Sunkumai, su kuriais galite susidurti medituodami ir pasiūlymai, kaip juos įveikti

Daug yra rašo­ma apie med­itaci­jos pri­val­u­mus, naudą, apie tai, kaip pradėti med­i­tuoti, kaip tai dary­ti, bet labai nedaug apie tai, su koki­ais sunku­mais galite susidur­ti med­i­tuo­da­mi. Nus­prendži­au apie tai parašyti, nes daž­nai žmonės galvo­ja, kad med­i­tuoti yra papras­ta, kad sunki­au­sias dalykas, kurį reikia padary­ti, tai rasti tam laiko. Jok­iu būdu neno­riu to paneigti, tači­au, tai tik pir­mas sunki­au­sias dalykas kely­je.

Med­itaci­ja yra puikus įrankis, norint gyven­ti sąmoningai, tači­au tai nėra bur­tas. Var­gu ar akimirk­sniu jums pagerės, gal­būt prak­tikai reiks skir­ti ne vienus metus, kad ji iš tikrųjų persmelk­tų gyven­imą ir jame įsitvirt­in­tų. Tači­au tai įrankis, kurį įvaldę savo rankose turėsite kai ką nuostabaus! Jūsų gyven­i­mas nušvis sąmoningu­mo šviesa ir nebe­galėsite nematyti tų dalykų, kurie dabar jums nepasieki­a­mi.

Med­i­tuo­da­mi susidur­site su įvairi­ais sunku­mais. Sunku­mai yra neat­sie­ja­ma prak­tikos dalis. Svar­bu jų nevengti ir jais pasin­au­doti. Moky­ma­sis med­i­tuoti nėra leng­vas, kar­tais nėra mal­onus proce­sas, todėl noriu aprašyti daž­ni­au­si­ai patiri­a­mus sunku­mus, su kuri­ais anksči­au ar vėli­au susidur­site.

Fizinis skausmas

Dau­gu­ma žmonių nemėgs­ta skaus­mo, tači­au vienok­iu ar kitok­iu būdu jį patiri­ame visi. Neišven­gia­mai susidur­site su skaus­mu ir per med­itaci­ją.

Susidūrę su skaus­mu žmonės iš kar­to reaguo­ja, siekia kažką padary­ti, pakeisti, kaip įmanoma greiči­au pašal­in­ti skaus­mą ir jo išvengti ate­ity­je (daž­ni­au­si­ai žmonės taip reaguo­ja į viską, kas yra nors kiek nemalonu).

Kar­tais skaus­mas iš tikrųjų kyla dėl fiz­inės būk­lės, todėl pradžio­je svar­bu pasirūpin­ti savo sveika­ta. Dar viena skaus­mo priežastis yra netinka­ma sėdėse­na, nepato­gi padėtis. Todėl kiek įmanoma pasirūpinkite savo kom­for­tu. Jeigu reikia, prieš med­itaci­ją galite atlik­ti tem­pi­mo pra­timų, pra­jud­in­ti sąnar­ius, sušildyti kūną, kad jis lengvi­au atsi­palaid­uotų. Ste­bėkite, kad nugara būtų tiesi, gal­va nenusvirusi į priekį, visas kūnas atpalaid­uo­tas. Galite įsi­vaiz­duoti, jog prie jūsų viršu­galvio yra pritvirt­in­tas siūlas, kuris po truputį jus tiesin­damas traukia į viršų, o visas kūnas kabo atpalaid­uo­tas ant tiesaus stuburo, tar­si ant pak­a­bos.

Visais kitais atve­jais, kai skaus­mas atsir­an­da med­itaci­jos metu, tiesiog ste­bėkite jį, kaip ir bet kokį kitą kon­cen­tracijos objek­tą, ste­bėkite jį be ver­tin­i­mo, smal­si­ai, kaip energi­jos dar­inį, nieko dau­giau. Nemėginkite jo nus­tumti ir panaik­in­ti, tiesiog sąmoningai ste­bėkite. Papras­tai, tokio pobūdžio skaus­mas akimirk­sniu praeina pasi­bai­gus med­itaci­jai.

Nutirpstančios kojos

Kojų tir­pi­mo neišvengsite, kai kam, prak­tikuo­jant, kojų tir­pi­mas mažė­ja, kai kas tiesiog prie jo pripran­ta ir taip stipri­ai nereaguo­ja į jį kaip anksči­au. Ste­bėkite kojų tir­pimą, kaip bet kokį kitą pojūtį, be ver­tin­i­mo, nesiek­da­mi jo panaik­in­ti ar sumažin­ti. Tiesiog ste­bėkite pojūtį. Tir­pi­mas, kaip ir bet kuris kitas pojūtis turi pradžią ir pabaigą, jis ateina ir praeina, nėra ko bijoti. Kok­ių tir­pi­mas nėra pavo­jin­gas. Gali būti nemalonu, tači­au atsi­palaid­uokite ir tiesiog ste­bėkite.

Keisti pojūčiai

Med­i­tuo­jant ir atsi­palai­davus nervų sis­temai, galite pajusti įvair­ių pojūčių, galite pajusti tai, ko anksči­au neju­tote. Nėra ko ner­i­mau­ti. Pojūči­ai yra tik pojūči­ai, jums nieko negali atsi­tik­ti, tiesiog pradėjote stipri­au jausti ir paste­bėti. Tai nereiškia, kad atsir­a­do tai, ko anksči­au neb­u­vo, jūs tiesiog negalėjote anksči­au to paste­bėti. Kiekvieną akimirką mūsų kūn­u­ose yra dau­gy­bė pojūčių, tiesiog esame išmokę jų nepaste­bėti, nekreip­ti į juos dėme­sio. Med­itaci­jos metu mes sug­rąži­name dėmesį į save ir savo kūną ir pradedame „girdėti“ ką jis kal­ba. Ste­bėkite pojūčius be jokio ver­tin­i­mo, nešal­iškai, neįsi­trauk­da­mi.

Mieguistumas

Med­i­tuo­da­mi galite pajusti, kad ima mie­gas, prade­da žio­vau­ti. Jeigu med­i­tuo­jate ryte atkreip­kite dėmesį ar pakanka­mai išsimiego­jote, jeigu vakare – ar nesate per daug pavargę po dar­bo dienos. Pasirūpinkite savo fizini­ais por­eiki­ais. Gali būti, kad ką tik labai soči­ai paval­gėt, todėl geri­au med­i­tuoti praėjus bent valandai po val­gio.

Kitu atve­ju tiesiog ste­bėkite mieguis­tu­mo būseną, ste­bėkite kokios tam­pa jūsų mintys, kok­ie pojūči­ai yra kūne tuo metu, viską dėmesin­gai ste­bėkite. Mieguis­tu­mo būse­na yra priešin­ga dėmesingam įsisą­monin­imui, todėl pradėjus aky­lai ste­bėti, tai kas vyk­s­ta, mieguis­tu­mas išsisklaidys.

Jeigu jauči­atės labai mieguis­tas pamėginkite gili­ai įkvėp­ti, sulaikyti kvė­pavimą kiek tik galit ir iš lėto iškvėp­ti. Atlikite šį pra­timą tol, kol pajusite kūne pagyvėjimą, o tada grįžkite prie įpras­to natūralaus kvė­pavi­mo.

Negebėjimas koncentruotis

Nege­bėji­mas susikon­cen­truoti pasitaiko visiems. Neišven­gia­mai su tuo susidur­site. Tai nieko baisaus. Įsisą­monin­imu grįs­tos med­itaci­jos tik­slas nėra ištušt­in­ti pro­tą, jos tik­slas yra įsisą­mon­in­ti, kas vyk­s­ta mūsų vidu­je. Paste­bėti minčių gausą arba jų neb­u­vimą, paste­bėti, kas mus šian­di­en neram­i­na, kas uži­ma mūsų mintis.

Mintys nuo­lat kils, to neišvengsime, tai, ką gal­ime padary­ti, tai vis grąžin­ti savo dėmesį prie ste­bi­mo objek­to, pavyzdžiui, kvė­pavi­mo ir pasidži­augti, jog paste­bėjome nuk­ly­dusį dėmesį bei jį sug­rąži­nome.

Jeigu itin daug blaškotės galite pradėti skaiči­uoti savo įkvėpimus ir iškvėpimus, pavyzdžiui, įkvėpiu 1, iškvėpiu 1, įkvėpiu 2, iškvėpiu 2,… taip tęsti iki 5 ir vėl pradėti iš nau­jo. Gal­ime tiesiog mintyse sakyti įkvėpiu… iškvėpiu… Galite uždėti ranką sau ant pil­vo ir su ran­ka justi savo įkvėpimus ir iškvėpimus. Tai darome tol, kol pajusime, jog jau lengvi­au nulaikyti dėmesį.

Nuobodulys

Kas gali būti nuo­bodži­au, nei valandą sėdėti neju­dant ir ste­bėti savo kvė­pavimą? Visi susiduria su nuo­bo­duliu med­i­tuo­da­mi, tai įvyk­s­ta daž­ni­au­si­ai tada, kai praran­date dėmesingumą ir nebestebite sąmoningai.

Tada, kai prade­date galvoti, aš žin­au koks yra mano kvė­pavi­mas, jis visa­da toks pats, nieks jame nesikeičia, aš žin­au vis­us pojūčius, kurie vyk­s­ta įkvėpi­mo ir iškvėpi­mo metu. Tai nebėra dėmesin­gas įsisą­monin­i­mas. Nemanykite, kad jau žinote viską apie kvė­pavimą, jeigu prade­date taip manyti – įsą­vok­i­nate pro­cesą. Nebestebite gyvos tikrovės. Kai esate sąmoningas ir atidus kvė­pavimui ar bet kuri­am kitam pro­ce­sui, jis nieka­da nėra nuo­bo­dus.
Kitas būdas yra tyrinėti nuo­bo­dulį. Pažvelkite į jį nau­jai, lyg tai būtų kažkas, ką pastebite pir­mą kartą. Kur jis atsir­an­da? Kaip jis veikia jūsų mąsty­mo pro­cesą? Kok­ius jaus­mus suke­lia? Ar jauči­ate nuo­bo­dulį savo kūne fiziniu pavi­dalu? Ką norisi dary­ti, kai yra nuo­bo­du? Kokiomis mintimis ir idėjomis jis reiški­asi?

Baimė

Baimė med­itaci­jos metu gali kilti be jokio paste­bi­mo pagrindo. Baimė yra įpras­tas reiškinys ir gali būti kelios jos priežastys. Med­itaci­jos metu, į sąmonę gali išk­ilti kažkas, kas buvo seni­ai nus­lop­in­ta, tai gali būti jaus­mas, prisi­min­i­mas, kažkoks nemalonus įvykis, kurį visiškai buvote pamiršę. Tiesiog leiskite sau ste­bėti ir nebėgti nuo to, ką seni­ai užs­lopinote. Praeitis niekaip negali jums pak­enk­ti, nes tai kas buvo prae­ity­je, jau praėjo ir jūs tai jau išgyvenote. Gali būti, kad med­i­tuo­da­mi susidur­site su neži­no­my­bės baime. Tai yra labai svar­bus momen­tas! Tuo metu, kai susitinkate su neži­no­mybe, jūs gri­au­nate ili­uz­i­jos sieną, kuria nuo­latos stengėtės paaišk­in­ti sau gyven­imą ir apsisaugoti nuo tikrovės. Dabar keti­nate pasižiūrėti tie­sai į akis ir tai žino­ma baug­i­na! Bet juk to ir sieki­ate! Dar viena, daž­nai pasitaikan­ti gal­imy­bė, dėl kurios jauči­ate baimę gali būti, tai, jog patys ją sukuri­ate. Tai gali nutik­ti dėl silp­no įgūdžio kon­cen­truo­tis. Gali būti, kad med­i­tuo­da­mi sten­giatės tir­ti viską, kas išky­la, o kai išky­la gąs­d­i­nan­ti fan­taz­i­ja prade­date ją ste­bėti, o paskui nejučiomis taip įsi­trauki­ate, jog prade­date ją kur­ti ir joje daly­vau­ti. Vien­in­telis būdas to išvengti yra dėmesingu­mas. Ste­bėkite savo baimę, ste­bėkite, kaip ji kyla, ste­bėkite, ką jauči­ate kūne, tegu pojūči­ai lieka tiesiog pojūči­ais, vaiz­dini­ai tiesiog vaiz­dini­ais, fan­taz­i­jos tegu ir lieka fan­taz­i­jomis. Ste­bėkite, bet nepridėkite prie ste­bimų reiškinių kažko dau­giau, nei yra. Nemėginkite jų nus­tumti ar prie jų prisir­išti. Žiūrėkite į tą situaci­ją smal­si­ai, nesistenkite su ja kovoti, ar slop­in­ti prisi­min­imų, jaus­mų ar fan­taz­i­jų. Išlip­kite iš srau­nios upės ir ste­bėkite ją iš šono, ji negali jums niekaip pak­enk­ti. Tai tik atsi­min­i­mas. Tai tik fan­taz­i­ja. Tai tik baimė.

Per didelės pastangos

Med­itaci­jos nau­jokai daž­nai trokš­ta rezul­tatų. Jie kupi­ni didži­ulių, perdėtų lūkesčių. Vos tik pradėję med­i­tuoti, tik­isi neįtikėt­inų pasiekimų tiesiog akimirk­sniu. Ir taip labai įsitem­pia.

Būna, kad prade­da save kalt­in­ti ir bausti už tai, kad nepavyk­s­ta kon­cen­truo­tis, už tai, kad dėmesys klaidžio­ja, už tai, kad galvo­je pil­na minčių, už tai, kad kūnas įsitem­pęs ir nepavyk­s­ta atsi­palaid­uoti. Bara ir kalti­na save už tai, kad pralei­do med­itaci­ją, kad tingėjo med­i­tuoti, nusivil­ia sav­i­mi, jeigu med­itaci­jos metu nepavyk­s­ta patir­ti kažko mal­onaus.

Dėl to labai sten­giasi iš visų jėgų, daro tai niūri­ai ir rim­tu vei­du. Natūralu, kad tok­iu būdu jie mažai ką pasiekia ir nus­prendžia, jog med­itaci­ja ne jam.

Patyrę med­i­tuo­to­jai gali su šypse­na ir susidomėjimu pri­imti net ir pačius nemalo­ni­au­sius jaus­mus, gali nusišyp­soti nutir­pu­sioms kojoms ar nugaros skaus­mui, atvi­rai ir su atsi­palai­davimu pasitik­ti baimę, pyk­tį ar kitą nemalonų jaus­mą. Nes jie jau žino, jog tai tik laiki­ni dalykai, kurie išky­la ir praeina. Nėra ko prie jų prisir­išti ir sielo­tis, jog taip nutiko! Dėmesys nuk­ly­do – o kaip įdo­mu! Išk­i­lo kažkoks stiprus jaus­mas – patyrinėkime! Visą laiką sėdė­jau ir galvo­jau – kada gi šian­di­en baig­sis med­itaci­ja – gal­i­ma ir pasi­juok­ti iš savęs, koks aš vis­gi neto­b­u­las med­i­tuo­to­jas!

Atsi­palaid­uokite, nus­tokite prakaituoti ir kautis, tiesiog mėgauk­itės patir­da­mi gyvą sąmoningumą, net jeigu pradžio­je, tai bus tik kelios akimirkos visos prak­tikos metu! Tiesiog leiskite jas sau patir­ti!

Nusivylimas

Labai daž­nai, kai med­i­tuo­to­jai išsike­lia jau nere­al­ių lūkesčių – patiria nusivylimą. Per dideli lūkesči­ai suke­lia įtam­pą. Jeigu sten­giatės visos med­itaci­jos metu išlaikyti budrų dėmesį ir jums nepavyk­s­ta. Galite jaustis jog susi­movėte. Iš šios būsenos labai papras­ta išeiti. Tiesiog pradėkite ste­bėti savo nesėk­mės jaus­mą, ste­bėkite savo nusivylimą, tiesiog tokį, kokį dabar jauči­ate. Nieko prie jo nepridėkite, nereikia užkrauti papil­domų pras­mių, reikšmių ir paaiškin­imų. Tiesiog ste­bėkite savo nusivylimą ir tok­iu būdu atkurkite savo dėmesingumą.

Pasipriešinimas meditacijai

Su pasi­priešin­imu med­i­tuoti susiduria kiekvien­as. Ir tikrai nieko baisaus yra praleisti vieną med­itaci­jos dieną, tači­au būkite atsargūs, nes tai gali tap­ti įpročiu. Bet kuri­uo atve­ju geri­au įveik­ti pasi­priešin­imą, kuris po kelių ar keli­o­likos min­učių vis tiek išgaru­os. Atsisėskite ir tiesiog ste­bėkite savo pasi­priešin­imą.

Jeigu pasi­priešin­i­mas med­itaci­jai yra įpras­tas jūsų prak­tikos bruožas, tada galite įtar­ti kažkok­ią esminę jūsų nuostatos klaidą. Med­itaci­ja – tai ne tam tikra poza atlieka­mas rit­u­alas. Tai ne skaus­min­gas pra­ti­mas ar primesto nuo­bo­dulio tarp­s­nis. Ir ne niūri išk­ilmin­ga prievolė.

Med­itaci­ja – tai sąmoningu­mo praty­bos. Tai nau­jas maty­mo būdas ir savotiškas žaidi­mas. Med­itaci­ja – jūsų draugė. Imkite ją tokia laikyti, ir pasi­priešin­i­mas išgaru­os, kaip dūmas vėjy­je.

Svar­bu išmok­ti pasitik­ti ne tok­ius mal­o­nius būties aspek­tus. Mūsų, kaip med­i­tuo­to­jų užduo­tis yra išmok­ti būti kantriems su sav­i­mi, matyti save nešal­iškai, su visais savo siel­var­tais ir silp­ny­bėmis. Išmokime būti sau atlaidūs. Tai, kad ven­giame nemalon­u­mo, ilgainiui padaro tik meškos paslaugą mums patiems.

Paruoš­ta remi­antis Bhante Gunaratana „Sąmoningu­mo med­itaci­ja: papras­tai ir aiški­ai“

Eveli­na Vasil­je­va
Psi­chologė, geš­tal­to psi­choter­api­jos prak­tikė, med­itaci­jos moky­to­ja

Kvieči­ame reg­istruo­tis į med­itaci­jos ir savęs pažin­i­mo kursą Kaune nuo lap­kričio 11 d.
Dau­giau infor­ma­ci­jos apie kursą:
https://www.facebook.com/events/711765679243902/
Reg­is­traci­ja:
tel. 869911367
el.p. evelinavasiljeva@gmail.com