvų ir ben­draamžių atžvil­giu papil­do ryškus aso­cialaus elge­sio pasireiški­mas.

Prieš nus­tatant diag­nozę svar­bu atlik­ti difer­enc­inę diag­nozę. Tai lemia gydy­mo mod­e­lio pasirinkimą. Pavyzdžiui, jaunes­niems suau­gusiems būdin­gas pro­vokuo­jan­tis elgesys, kuris gali būti susi­jęs su ADHD (dėme­sio stokos sutrikimu ir (arba) hiper­ak­tyvu­mo sutrikimu), kuri­am būdin­gas bėri­mas ir impul­syvus elgesys, trumpas tem­pera­men­tas ir dau­gy­bė simp­tomų. Tok­iu atve­ju sutrikimą daž­ni­au­si­ai lemia situaci­ja šeimo­je, šeimynini­ai kon­flik­tai. Vaikas nepatenk­in­tas šeimy­nine situaci­ja, tači­au nemo­ka jos išreikšti žodžiu ir reaguo­ja su elge­sio sutrikimu. Vaikas, kuris yra mielas ir mal­onus ben­drau­damas su kitais žmonėmis, namu­ose tam­pa tironu.

Su savo išvaiz­da susi­ję klausi­mai ypač išryškė­ja paauglystė­je, tai galio­ja tiek berniukams, tiek mer­gaitėms. IŠVAIZDA yra viena iš pagrin­dinių paauglio prob­lemų. Jie jautrūs bet kok­iems nukryp­i­mams nuo „nor­mos“, ran­da savo išvaiz­dos trūkumų, o tai savo ruož­tu suke­lia ner­i­mo, nep­a­sitikėji­mo sav­i­mi jaus­mą, kar­tais pasiekiantį obsesinės BAIMĖS (dis­mor­fo­fo­bi­jos) tašką arba per­vert­in­tą idėją apie fizi­nis defek­tas (dis­mor­fo­mani­ja). Paaugli­ai itin jau­tri­ai reaguo­ja į artimųjų, ben­draamžių ar moky­to­jų pastabas ir pašaipas apie savo išvaizdą.

DISMORFOFOBIJA / DISMORPHOMANIJA

Dis­mor­fo­fo­bi­ja – tai sutrikęs kūno įvaizdžio suvoki­mas. Tai gali būti paauglystės reak­ci­ja, tači­au ji taip pat gali sukelti val­gy­mo sutrikimą, nerv­inę anorek­si­ją. Kar­tais šios paauglių reak­ci­jos gali būti susi­ju­sios su depre­si­ja, kaltės jaus­mu, atsi­gręžimu į save.

Paaugli­ai taip pat gali patir­ti didesnį dėmesį savo vidini­am pasauliui, sav­istabą, savo pro­tinių gebėjimų ver­tin­imą. Visiškai nor­malu, kad paauglys klau­sia apie gyven­i­mo pras­mę, tači­au jei jis per toli nueina į metafiz­inį pasaulį, autiz­mui mažin­ti būti­na įsik­išti. Žvil­gs­nis į save suke­lia NERIMĄ, atsir­an­da vienišu­mo jaus­mas, jaus­mas, kad niekas negali manęs suprasti, o tai gali sukelti vien­atvę ir afek­tines reak­ci­jas.

CHARAKTERIO AKCENTUACIJAI

A.E.Lichko teigė, kad kalbant apie paauglio charak­te­rio kirči­av­imą, būti­na suprasti, kokiomis aplinky­bėmis paauglys gali „suteik­ti“ kirči­av­imą. Apraiškos pasireiškia ne visa­da ir ne visur, o tik tais atve­jais, kai susik­losto sunkios gyven­i­mo aplinky­bės, keliančios didesnius reikalav­imus charak­te­rio „maži­au­sio pasi­priešin­i­mo vietai“. Kar­tais adaptaci­jos sutriki­mai yra laiki­ni ir laiki­ni, net­gi gali prisidėti prie asmens social­inės adaptaci­jos.

A. E. Lichko nus­tatė 11 charak­te­rio kirči­av­i­mo tipų, susi­jusių su paauglyste:

Hiper­tim­i­ja

Cik­loidas

Labi

Astenoneu­rozi­nis

Jautrus

Psi­chosteni­ja

Šizoidas

Epilep­toi­di­nis

Ister­iškas

Nesta­bilus

Kon­for­malus

A. E. Lichko paste­bėjo, kaip SAV­IŽUDY­Biško elge­sio for­mos prik­lau­so nuo CHARAKTERIO AKCENTUAVIMO tipo.

CIKLOIDAI – gal­in­tys nusižudyti depre­si­jos fazės metu.

LABILUS – būdin­gas afek­ti­nis atsako tipas. Gre­itai pri­ima sprendimą ir gre­itai jį įgyven­d­i­na, tą pačią dieną. Pagrind­inė priežastis – emoci­nis atstūmi­mas, reikšmingų artimųjų palaiky­mo praradi­mas. Pavyzdys: „Mer­gaitė mokyk­lo­je gavo blogą pažymį. Paskam­bin­au mamai, ji pasakė, kad neturi laiko, paskam­bi­no draugei, ji neat­siliepė, paskam­bi­no tėčiui, pasakė, kad tai jo neste­bi­na. Mergina ėjo pro namą, pamatė atidary­tas duris, pak­i­lo į viršutinį aukštą ir iššoko pro langą.

JAUTRINGI – linkę į tikrą sav­ižudy­bę, nesi­dal­i­ja savo patir­ti­mi, ilgai nešio­jasi ir kau­pia kaltės jaus­mus bei mintis apie savo bepras­mį egzis­tavimą.

EPILEPTIOIDAI yra linkę į veiksmin­gus pro­trūk­ius, praran­da kon­trolę ir gali sukelti žalą kaip autoa­gre­si­jos apraišką, kuri dis­fori­jos metu gali virsti tragedi­ja.

HITEROIDŲ TIPAS – par­o­domo­sios sav­ižudy­bės.

Dauge­lis psi­chologų bijo klausti paauglių apie ketinimus nusižudyti, many­da­mi, kad taip elgdamiesi jie prives paauglį į tokias mintis. Bet atro­do logiš­ka, kad jei tok­ių minčių neb­us, tai neb­us ir atsako. Priešin­gai, jei kyla įtarimų dėl tok­ių ketinimų, būtų gana ter­ap­inė pak­lausti, ar paauglys apie tai pagalvo­jo, gal­būt apgalvo­jo metodą, vietą, nes šiuo atve­ju jau gal­i­ma kalbėti apie valios kom­po­nen­tas. Šiuo atve­ju iške­lia­mas hos­pi­tal­izaci­jos klausi­mas. Esu už pokalbį su paaugliu tokiomis temomis ir klausimų kėlimą.

TINKA PABRĖŽTI:

✔Pasyvios mintys apie sav­ižudy­bę „užmigti ir nepa­busti“, „gerai būtų mir­ti“.

✔ Sav­ižudy­bės mal­on­u­mai – mąsty­mas apie sav­ižudy­bės vietą, būdą ir laiką.

✔Sav­ižudy­bės KETINIMAI – valin­go kom­po­nen­to pridėji­mas ir perėji­mas prie konkrečių veiksmų.

Kaip minė­ta anksči­au, paauglių sav­ižudy­bė yra nenus­pė­ja­ma. Svar­bu perteik­ti TĖVAM, kad tai labai pavo­jin­ga ir kad tėvai ir moky­to­jai yra atsakin­gi. Tai­gi ŠEIMA ir ugdy­mo įstaiga yra rizikos zonos, kuriose gali kilti kon­flik­t­inė situaci­ja. Tėvai turėtų atkreip­ti dėmesį į menki­au­sius požymius, rodančius gal­i­mas mintis apie sav­ižudy­bę. Atkreip­kite dėmesį į tai, kuo paauglys domisi socialin­i­u­ose tin­klu­ose, kokias nuo­traukas jis skel­bia ir pan. Paauglys neturėtų lik­ti vien­as su mintimis apie sav­ižudy­bę. Nieka­da neturė­tumėte pro­vokuoti vaiko tokiomis frazėmis: „tu nieka­da to nepadarysi“, „Na, eik… pabandyk“, „Aš tavi­mi netik­iu“.

ŠEIMOS VEIKSNIAI, GALINTI Į SAVIŽUDYBĘ

Impul­syvi agre­si­ja tėvu­ose

Tėvų bandy­mas nusižudyti

Afek­tinių ir (arba) kitų tėvų sutrikimų buvi­mas

Visa tai lemia vaikų nuo­taikos sutrikimus ir impul­sy­vaus vaikų agresyvu­mo for­mav­imąsi.

✔Padidėjusią bandy­mo nusižudyti tikimy­bę rodan­tys žen­klai gali būti:

Miego sutriki­mas

Sumažėjusi nuo­tai­ka

Kon­flik­tai

Pabėgti iš namų

Drastiškas elge­sio pokytis

Vien­atvė ir susve­timėji­mas

Pokalbi­ai apie mirtį, piešini­ai, žiau­rumą atspindinčios nuo­traukos, nukreip­tos į save

Kalbė­damas apie savo bev­er­tiškumą

✔Sav­ižudy­bės rizikos kri­ter­i­jai pagal A. Volkovą:

Sun­ki psi­chologinė atmos­fera šeimo­je

Vieno ar abiejų tėvų praradi­mas arba skyry­bos

Izo­liaci­ja vaikų grupė­je

Nesąžinin­gi auk­lėji­mo meto­dai

Sunkios somat­inės ligos, negalia

Akadem­inės nesėk­mės, žemi pasieki­mai mokyk­lo­je

Asmeny­bės akcen­tai

Alko­ho­lio ir narkotikų var­to­ji­mas

Kon­trolės praradi­mas, impul­syvu­mas

Žema sav­i­gar­ba

Pasyvu­mas, nedrą­sumas, savarankišku­mo sto­ka

Jei yra save žalo­jan­tis elgesys, tai yra pagal­bos šauks­mas, būdas sumažin­ti įtam­pą ir nus­lop­in­ti psich­inį skaus­mą, fiz­inį skaus­mą ir nenusižudyti.

Nesužudiškas savęs žalo­jan­tis elgesys NSSI yra veiksmų visuma, kuria siekia­ma tyčia pak­enk­ti savo kūno audini­ams ir organams ir (arba) fiz­iškai pak­enk­ti. Dau­gu­ma šio reiškinio tyrinė­to­jų mano, kad NSSP yra vien­as iš klinikinių psichikos sutrikimų simp­tomų arba indi­vi­do psich­inės adaptaci­jos prob­lemų pasireiški­mas.

NSSP ŽENKLAI:

Iš anksto apgalvotas

Pakar­to­ja­mu­mas

Fokusas

Sociali­ai nepri­imti­na

Jokio ketini­mo nusižudyti

Palengvėji­mo ar ner­i­mo jaus­mas po savęs žalo­ji­mo

Įtam­pos ar ner­i­mo jaus­mas prieš veiksmą

Thoma­so Joyne­r­io TARPASMENINIS MODELIS rodo šiu­os sav­ižudy­bės veik­snius:

Atsisaky­mas, „reikia prik­lausyti“ nepatenk­in­i­mas, social­inė izo­liaci­ja, savęs kaip naš­tos suvoki­mas, patologi­nis tėvų požiūris į vaiką, kurį jie inter­pre­tuo­ja kaip nenaudingumą. Visi šie veik­s­ni­ai gali sukelti mir­ties troškimą ir baigtą/nebaigtą sav­ižudy­bę.

A. N. Volko­va siū­lo „Sav­ižudy­bės rizikos prog­noza­v­i­mo lentelę“, kuri­o­je įverti­na sav­ižudy­bės rizikos laip­snį, prik­lau­so­mai nuo dau­gy­bės kri­ter­i­jų.

✔Be to, yra sav­ižudy­bės rizikos klausimy­nas, mod­i­fikuo­tas T.N. Razu­vae­va.

✔Anke­tos pakeiti­mas G.A. Izaokas „Asmens psi­chinių būsenų įsiver­tin­i­mas“ paauglystė­je. Meto­das skir­tas nus­tatyti asmens ner­i­mo, nusivylimo, agre­si­jos ir nelanks­tu­mo lygį, įtako­jan­tį polinkių į sav­ižudy­bę for­mav­imąsi.

✔ Vaikų sav­ižudy­bės rizikos nus­taty­mo meto­das A.A. Kucheris, V.P. Kostjuke­vičius.

✔Pro­jekcinės tech­nikos, iden­ti­fikuo­jančios gal­i­mas mintis apie sav­ižudy­bę: „Neegzis­tuo­jan­tis gyvū­nas“, „Žmo­gus lietu­je“, „Nebaigti sakini­ai“.

✔ Kolumbi­jos sav­ižudy­bių rizikos ver­tin­i­mo skalė.

PAGRINDINIAI PSICHOTERAPIJOS TIKSLAI

Psi­choe­dukaci­ja

Moty­vaci­jos gydy­mui kūri­mas

Veik­snių, kurie suke­lia arba palaiko NSSP, nus­taty­mas.

DARBAS SU SAVIŽUDYBĖMIS PAAUGLIAIS

✔Dar­bas su esama emocine būse­na: vien­atvė, apleis­tas jaus­mas, savęs kaip naš­tos artimiesiems suvoki­mas, beviltišku­mas ir ner­i­mas, dvasi­nis skaus­mas.

✔Kon­flik­tu­ose nau­do­jamų prim­i­tyvių gyny­bos mech­a­nizmų nus­taty­mas: impul­syvu­mas, agresyvu­mas.

✔Dar­bas su kog­ni­tyviniu funkcionav­imu: kog­ni­tyvi­nis rigidišku­mas – nesug­e­bėji­mas įžvel­gti įvair­ių prob­lemų sprendi­mo būdų, nes­palvotas mąsty­mas, mąsty­mo klai­dos: katas­trofišku­mas, per­son­al­iza­v­i­mas, perdė­tas apiben­drin­i­mas.

✔Dar­bas su elge­sio apraiškomis: neadap­tyvūs neigiamo afek­to įveikos būdai, nau­do­ja­mas itin siauras įveikos strate­gi­jų spek­tras. Išmokykite kon­struk­ty­vaus elge­sio įgūdžių. Išmokyti kon­flik­tų sprendi­mo strate­gi­jų. PASIRINKITE SAVIŽUDYBĖS RAKTUS, pabandykite nus­tatyti prob­lemą, kurios paauglys negali išspręsti niekaip kitaip. O svar­biau­sia – užmegzkite pasitikėji­mo kupi­nus san­tyk­ius su paaugliu, būsite ne moky­to­jas, ne drau­gas ar men­to­rius, o asis­ten­tas, persmelk­tas jo pažei­dži­a­mu­mo, pažei­dži­a­mu­mo ir netikru­mo būsenos. Palaikykite jį šiuo krizės laiko­tarpiu, padėkite jam sustiprėti.

Psi­choanal­it­inė ter­api­ja, Į asmeny­bę ori­en­tuo­ta ter­api­ja, Meno ter­api­ja.

Auto­rius: Shakho­va Jele­na Vik­torov­na
Psi­chologė