Streso poveikis sveikatai. Stresas – tai organizmo reakcija į išorinį ar vidinį stresą, galinti paveikti fizinę ir psichinę būseną.

Prisiminkite, kaip jūsų širdis plakė šviesos greičiu, kai pirmą kartą įgyvendinote savo svajonę ar atradote ką nors naujo? Tačiau, deja, gyvenimas – tai ne tik teigiamos akimirkos, bet ir iššūkis, ir stresas.

Stresas – tai organizmo reakcija į išorinį ar vidinį stresą, galinti paveikti fizinę ir psichinę būseną. Šis atsakas gali būti naudingas mažomis dozėmis, siekiant padėti susidoroti su kritinėmis situacijomis arba greitai reaguoti į grėsmes.

Tačiau užsitęsęs ar per didelis stresas neigiamai veikia sveikatą ir bendrą savijautą.

Tai tarsi baisus piratas, kuris netikėtai užpuola ir eikvoja mūsų išteklius.

Streso simptomai

Užsitęsęs spaudimo poveikis žmogui turi savo pasekmių, o norint išmokti su tuo kovoti, reikia mokėti efektyviai atpažinti ir nustatyti streso simptomus.

1. Nemiga, nuovargis ir energijos trūkumas. Stresas gali turėti įtakos miego kokybei ir trukmei, taip pat gali sukelti energijos praradimo jausmą, dėl kurio atsiranda bendras silpnumas ir bejėgiškumas.
2. Galvos skausmas ir migrena. Padidėjusi įtampa dažnai prisideda prie galvos skausmo ir migrenos išsivystymo, ypač žmonėms, kurie yra linkę į šias sąlygas.
3. Raumenų įtampa. Dažnai stresinės aplinkybės gali sukelti raumenų įtampą ir skausmą, ypač kaklo, nugaros ir pečių srityse.
4. Apetito pokyčiai. Kai kurie žmonės gali prarasti apetitą, o kitiems gali padidėti apetitas ir persivalgyti.
5. Irzlumas. Žmogus tampa dirglesnis, jo nervų sistema tampa pažeidžiama. Tai turės įtakos jo santykiams su kitais ir bendrai nuotaikai.

Stresas ir jo simptomai gali skirtis priklausomai nuo organizmo ypatybių, taip pat nuo stresinių situacijų, kurias patiria žmogus, dažnumo ir intensyvumo. Svarbu laiku atpažinti šiuos požymius, kad būtų galima rasti tinkamas strategijas savo psichologinei būklei valdyti.

Streso rūšys

Stresas skirstomas į du bendrus tipus. Tai padeda sugrupuoti visas situacijas ir aiškiai apibrėžti jų poveikį.

Yra šie tipai:

• Ūmus stresas (eustresas) - tai yra trumpalaikė ir nedidelė stresinė būsena, atsirandanti dėl naujų, jaudinančių ar stimuliuojančių situacijų. Šis tipas gali būti teigiamas, nes įkvepia siekti tikslų, didina darbingumą ir motyvaciją.

Jo išvaizdai įtakos gali turėti kelionės, asmeninės pergalės, svarbūs gyvenimo įvykiai.

Ūmus stresas gali paskatinti adrenalino išsiskyrimą, kuris padidina kraujotaką, padeda geriau susikaupti ir greičiau reaguoti į situacijas.

• Lėtinis stresas (distresas) – tai ilgalaikė ir nuolatinė stresinė būsena, atsirandanti dėl nuolatinių sunkumų, neigiamos patirties ar neišspręstų problemų.

Tai gali atsirasti dėl sunkumų darbe, finansinių problemų, konfliktų asmeniniame gyvenime, lėtinių ligų ar nepatenkinamų gyvenimo sąlygų.

Nelaimė sukelia įvairių sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos, depresija, nerimas, imuninės sistemos sutrikimai ir virškinimo trakto problemos.

Ūmus stresas gali būti naudingas mažomis dozėmis, nes stimuliuoja organizmą ir padeda spręsti gyvenimo aplinkybes.

Tačiau lėtinis gali turėti rimtų neigiamų pasekmių sveikatai ir gerovei.

Štai kodėl svarbu atskirti streso rūšis, išmokti efektyvių jo valdymo strategijų ir suteikti sau psichologinį komfortą.

Kaip psichologas padeda susidoroti su stresu

Suvokus, kad tau reikia pagalbos, reikia susirasti psichologą, kuris įvairiais metodais ir požiūriais suteiks galimybę susitvarkyti su jausmais.

Jie taip pat skiriasi priklausomai nuo streso stadijos:

• Reakcijos stadija.
• Pasipriešinimas ir neigimas.
• Atsigavimas arba išsekimas ir sunaikinimas.
• Priėmimas.

Įvairiais etapais psichologas padeda pacientui susikaupti ir sumažinti nerimą. Tai padeda kurti savireguliacijos strategijas, naudojant atsipalaidavimo ir energijos atkūrimo metodus.

Psichologas ir pacientas gali parengti veiksmų planus, kaip sumažinti stresines situacijas ir sumažinti provokuojančius veiksnius.

Streso psichologija apima įvairius terapinius metodus, padedančius valdyti emocijas stresinėse situacijose, taip pat kovoti su depresija ir nervinėmis būsenomis.