Minčių paradas
Mintys tėra mintys: jos nebūtinai apibrėžia tikrovę. Dauguma sąmoningumu grįstų išgijimo programų siekia, kad žmogus pats atrastų šią tiesą.
Vienas itin naudingas pratimas, padedantis išsigelbėti nuo žiaurių savikritikos, savigailos, savęs nuvertinimo ar tiesiog nuo skausmingų, nerimą, įtampą keliančių minčių – yra stebėjimas iš šalies. Tai puiki priemonė, jei kyla pavojus pasiduoti kaltės jausmui ar tiesiog minčių sukeltam emocionaliam dramatizmui, dėl vienos ar kitos mūsų nesėkmės gyvenime, nevertingumo, ir nepriskaldyti naujo vežimo malkų, dėl kurio tektų dar daugiau galėtis ar apmaudauti.
Jį atlikite žaismingai, ne per daug rimtai nusiteikę.
Minčių paradas
Įsivaizduokite, kad stebite paradą, kur kiekvienas dalyvis nešasi plakatą. Ant plakatų surašytos savikritiškos mintys. Pavyzdžiui:
- „Aš tikras dramblys.“
- „Mano pilvas klaikus.“
- „Neturiu valios.“
- „Esu kiaulė.“
- „Visi moka elgtis protingai, o aš kaip didelis kūdikis, niekaip nesusivaldau.“
- „Aš apgailėtinas.“
Tegu parado dalyviai žygiuoja pro šalį nešini savo plakatais. Jūs tik žiūrėkite ir stebėkite savo jausmus. Jūsų tikslas – ne pasipriešinti savikritiškoms mintims, o veikiau jas kuo aiškiau, detaliau įsisąmoninti, artimiau su jomis susipažinti, apžvelgti į jas iš šono, per atstumą, kitu kampu.
Jei sąmonė imtų ginčytis: „betgi aš tikrai apgailėtinas“ arba „mane reikia sušaudyti“, tiesiog stebėkite, kaip šios mintys kyla ir praeina. O paskui galite nukreipti ir sutelkti dėmesį į teigiamas mintis ir frazes.
Pagal Ronald D. Siegel „Sąmoningumo ugdymas. Mindfulness“ (2017, 323–332 p.).
Šaltinis:
Įvertinkite straipsnį
