Tėvų ir vaikų santykiai skirtinguose vaiko auginimo etapuose. Ar žinote posakį „Mes visi kilę iš vaikystės“? Taigi jo prasmė ta, kad visų krypčių psichologija vaikystę laiko svarbiausiu laiku.

Ar žinote posakį „Mes visi kilę iš vaikystės“? Taigi jo prasmė ta, kad visų krypčių psichologija vaikystę laiko svarbiausiu laiku, nes būtent tada formuojasi žmogaus asmenybė. Su visais savo polinkiais ir, deja, su visomis suaugusio žmogaus neurozėmis ir problemomis. Todėl tėvams labai svarbu duoti savo vaikui viską, kad jis užaugtų psichologiškai sveikas ir laisvas žmogus.

Tėvai yra tie suaugusieji, kuriuos mažas vaikas suvokia kaip didžiulį pasaulio sandaros modelį. Pirmaisiais savo gyvenimo metais mažas žmogus yra izoliuotas nuo visko, su kuo susiduria suaugęs žmogus. Būtent šiais ankstyvaisiais metais vaikas formuoja didžiąją dalį savo būties patirties, remdamasis iš pažiūros idealiu tėvų elgesio „modeliu“.

Šiame mažame pasaulyje, kai vaikui vieneri metai yra kaip visas gyvenimas, jis formuoja savo gyvenimo supratimą. Iki penkerių ar septynerių metų vaikas gyvena ypatingoje visatoje, kur jo tėvai yra dievai ir protingiausios bei teisingiausios būtybės. O aplink mažąjį žmogutį daugiau nieko nėra.

Todėl, jei vaikas auga su įsitikinimu, kad „pasaulyje nėra meilės“, tuomet reikia atsigręžti į jo ankstyvosios vaikystės patirtį. Didelė tikimybė, kad vaikystėje tėvai nesugebėjo suteikti kūdikiui meilės, kurios jam reikėjo. Nenuostabu, kad žmogus visą savo būsimą gyvenimą suvokia pagal tą „gipsinį liejimą“ ir tą „pelėsį“, kurį jam davė vaikystė.

Kadangi tik tėvai kalti dėl to, kad suaugusiųjų gyvenime dažnai būname nelaimingi, užsispyrę ir tiesiog nelabai protingi, jiems svarbu prisiimti atsakomybę už savo vaiką.

Kaip tapti gerais tėvais?

Vaikų ir tėvų santykių psichologijos supratimas užima svarbią vietą būsimojo suaugusiojo formavime ir ugdyme. Faktas yra tai, kad santykiai tarp vaikų ir tėvų gali ir turėtų būti patogesni abiem pusėms. Ir tai įmanoma tik padidinus jūsų bendrąjį raštingumą psichologijos ir jos pagrindinių dėsnių srityje. Vaikų ir tėvų santykių psichologijai ne paslaptis, kad „blogi“ tėvai yra ir buvę vaikai, kažkada kentėję nuo „auklėjimo“. Ir dabar jie perduoda savo skausmą naujai kartai, ir tai gali tęstis amžinai.

Žinoma, dažniausiai tėvai myli savo mažamečius vaikus, ypač paklusnius ir tuos, kurie atsako už savo jausmus. Net jei tėvas nejaučia meilės, jis niekada to nepripažins sau, tuo labiau savo vaikui. Visi stengiasi kantriai tenkinti mažojo žmogaus poreikius. Dažniausiai tėvams rūpi fiziologinių poreikių patenkinimas (maistas, miegas, pastogė ir kt.) ir saugumas. Kalbant apie meilės poreikį, čia daug žmonių turi problemų. Meilę pakeičia perteklinė apsauga, kuri nesuteikia vaikui galimybės vystytis, nes vystymasis, kaip žinome, gali būti tik kliūčių įveikimo lygmenyje.

Taigi iš vaikų atimama galimybė išmokti pasitikėti savimi, jie auga su įsitikinimu, kad nuo jų niekas nepriklauso. Dažnai tokie santykiai vaikams tampa dusinantys, o išeitis yra dvi – maištas ir nuolankumas. Gerai, jei vaikas maištauja ir blogai, jei pripranta. Norint užauginti vaiką, reikia ne perdėta apsauga, o tarnauti jam gerąja to žodžio prasme. Tačiau pagrindinė problema yra ta, kad kol tėvai nepradės dirbti su savimi ir neišmoks kurti harmoningų santykių vienas su kitu, tol jie nesugebės teisingai suvokti savo vaiko. Jie visada matys savo kūdikį per savo pasaulėžiūrą ir tvirtai nusistovėjusius stereotipus.

Suprasti vaiką galima ne juo džiaugdamasis, o rūpindamasis juo, rodydamas savo dėmesingumą ir rimtumą. Svarbu suprasti ir priimti, kad vaikai turi savo požiūrį į gyvenimą ir net jei pasako ką nors nesuprantamo, reikia įvertinti ir rimtai žiūrėti į tai, ką jie sako. Nereikia juoktis ar barti savo vaiko, jei jis pasakė ką nors kvailo. Priešingai, reikia apie tai pagalvoti ir, jei reikia, stengtis tai nukreipti tinkama linkme. Jei juokiesi iš savo vaiko, jis pradės trauktis į save. O kai mažylis pamatys jūsų nuoširdų norą jį suprasti ir pajus palaikymą, jis pasitikės jumis ir galės į jus kreiptis sunkiais laikais.

Vaiko auginimo etapai

Teisingi santykiai tarp tėvų ir vaikų užsimezga dar iki vaiko gimimo – jam būnant įsčiose. Nėščia moteris turėtų rūpintis savimi, stebėti savo sveikatą, neperkrauti ir galvoti apie didingus dalykus. Būtent nėštumo metu susiformuoja daug svarbių dalykų, turinčių įtakos fizinei ir psichologinei Jūsų vaiko būklei. Jei dėl neteisingo nėščios mamos elgesio vaikas susiformuos neteisingai, vėliau gyvenime jis su didele tikimybe turės problemų ir sunkumų, kurių kai kurių būtų buvę galima išvengti.

Nuo gimimo iki 7 metų vaikas išsiugdo giliausias savybes, kurios vėliau tampa jo elgesio pagrindu gyvenime. Šiuo laikotarpiu tėvai vaikui yra visas pasaulis, iš kurio jis ima pavyzdį. Jis sugeria ir gėrį, ir blogį, o mažylis neklauso žodžių, stebi veiksmus.

Sulaukęs 7 metų jūsų vaikas pradeda formuoti pasaulio supratimą ir nustatyti savo poreikius bei norus. Savo ruožtu turėtumėte atkreipti dėmesį į tai, kas patinka jūsų vaikui, kad įvertintumėte jo gabumus ir nukreiptumėte jį teisinga linkme. Stenkitės atkreipti dėmesį į savo vaiką, nuoširdžiai domėtis jo gyvenimu, mintimis, idėjomis, norais, kad taptumėte jam patikimu draugu.

Sulaukęs 13 metų jūsų vaikas pradeda tobulėti profesionaliai ir domėtis įvairiais dalykais bei veikla. Be to, tai brendimo laikotarpis. Šiuo metu turite būti pasiruošę, kad jei vienu metu nesukūrėte tinkamų santykių su vaiku, jis gali jus labai nustebinti savo elgesiu. Tada bus nepakeliamai sunku susitvarkyti su vaiku.

Jūsų suaugusiems vaikams vis dar reikia tėvų atsiliepimų, patarimų, pagalbos ir pritarimo. Vaikui visada reikės jūsų paramos ir tikėjimo savo galimybėmis. Jam nereikia kritikos, neigiamų pastabų ir neigiamų vertinimų. Visa tai jis gaus iš visuomenės, kurioje gyvena. Vaikams (bet kokio amžiaus) labai svarbu gauti iš tėvų patvirtinimą apie savo sėkmę, pasiekimus, sėkmingą naujų socialinių vaidmenų ugdymą. Atsiminkite tai ir visada stenkitės su vaikais elgtis supratingai ir su meile, nepaisant jų amžiaus ir socialinės padėties.

Viršutinis paveiksliukas: © Christin Hume