| | | | | | |

Atjauta grindžiama terapija

Lietu­vo­je ši ter­api­ja yra dar mažai žino­ma. Tikri­au­si­ai ir pats žodis „atjau­ta“ ne vien­am kelia prieš­taringus jaus­mus ir mintis. Taip yra dėl to, kad į nau­jus dalykus mes žiūrime atsar­giai ir įtari­ai. Norėtųsi truputį praskleisti šią neži­no­my­bės uždan­gą ir pasižiūrėti į tai, kas slepi­asi po šiuo pava­din­imu.

Atjau­ta grindžia­ma ter­api­ja yra atski­ra trečio­sios ban­gos kog­ni­tyv­inės ir elge­sio ter­api­jos šaka, kurios pagrin­di­nis kūrė­jas ir propaguo­to­jas yra Der­by (Jungt­inė Kar­a­lystė) klinikinės psi­chologi­jos pro­fe­so­rius Paul Gilbert. Nors ter­api­ja sukur­ta tik 2005 m., tači­au sparči­ai plin­ta ir į kitas šalis ne tik Europo­je, bet ir už Atlanto. Ši ter­api­ja buvo sukur­ta žmonėms, kenčiantiems dėl stiprios savikri­tikos ir dide­lio gėdos jaus­mo bei iš to kylančių įvair­ių psi­chologinių simp­tomų.

Atjau­ta grindžia­ma ter­api­ja yra dau­giamodal­inė, kuri remi­asi evoli­ucine psi­chologi­ja, socia­line psi­chologi­ja, rai­dos psi­chologi­ja ir neu­romok­slais. Be išvardintų psi­chologi­jos krypčių, didelis dėmesys skiria­mas ir Budiz­mo psi­chologi­jai. Jei esate kažkiek susi­pažinę su trečio­sios ban­gos kog­ni­tyvine ter­api­ja, tikri­au­si­ai žinote, kad šios kryp­ties ter­api­jo­je yra nau­do­jamos Bud­is­tinės prak­tikos. Jei apie šios kryp­ties ter­api­ją nieko nesate girdėję, tai reikėtų pasakyti tai, kad trečio­sios ban­gos kog­ni­tyv­inė­je ter­api­jo­je (į kurią įeina ir atjau­ta grindžia­ma ter­api­ja) nau­do­jamos tik tos bud­is­tinės prak­tikos (med­itaci­jos), kurios yra mok­sliškai paaišk­i­namos ir mok­slini­ais tyri­mais įrody­tas jų efek­tyvu­mas.

Atjau­ta grindži­amo­je ter­api­jo­je taip pat daug dėme­sio skiria­ma prieraišu­mo teori­jai, kurios auto­rius yra Britų psi­cholo­gas ir psichi­a­tras John Bowl­by. Taip pat gali būti remia­masi S.Froido, C. G. Jun­go, A. Adle­rio teori­jomis tam, kad būtų gal­i­ma suprasti psi­chologinių simp­tomų atsir­adi­mo priežastis. Kadan­gi Atjau­ta grindžia­ma ter­api­ja api­ma įvair­ius kom­po­nen­tus, ji gali būti vad­i­na­ma ir biop­si­choso­cia­line ter­api­ja.

Kas yra atjau­ta? Trumpai tari­ant atjau­ta yra meilė, švel­nu­mas, rūpestis sau pači­am(- ai), kai patiri­ame emocinį skaus­mą, kai mums nesise­ka, kai mes klystame, bet ne savęs kri­tikav­i­mas, smerki­mas ar teisi­mas. Kai mums kas nors nepa­sise­ka, nere­tai mes save kalti­name, kad kažko nepadarėme, nepasakėme, arba ne tai, ką reikėjo pasakėme ir ne tai, ką reikėjo padarėme. Mes tikime, kad pri­m­in­da­mi sau savo klaidas ir nesėkmes, dau­giau jų nebekar­tosime. Deja, rezul­tatas gali būti ir priešin­gas: bijo­da­mi suklysti, mes gal­ime dar labi­au klysti arba iš viso nieko nebedary­ti. Kai mes atjauči­ame save, mes elgiamės su sav­i­mi taip, kaip su mumis elgtųsi pats geri­au­sias ir labi­au­si­ai mus mylin­tis žmo­gus. Susitelk­da­mi į tam tikras mintis ir jaus­mus, stim­uli­uo­jame tam tikras fiziologines sis­temas ir tok­iu būdu sukuria­ma tokia emo­ci­ja, kokios mes norime. Tai pade­da mums patir­ti vid­inę šilumą, saugumą, nurim­imą, atjautą sau ir kitiems. Dau­gu­ma atlik­tų tyrimų rodo, kad atjau­ta sau ir kitiems stip­ri­na teigia­mas emo­ci­jas, sąmoningumą, gyven­i­mo tik­slo pojūtį, page­ri­na imuninės sis­te­mos veik­lą bei opti­mizuo­ja neu­roen­dokrinines reak­ci­jas ir elgesį stresinė­je situaci­jo­je.

Atjau­ta grindži­amo­je ter­api­jo­je ter­apeu­tas pade­da klien­tui suprasti simp­to­mus ir jų atsir­adi­mo priežastis. Jis siekia, kad klien­tas liautųsi save kri­tikuoti ir smerk­ti dėl savo simp­tomų, minčių, jaus­mų ir elge­sio. Ter­apeu­tas sten­giasi pamatyti klien­to stipriąsias pus­es, poz­i­tyvius dalykus, įgūdžius, pvz., drąsą, mal­onų elgesį su kitais, ankstesnes įveikas, taip pat klien­tas skati­na­mas pats ieškoti ir surasti savo poz­i­tyvias savybes.

Šio­je ter­api­jo­je siekia­ma mažin­ti dis­tresą, savikri­tiką ir gėdą bei stiprinti asmeny­bės augimą. Tai visai nereiškia, kad ven­gia­ma sunkumų ir skaus­min­gos realy­bės, priešin­gai, realy­bė pri­ima­ma tokia, kokia ji yra. Svar­bus yra klien­to padrąsin­i­mas, ter­apeu­tas skati­na klien­tą turėti drą­sos bandyti tai, ką klien­tas norėtų dary­ti, bet nedrįs­ta dary­ti. Klien­tas taip pat moko­mas kuo daž­ni­au elgtis švel­ni­ai su sav­i­mi, kai jis atlieka veik­las, kurios jam kelia stresą, baimę ar ner­imą.

Atjau­ta grindži­amo­je ter­api­jo­je gali būti nau­do­ja­mi įvairūs pra­ti­mai. vieni iš jų yra vaiz­duotės pra­ti­mai, kurių metu klien­to prašo­ma atsi­palaid­uoti, o paskui įsi­vaiz­duoti, kad jis yra žmo­gus, pasižymintis tokiomis savy­bėmis kaip išmintis, stipry­bė ir šiluma. Kitas pra­ti­mas gali būti atsivėri­mas kitų geru­mui. Šio pra­ti­mo metu įsi­vaiz­duo­ja­mas kitas žmo­gus, nuoširdži­ai besisten­giantis sumažin­ti klien­tui kančią ir trokš­tan­tis jam laimės. Klien­tas įsi­vaiz­duo­ja kaip iš kito žmo­gaus plūs­ta į jį išmintis, stipry­bė ir šiluma. Paull Gilbart teigia, jei klien­tas gali generuoti šiu­os jaus­mus ir mintis pra­timų metu, jis stim­uli­uo­ja tam tikras smegenų sri­tis (pvz. dopamino išskyrimą), o šios sri­tys gali geri­au funkcionuoti ir dary­ti teigiamą poveikį ir ne pra­timų metu.

Tai­gi atjau­ta grindžia­ma ter­api­ja pade­da žmonėms rūpin­tis sav­i­mi, mylėti ir saugoti save. Todėl ji gali būti skir­ta visiems žmonėms, nor­in­tiems atkur­ti (ar sukur­ti) darnų san­ty­ki su sav­i­mi pačiu ir jau­tri­ai būti su sav­i­mi tada, kai užk­lumpa sunku­mai ir negan­dos.

YouTube video


Parengė Eglė Sabaitytė | psyconsult.lt
Ilius­traci­ja: Katya Austin

Įvertinkite straip­snį

0 / 12 Įver­tin­i­mas 12

Jūsų įver­tin­i­mas:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *