Kaip elgtis su depresija sergančiu žmogumi. Trumpos instrukcijos. Nenuvertinkite depresija sergančio žmogaus jausmų ir išgyvenimų.

Depresija yra vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų. Tai skiriasi nuo įprastų nuotaikų pokyčių ir trumpalaikių emocinių reakcijų į kasdienio gyvenimo problemas. Depresija gali būti rimta sveikatos problema, ypač jei ji išlieka ir tampa vidutinio sunkumo ar sunki. Tai gali sukelti didelių kančių ir prastą funkcionavimą darbe, mokykloje ir šeimoje. 50% sergančiųjų depresija apskritai nesikreipia į medikus, dažniausiai dėl gėdos ar nenoro pripažinti savo būklės rimtumo. Ir tik 25-30% sulaukia vizito pas psichiatrą. Depresiją gali neįvertinti ne tik patys ligoniai, bet ir jų artimieji. Šiame straipsnyje mes jums pasakysime, kaip teisingai elgtis su depresija sergančiu žmogumi, kad ne tik nepakenktumėte jam, bet ir padėtų.

Pripažinkite problemos svarbą

Popkultūra mus išmokė, kad depresija yra kažkas panašaus į sezoninį bliuzą: daugelis iš mūsų yra girdėję (arba patys pasakėme): „Šiandien aš sergu depresija“. Žinoma, bet kuris žmogus patiria melancholijos ir depresijos priepuolius – dėl miego trūkumo, problemų darbe, kivirčo su mylimu žmogumi ir net blogo oro. Tačiau kai tik pasikeičia aplinkinės aplinkybės, viskas grįžta į įprastas vėžes. Depresija veikia skirtingai: jos priežastys gali būti giliai paslėptos, ji labai paveikia žmogaus gyvenimą ir tik kai kuriais atvejais praeina savaime – ir net tada ne visiškai.

Depresija pirmiausia išreiškiama nuolatine depresine būsena, lėtiniu nuovargiu ir susidomėjimo dalykais, kurie anksčiau patiko, praradimu. Be to, ligą gali lydėti įvairios somatinės apraiškos: žmogų arba kamuoja nemiga, arba, atvirkščiai, nuolat norisi miego. Nėra intymumo noro su partneriu. Jis negali į nieką susikoncentruoti ir praranda darbingumą. Praranda apetitą arba, atvirkščiai, pradeda persivalgyti. Depresija taip pat gali sukelti visišką susidomėjimo gyvenimu praradimą, savižudišką elgesį ir savižudybę. Diagnozė nustatoma, jei simptomai trunka mažiausiai dvi savaites, tačiau depresija gali trukti mėnesius ar net metus, todėl ją reikia gydyti.

Depresijos rizikos veiksniai gali būti psichologinis šokas ar trauma, netinkama šeimos padėtis ar tėvų meilės trūkumas, genetinis polinkis ar įvairios ligos, taip pat alkoholio ar narkotikų vartojimas. Be to, psichogeninė depresija (sukelta, pavyzdžiui, mylimo žmogaus mirties, skyrybų ar smurto) nebūtinai ateina iš karto – sunkius įvykius žmonės išgyvena įvairiai, o kartais reakcija į juos ateina pavėluotai.

Parodykite, kad esate šalia

Depresija sergantys žmonės jaučiasi ne tik vieniši – jie dažnai jaučia gėdą ir kaltę dėl savo jausmų ir emocijų. Bijodami būti nesuprasti, išjuokti ar atstumti, jie nusprendžia tylėti apie savo išgyvenimus, neieško pagalbos arba atsisako pripažinti savo padėties rimtumą. Likę vieni su savo jausmais, daugelis bando juos užgniaužti ir slėpti – ir tik dar labiau įsitikina savo „nenormalumu“, bevertiškumu ir nenaudingumu. Kaip patvirtina tyrimai, būtent toks atsiskyrimo nuo kitų žmonių jausmas gali sukelti minčių apie savižudybę – todėl depresija sergantiems žmonėms ypač svarbus šeimos ir draugų palaikymas. Paaiškinkite, kad esate šalia, kad ir kaip būtų, žmogaus būklė niekaip neįtakoja jūsų požiūrio į jį, suprantate jo kančios gilumą ir esate pasiruošę padėti.

Nenuvertinkite depresija sergančio žmogaus jausmų ir išgyvenimų

Jei niekada nesirgote depresija, vargu ar sugebėsite iki galo suprasti savo mylimo žmogaus būklę. Nemėginkite to lyginti su „bloga diena“ ar tiesiog blogu gyvenimo momentu (pavyzdžiui, sesija ar darbo pakeitimas) ir nesakyk depresija sergančiam žmogui „susiimti“ ar „būti pozityviam“. “. Net jei nuoširdžiai norite išreikšti palaikymą, tokie patarimai tik panaikins su depresija susidūrusio žmogaus jausmus, nes jis žino, kad viskas nėra taip paprasta. Tokioje situacijoje atsidūrę žmonės dažnai girdi: „Kiti žmonės turi baisesnių problemų nei tu“, „Viskas tavo galvoje“, „Daryk ką nors naudingo“, tačiau visa tai sukelia tik dar didesnę gėdą, kaltės jausmą ar susierzinimą dėl bejėgiškumo ligos akivaizdoje. Išgirdęs kažką panašaus, žmogus gali padaryti išvadą, kad tu jo niekada nesuprasi ir užsidaryti – tada padėti bus daug sunkiau. Jei nežinote, ką pasakyti tokioje situacijoje (ir tai gerai), tiesiog apkabinkite, pasakykite: „Net neįsivaizduoju, ką tu dabar išgyveni, bet matau, kad tai labai sunku“ – ir leiskite žmogui parodyti jausmus taip, kaip jam to reikia.

Nepriimkite depresija sergančio žmogaus žodžių ir veiksmų asmeniškai

Depresija sergantys žmonės paprastai negali gyventi taip aktyvaus gyvenimo būdo, kaip anksčiau. Pavyzdžiui, jie nustoja atsakyti į žinutes ir skambučius, atsisako pasiūlymų eiti vakarieniauti ar žiūrėti filmą ir netgi gali praleisti jūsų gimtadienį ar vestuves. Tai atrodo keistai ir įžeidžiamai: juk dar neseniai viskas buvo tvarkoje, tačiau šiandien žmogus sugalvoja priežastis vengti susitikimo. Ir jei jis sutinka, jis gali elgtis abejingai ir net nebandyti apsimesti, kad jam įdomu jūsų klausytis.

Esmė čia visai ne apie jus – tiesiog depresijos būsenoje dažniausiai neturite jėgų nieko daryti. Net tokios paprastos, įprastos užduotys, kaip atsikėlimas iš lovos, nuėjimas į dušą ir pusryčių ruošimas reikalauja daug pastangų. Dar sunkiau eiti ten, kur bus daug žmonių. Be to, pats bendravimas su žmonėmis, net jei jis ir neprivalomas, reikalauja sugrįžimo, kuriam depresija sergančiam žmogui neužtenka emocinių resursų. Atminkite, kad depresija sergantys žmonės jaučia ir vertina savo šeimos ir draugų palaikymą, tačiau tiesiog negali į jį reaguoti taip, kaip anksčiau.

Siūlykite ieškoti profesionalios pagalbos

Depresija nedažnai praeina savaime – bet net jei praeina, ji gali sugrįžti. Pagal statistiką, 50% žmonių, kurių gyvenime buvo depresijos epizodas, po kurio laiko turės kitą, o 80% žmonių, kurių ligos istorijoje yra du depresijos epizodai, anksčiau ar vėliau turės trečią. Tad įtarus depresiją, žmogus būtinai turėtų kreiptis į specialistą – pirmiausia psichiatrą, kuris prireikus gali išrašyti vaistus. Tiesa, šį žingsnį daugeliui taip pat labai sunku apsispręsti: apsilankymas pas gydytoją laikomas kažkuo „paskutine išeitimi“, pralaimėjimo pripažinimu. Su antidepresantais taip pat gydoma labai atsargiai, nors dabar vaistų pasirinkimas didelis – ir kompetentingas specialistas galės parinkti tinkamus kiekvienu konkrečiu atveju. Taip, tai ne visada nutinka iš karto, bet dažnai be vaistų neapsieina.

Jūsų mylimas žmogus gali rimtai bijoti kreiptis į gydytoją, nes bijo, kad jam bus priskirta etiketė „psichiškai ligonis“, „įrašyti į registrą“ ar net „įtraukti į tamsą“. Tiesą sakant, pacientams, sergantiems lėtiniais psichikos sutrikimais (šizofrenija, bipoliniu afektiniu sutrikimu, protiniu atsilikimu, epilepsija), taikoma psichiatrinė registracija, o į ligoninę asmuo gali būti paguldytas tik prieš jo valią teismo sprendimu – arba jei asmuo pozuoja. kelia grėsmę sau ir kitiems ir nesugeba savimi pasirūpinti. Tačiau jei mylimąjį vis dar persekioja nemokamos sveikatos priežiūros baimė, patarkite jam pasikonsultuoti su privačiu specialistu – jei įmanoma.

Pasakykite depresija sergančiam žmogui, kad vis daugiau žmonių kreipiasi į terapiją ir tai tikrai padeda. Juk su lūžiu tavo draugas kreiptųsi pas chirurgą – ir tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją. Pasiūlykite padėti susirasti psichiatrą, pasiūlykite nuvežti žmogų į susitikimą arba tiesiog pademonstruokite. Tačiau jokiu būdu neturėtumėte gėdinti ar priversti.

Pagalba su paprasčiausiais dalykais (bet saikingai)

Kai artimas žmogus dėl ligos negali atlikti tam tikrų dalykų, kyla noras viską prisiimti ant savęs. Jūs tikrai galite padėti, bet čia jūs turite žinoti, kada sustoti.

Jei gyvenate kartu, padėkite kasdienėje veikloje: laiku atsibuskite ir eikite miegoti, nepamirškite nusiprausti po dušu ar išsimaudyti vonioje, normaliai maitinkitės ir nepamirškite išgerti vaistų, jei jie paskirti. Tinkama dienos rutina padeda išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą net ir sunkiausiomis sąlygomis. Galite pabandyti sudominti žmogų fiziniais pratimais – tyrimai patvirtina, kad mankšta padeda gydyti ir užkirsti kelią depresijai. Be to, pagrindinį vaidmenį atlieka pratimų reguliarumas, o ne jų intensyvumas – mankštintis reikia mažiausiai tris mėnesius ir 45–60 minučių. Geriausios treniruotės yra 120-130 dūžių per minutę pulsu: bėgimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, tenisas, šokiai.

Pasiūlykite įdiegti naudingas programas

Jei sergate depresija, naudinga stebėti, kaip laikui bėgant kinta jūsų nuotaika. Tam yra daug mokamų ir nemokamų mobiliųjų programų. Pavyzdžiui, Mindspa (galima rusiška versija). Kurdami aplikaciją kūrėjai rėmėsi kognityvinės elgesio terapijos metodika, todėl joje galima ne tik pasižymėti, apie ką galvojate ir kaip jaučiatės šiandien, bet ir sekti, kas sukelia tam tikras mintis ir nuotaikas. Su jo pagalba galite: išmokti susitvarkyti su sunkiomis emocijomis, išmokti kurti sveikus santykius, išmokti rasti išeitį iš sudėtingų situacijų, išmokti jaustis nuostabiu, vertu žmogumi, padaryti savo gyvenimą šviesesnį, turtingesnį, malonesnį. Šioje programoje yra straipsnių, skirtų saviugdai ir saviugdai.

Bet, žinoma, turime atsiminti, kad taikymas nepakeis gydymo, o gali būti tik pagalba (na, nepakenks aptarti šią praktiką su gydytoju).

Būkite atsargūs ir kantrūs

Depresijos gydymo procesas yra ilgas ir sunkus. Kiek tai pareikalaus laiko ir pastangų, priklauso nuo depresijos sunkumo (lengva, vidutinio sunkumo, sunki) ir nuo pasirinkto gydymo metodo (tik tablečių, tik psichoterapijos ar abiejų) ir nuo to, kaip greitai ji išsisuko. rasti tinkamų tablečių ir jų dozavimo bei, galiausiai, ar pavyko rasti tinkamą psichoterapeutą. Būna ir taip, kad psichoterapeutas geras, bet netinka. Net jei padarėte viską, ką galėjote ir gijimo procesas prasidėjo, nereikėtų tikėtis greitų rezultatų. Neklauskite: “Ar jau jaučiatės geriau?” – Depresija sergantis žmogus gali jausti, kad jo gydymo pažanga neatitinka jūsų lūkesčių.

Geriau retkarčiais švelniai pasitikrinti, ar jis nepamiršta išgerti tablečių, ar nepraleidžia susitikimų su psichiatru ir (ar) psichoterapeutu, ir, jei taip, pamėgink atidžiai išsiaiškinti, kodėl. Pavyzdžiui, psichoterapijoje yra toks dalykas kaip „pasipriešinimas“ – paciento pasąmonės priešinimasis psichoterapijos procesui. Šis reiškinys siejamas su pokyčių baime, nes ne visada lengva ir neskausminga išgydyti. Pasipriešinimas psichoterapijoje gali būti išreikštas įvairiais būdais, įskaitant susitikimų praleidimą arba atsisakymą tęsti psichoterapiją iš esmės. Su tuo susidoroti – psichoterapeuto darbas, tačiau gali padėti ir kruopštus, konfidencialus pokalbis su mylimu žmogumi.

Pasirūpink savimi

Buvimas šalia depresijos sergančio žmogaus gali būti sekinantis. Ypač jei tai jums artimas žmogus, kurio būklei negalite likti abejingi. Nepaisant to, nepamirškite pagrindinės taisyklės iš elgesio avarinėse situacijose instrukcijose: pirmiausia turite užsidėti deguonies kaukę. Galite jaustis taip, kad turite išlikti stiprūs dėl savo mylimo žmogaus, tačiau jums nereikia aukoti savo komforto ir patogumo. Nepamirškite, kad turite savo rūpesčių ir jausmų. Jei užsibrėžsite tikslą bet kokia kaina išvaduoti savo mylimąjį iš depresijos ir pamiršite apie visa kita, kyla pavojus, kad pakenksite savo sveikatai. Norėdami to išvengti, stenkitės aiškiai suprasti, ką norite ir sugebate, o ko ne. Klausykitės savo jausmų ir emocijų ir, jei jums to reikia, kreipkitės pagalbos (taip pat ir iš terapeuto). Juk negali padėti depresija sergančiam žmogui, jei tau pačiam ne viskas gerai.

Būkite dėmesingi vienas kitam. Rūpinkitės savimi ir savo artimaisiais!