Kaip greičiau atsigauti po atostogų. Patarimai tėvams. Mokslininkai išskiria tris elgesio stilius, kuriais žmogus gali prisitaikyti prie naujos situacijos (šiuo atveju grįždamas į darbą po atostogų).

Kad ir kaip mylėtume savo darbą, atostogos yra ilgai lauktas ir malonus laikotarpis mūsų gyvenime, kurio pabaiga neišvengiama. Pirmosiomis dienomis darbe mes, pailsėję, degame entuziazmu, tačiau netikėčiausiu momentu apninka tinginystė, apatija ir jaučiamės „ne savo vietoje“. Iškyla prieštaravimas tarp mūsų galimybių ir aplinkos reikalavimų. Taigi atsiranda adaptacijos arba po atostogų sindromas. Be to, kuo geresnės ir ilgesnės atostogos, tuo sunkiau grįžti į darbo procesą.

Mokslininkai išskiria tris elgesio stilius, kuriais žmogus gali prisitaikyti prie naujos situacijos (šiuo atveju grįždamas į darbą po atostogų):

a) kūrybinis stilius kai žmogus stropiai keičia aplinkos sąlygas, pritaikydamas ją sau, taigi prisitaiko pats;

b) konforminis stilius kai darbuotojas tiesiog pripranta, pasyviai priimdamas visus aplinkos reikalavimus ir aplinkybes;

c) vengiantis stilius kai žmogus bando nepaisyti aplinkos reikalavimų, nenori arba negali prie jų prisitaikyti.

Vengiantis stilius laikomas mažiausiai optimaliu, o kūrybinis – optimaliausiu. Kurį rinksitės jūs? Atsineškite į darbą naują puodelį, malonaus skonio arbatą, padėkite gėlę, kuri jus pradžiugins, pasiūlykite darbdaviui naują atsiskaitymo parinktį – štai keletas paprastų kūrybinio stiliaus idėjų!

Kad „neperdegtumėte“ pirmosiomis darbo dienomis ir tolygiai paskirstytumėte energiją per visus darbo metus, laikykitės šių taisyklių ir patarimų:

• Pradėkite ruoštis eiti į darbą prieš kelias dienas. Grįžkite iš atostogų prieš porą dienų, iš anksto pasiruoškite darbui drabužius ir kitas darbo medžiagas. Prieš pirmąją darbo dieną būtinai pakankamai išsimiegokite. Į darbą po atostogų patartina eiti ne pirmadienį, o trečiadienį – savaitės viduryje, taip neturėsite laiko pavargti prieš savaitgalį.
• Pamažu didinkite apkrovą! Duokite sau laiko prisitaikyti. Po atostogų dažnai pajuntame energijos antplūdį, norime imtis visko vienu metu. Išmok paskirstyti darbo užduotis ir krūvį, griežtai planuoti.

Visada atminkite, kad staigus aktyvumo pasikeitimas pereinant į darbo režimą išprovokuoja nuovargį, padidėjusį susierzinimą, kaltės jausmą, dėl to pablogėja psichiniai procesai – dėmesys, atmintis, mąstymas.

• Savaitgaliais būtinai „atsijunkite“ nuo darbo ir atsipalaiduokite. Darykite tai, kas jums teikia tikrą malonumą. Skirkite laiko kūrybai, mėgstamam pomėgiui, savęs priežiūrai ar namų priežiūrai.
• Dar svarbiau nei bet kada nepamiršti išsimiegoti 8 valandas! Eiti miegoti ne vėliau kaip 23 val. Likus porai valandų iki miego, išjunkite internetą.
• Daugiau judėkite! Rytinė mankšta, pasivaikščiojimas gryname ore, mėgstama sporto šaka sumažins po atostogų sindromą.
• Protingi pasivaikščiojimai. Eikite į darbą ar parduotuvę pėsčiomis: rinkitės kelius ir takus, kuriais naudojatės rečiau. Vaikščiokite lėtai, mėgaukitės kiekvienu žingsniu. Kiekvieną kartą sugalvokite sau naują pasivaikščiojimo užduotį. Pavyzdžiui, atkreipkite dėmesį į visus raudonus objektus, visus skaičius, suskaičiuokite visus klevus ir pan. Tai puikus streso malšintuvas, taip pat padeda lavinti koncentracijos įgūdžius.
• Laikykite profesinių pasiekimų dienoraštį. Po darbo pamainos užsirašykite atsakymus į du klausimus: 1) kas gero (ar džiaugsmingo/naudingo) atsitiko per dieną darbe ir 2) kodėl taip nutiko jums. Tokį dienoraščio vedimo būdą galima pritaikyti ne tik darbo, bet ir asmeniniam laikui.
• Žinoma, jūsų nebuvimo metu įvyko pokyčių darbo procese, elkitės su tuo supratingai. Pozityvus mąstymas padės prisitaikyti prie bet kokios esamos situacijos ir rasti išteklių profesiniam augimui.
• Užsirašykite ryškiausius prisiminimus iš atostogų – į asmeninį dienoraštį ar dienoraštį. Tai ne tik padės išlaikyti šiltas emocijas, bet ir pakels nuotaiką prieš pirmąją darbo savaitę.

Paprastas testas padės nustatyti, ar turite po atostogų sindromą. Užmerkite akis ir suglauskite rankas vienu iš trijų būdų: sukryžiuokite rankas ant krūtinės, ištieskite delnus, sugniaužkite kumščius. Taigi, jei netyčia sukryžiavote rankas (Napoleono poza) – tai reiškia, kad esate užsidaręs, nepasiruošęs ir nenorite dirbti, jei sulenkiate kumščius, vadinasi, esate agresyvus, jus kažkas trikdo darbo vietoje. O jei ištiesi delnus į priekį, vadinasi, esi pasiruošęs pradėti darbo procesą!

Jaremič Julija Aleksandrovna
Vaikų psichologė

Viršutinis paveiksliukas: © Icons8 Team