Kaip motyvuoti vaiką mokytis: vaiko psichologo rekomendacijos. Pažiūrėkime, kokie veiksniai dažniausiai daro įtaką studentų nenorui mokytis. Kaip padėti vaikui išlaikyti mokyklos motyvaciją?

„Mano vaikas nenori mokytis“ – vaikų psichologas dažnai girdi šį tėvų skundą registratūroje. Išsamiai analizuokime šią sunkią temą, kodėl kiekvienais metais yra vis daugiau vaikų, kurie nenori lankyti mokyklos, ir kaip teisingai motyvuoti vaiką mokytis.

Taigi, daugelis vaikų jau ateina į mokyklą, kai trūksta noro sėdėti klasėje, įgyti žinių, paruošti namų darbus ir gauti gerus pažymius. Kai kuriems vaikams mokyklos motyvacija smarkiai sumažėja po pirmosios klasės arba pereinant nuo pradinės iki vidurinės.

Pažiūrėkime, kokie veiksniai dažniausiai daro įtaką studentų nenorui mokytis.

1. Vaikas lankė mokyklą per anksti, jo nervų sistema dar nebuvo subrendusi. Daugelis tėvų siunčia savo vaikus, kol jiems sukaks 7,5 metų, nes mano, kad svarbiausia yra skaityti ir skaičiuoti įgūdžius. Tačiau iš tikrųjų emocinis ir motyvacinis vaiko pasirengimas mokyklai yra daug svarbesnis, remiantis kuriuo grindžiama asmeninė studento pozicija, galimybė prisiimti atsakomybę, priimti sprendimus savarankiškai ir savavališkai valdyti jų elgesį. Komunikacijos įgūdžiai taip pat yra svarbūs pasirengimo mokyklai komponentai. Tai yra galimybė užmegzti partnerystę su mokytojais ir klasės draugais, gebėjimas užmegzti dialogą, atidžiai klausytis, užduoti klausimus. Dėl psichologinio nepasirengimo maži vaikai dažnai atsisako eiti į klases.

2. Sunkūs santykiai su mokytojais. Prisimeni, kokią temą labiausiai mylėjai mokykloje? Pavyzdžiui, aš mylėjau istoriją ir biologiją. Šiuolaikiniai psichologai ir pedagogai pastebėjo, kad pozityvaus ar neigiamo požiūrio į šią temą formavimui daro įtaką asmeniniai mokytojo ir studento santykiai. Iš tikrųjų man labai patiko istorijos ir biologijos mokytojas mokykloje, santykiai su jais buvo lengvi ir malonūs. Taip daro ir mūsų vaikai. Blogas įvertinimas, pastaba, neįvykdytas prašymas, studentas ilgą laiką gali prisiminti nuoskaudą ir suvokti kaip asmeninį įžeidimą. Viskas sudėtinga dėl to, kad dauguma studentų tyli dėl mokytojų problemų.

3. Sudėtingi santykiai su bendraamžiais taip pat gali tapti neigiamo požiūrio į mokyklą šaltiniu ir tuo pat metu sumažinti norą mokytis. Konfliktai, ginčai, bendraamžių išjuokimas sumažina bet kurio vaiko intelektinį ir asmeninį potencialą.

4. Nesirenkama šeimos padėtis. Vaikas, kurio šeimoje dažnai pasitaiko ginčų, skandalų, kitų asocialių reiškinių (padalijimo, mirties, mobilizacijos, ligos), šeimos sistemai sunaudoja daug energijos. Dėl nereikalingų rūpesčių vaikas užsidaro pats savaime, tampa nerimą keliančiu, netikru savimi, kuris sumažina mokyklos pasirodymą. Rami namo atmosfera, palaikanti ir suprantanti santykius šeimoje, yra vaiko motyvacijos ir sėkmės mokyklos srityje pagrindas.

5. Per didelis tėvų ir mokytojų spaudimas vaikui. “„Jūs turite gerai mokytis“, „Jūs turėtumėte turėti tik penkias“, „Mūsų šeimoje visi gerai mokėsi“”. Tikėtis, kad vaikas visada gerai studijuos, supras visą medžiagą, niekada nepadaro klaidų, taip pat daug pastangų ir energijos iš vaiko. Tokie vaikai, spaudžiami tėvų lūkesčių, emociškai sudegina. Jie sumažina natūralų smalsumą, būdingą visiems vaikams nuo gimimo, o po to švietimo motyvacija smarkiai sumažėja.

Kaip padėti vaikui išlaikyti mokyklos motyvaciją?

Siūlome naudoti tris būdus, pašalindami aukščiau aprašytos motyvacijos nuosmukio priežastis.

Pirmasis patarimas yra palaikyti vaiko susidomėjimą kitomis sritimis. Vaikui patinka futbolas – eikite kartu į rungtynes, vaikui patinka piešti – pasirūpinkite „Vernissage“ namuose, pavyzdžiui, studijuokite dinozaurus – eikite į enciklopedijos biblioteką. Taigi jūs prisidedate prie susidomėjimo vaiku vystymosi, išmokote jį nustatyti tikslą, pasirinkti lėšas, parodyti asmenines savybes ir išlaikyti motyvaciją. Palaipsniui nuleiskite vaiką, kad mokykloje įgytos žinios ir įgūdžiai taip pat yra svarbūs jam. Pvz., Galimybė suskaičiuoti padės perskaityti įdomią knygą apie transportą, o anglų kalbą – žiūrėti interviu su užsienio futbolininkais. Jei vaikas neišmoko būti išvežtas ir susidomėjęs mokykliniu amžiumi, padėkite jam susirasti darbą, kuris jam patiktų.

Antras patarimas – išmokykite vaiką teisingai nustatyti užduotis. Ataskaitos rašymas yra sunki užduotis, apie kurią kyla nuotaika ir motyvacija. Bet jei jūs padalijate šią užduotį į mažas subtilybes, pavyzdžiui, pasirinkite temą, raskite literatūrą, pasirinkite paveikslėlius – tada moksleiviui nebus sunku parašyti ataskaitą. Vizualiai vizualizuokite savo tikslus. Pavyzdžiui, vaikas turi užduotį per šešis mėnesius išmokti daugybos lentelės, nupiešti apskritimą, padalytą į šešis sektorius (mėnesus) ant popieriaus lapo. Kiekviename sektoriuje rašykite, ką vaikas turės padaryti per tam tikrą mėnesį. Panašiu būdu galima motyvuoti tam tikrų vaiko asmenybės savybių, pavyzdžiui, drąsos ar geros valios, vystymąsi. Parašykite kontrolinį sąrašą, kuris padės studentui įsisavinti šią kokybę, pavyzdžiui, šiandien valdyboje atsakykite, užduokite mokytojui klausimą,paprašykite savo partnerio aštrinti ir pan.

Trečiasis patarimas tėvams – būkite pozityvūs. Pažvelk į savo vaiką tikėdamas juo ir jo sugebėjimais.

Yaremich Julia Alexandrovna
Vaikų psichologė