Muzikos ir garso įtaka žmogaus organizmui. Ar pagalvojote apie garso, muzikos ir kitų vibracijos formų poveikį jūsų kūnui? Ar tai gali turėti didelių pasekmių žmonių sveikatai, švietimui ir elgesiui?

Ar pagalvojote apie garso, muzikos ir kitų vibracijos formų poveikį jūsų kūnui? Ar tai gali turėti didelių pasekmių žmonių sveikatai, švietimui ir elgesiui?

Esu pasirengęs lažintis, kad jūs net nebandėte užduoti sau šių klausimų.

Šiame straipsnyje supažindinsiu su savo projektu šia tema, kuris padės išsiaiškinti, kokią įtaką garsas gali turėti tavo kūnui, taip pat apie muziką, kuri daro teigiamą ir griaunamą poveikį žmogaus sąmonei ir sveikatai. Kokias sveikatos problemas galima gydyti muzika?

Įvadas

Ankstyviausias suvokimo būdas yra klausos. Juk garsai ir ypač muzika mus lydi visą gyvenimą, taip pat ir intrauterinį vystymąsi, tai yra, kiekvienas iš mūsų nuolat esame veikiami kažkokių garsų. Mes, žmonės, esame muzikali rūšis. Mūsų klausa, mūsų nervų sistema, tiesą sakant, itin suderinta su muzika. Kasdien dauguma iš mūsų, norime to ar nenorime, klausomės skirtingos muzikos, kurią, vienaip ar kitaip, kur nors rasime, kad ir kur bebūtume. Tuo pačiu metu vargu ar kas nors susimąsto apie didžiulę įtaką, kurią tai daro mums.

Dabar išsiaiškinkime, kas yra garsas ir kaip jis veikia.

Garsas yra mechaninė banga, sklindanti elastingoje terpėje. Kad garsas sklistų, jam reikia šaltinio ir būtinai laikmenos. Elastinės terpės yra oras, dujos, skysčiai ir kiti kieti paviršiai. Būtent terpės buvimas yra būtina garso sklidimo sąlyga, todėl jei jos nėra, šis reiškinys neįvyks. Pavyzdžiui, vakuume ar erdvės platybėse garsas negali keliauti. Ji, kaip mechaninė banga, sukuria tam tikrus įtempius prieš save, o už jo – retėjimo zonas, kurios formuoja vibracijas. Šie dalelių virpesiai matuojami Hz (hercais), viena vibracija per sekundę yra 1 Hz.

Mus supančio pasaulio garsai: muzika, ošimas, ošimas, beldimas, kalba ir pan. Tai, ką mes įpratę laikyti garsu, yra elastingos terpės virpesiai. Dalelių virpesiai atsiranda ore, o tai, ką girdime, yra oro suspaudimo ir retėjimo rezultatas. Šios vibracijos paverčiamos per klausos aparatą, impulsai patenka į ausies būgnelio membraną, todėl ji pradeda vibruoti, o klausos nervas perduoda elektrinius impulsus į tam tikras smegenų sritis, kur šis signalas paverčiamas. Tai mes girdime.

Dabar, kalbant apie garsą, daugiau ar mažiau aišku, kad yra sąlyginių virpesių su sąlyginiu dažniu, kurį fiksuoja mūsų klausos aparatai, bet čia yra viena problema… Mūsų klausos aparatai nėra tobuli ir negali užfiksuoti viso dažnių diapazono , todėl negalime girdėti 2 tipų garsų. Infra garsas – bangos su žemesniu dažniu nuo 0,001 iki 16 Hz
ir Ultra sound – aukšto dažnio bangos, kurių dažnis viršija 20 000 Hz. Bet jei mes negirdime garso, tai nereiškia, kad jis mūsų neveikia. Priešingai, negirdimų dažnių garsai stipriai veikia mūsų kūną ir teigiamai, ir neigiamai. Pavyzdžiui, esant 4–8 Hz dažniui, žmogaus vidaus organai pradeda vibruoti, o tai gali lydėti stiprus skausmas ir sukelti šio organo pažeidimus, o esant 12 Hz – jūros ligos priepuolis. Garso poveikis žmogui gali labai skirtis priklausomai nuo dažnio. Jei 12 Hz neigiamai veikia sveikatą, tai 13–14 Hz skatina visų organizmo sistemų atsipalaidavimą ir susikaupimą. Šis dažnis padeda nusiteikti kūrybai ir kūrybai, smegenys, šio dažnio veikiamos, lengviau apdoroja gaunamą informaciją, šis dažnis padeda nusiteikti kūrybai ir kūrybiniam darbui.

Kai garsas aiškus, dabar pakalbėkime apie įdomiausius

Muzikos įtaka žmogui.

Apsidairę aplinkui pastebėsite, kad muzikos klausosi kone kas antras einantis gatve, o tuo pačiu ji kiekvienam skiriasi savo stiliais ir žanrais. Tačiau mažai žmonių susimąsto apie jo poveikį psichikai, elgesiui ir visam kūnui. Nesvarbu, kiek ši įtaka pasireiškia, kokia jos prigimtis, prie ko ji gali privesti, tačiau galime drąsiai teigti, kad ši įtaka vienaip ar kitaip yra svarbus faktas. Įvairių dažnių garsai turi skirtingą poveikį žmonėms. Mokslininkai nustatė, kad tai tiesiogiai susiję su smegenų ritmu. Priimdamos garsinę informaciją per klausos organus, smegenys ją analizuoja, lygindamos su savo ritmais. Kiekvienas žmogus turi ritmą savo dažniu. Štai kodėl muzikos skoniai tokie skirtingi. Su amžiumi procesų veikimas smegenyse sulėtėja, žmogus nustoja suvokti greitą ritmingą muziką, renkasi ramesnes ir išmatuotas kompozicijas. Ir viskas dėl to, kad smegenys nespėja apdoroti greitai besikeičiančios informacijos. Su kiekvienu dešimtmečiu muzika tampa vis greitesnė ir agresyvesnė. Jei anksčiau fokstrotas ir stepas, o vėliau twist buvo laikomi šokių muzika, tai diskoteka atsirado vėliau. Kiek vėliau elektroninė muzika vystėsi plačiai. Tai davė mums naujus 140, 150, 160 dūžių per minutę ir daugiau ritmus. Tačiau žinoma, kad žmogaus kūnas nėra sukurtas nuolat gyventi tokiais ritmais. Už tokią pažangą mokame rimtais centrinės nervų sistemos sutrikimais, miego sutrikimais, depresija ir padidėjusiu dirglumu.

Bet tai tik ledkalnio viršūnė, įdomiausia dar laukia

Psichologijoje yra toks terminas kaip „AUDITORY PATH“ („Karališkasis kelias“). Tai kelias nuo garso pradžios iki rezultato, kuris pasiekiamas dirginant vieną ar kelis smegenų nervinius centrus. Kiekvienas žodis, muzikos kūrinys ar tiesiog garsas turi savo klausos kelius. Pasiklausykime dviejų pučiamųjų orkestrų maršų ir kartu padarykime išvadą apie jų įtaką mums. (groja muzika). Ką gavome: laidotuvių maršas, prasiskverbiantis į smegenis, dirgina širdies veiklos centrą, veikia smegenų ląsteles, atsakingas už ašarų gamybą, žmogus gali verkti, susinervinti, jausti širdies skausmą ir pan. Jeigu girdime pučiamųjų orkestro, atliekančio maršą, garsus, tuomet norisi vaikščioti, judėti ar bent pajudinti koją ar ranką muzikos ritmu. Taip pat norėčiau pridurti, kad klasikinė muzika turi savo klausos takus. Iš esmės jis parašytas širdies ritmu (60-70 dūžių per minutę), todėl turi teigiamą poveikį pagrindinėms viso organizmo funkcijoms.

Ar muzika padeda žmogui susikaupti? Taip ir ne! Apskritai, norint, kad žmogus susikoncentruotų į ką nors, nebūtina klausytis muzikos, nes susikaupimo spinduliams naudinga visiška tyla. Ir tai galioja daugeliui iš mūsų. Tačiau kai kuriems žmonėms darbo procese, norint mąstyti ir priimti svarbius sprendimus, reikia tam tikro pagrindo. Muzikos garsai padeda jiems ne tik susikaupti, bet ir gerina protinę veiklą. Ir atvirkščiai, muzikos įtaka žmogui, įsijungiančiam į darbą, o ne tiesiogiai jos klausantis dirbant, daugeliu atvejų yra teigiamas. Ir tik nedaugelis neteikia jokios reikšmės muzikai kaip kažkam įkvepiančiam. Didžiosios Britanijos mokslininkai išsiaiškino, kad muzikos klausymasis treniruočių metu padeda sportininkams pagerinti savo rezultatus dvidešimt procentų. Pasirodo, muzikos įtaka žmogaus psichikai panaši į kai kurių sportininkų vartojamą dopingą. Tačiau skirtingai nei draudžiamos medžiagos, muzika nepakenks sveikatai ir nepasirodys atliekant antidopingo testus. Norint pagerinti rezultatus, sportininkams galima patarti intensyvių treniruočių metu klausytis greito tempo muzikos, o pertraukų metu – lėtos muzikos. Kai kurie ekspertai įsitikinę, kad svarbu ne tik kūrinio žanras, ritmas ir tonacija, bet ir kokiu konkrečiu muzikos instrumentu buvo grojama melodija. Vieno muzikos instrumento garsas veikia konkretų žmogaus kūno organą. Pavyzdžiui, styginiai instrumentai (smuikas, gitara, arfa ir violončelė) turi gydomąjį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai. Be to, stygų skambesys sukelia žmoguje dėkingumo, užuojautos ir pasiaukojimo jausmą. Grojant fortepijonu ir fortepijonu harmonizuojama psichika, išsivalo skydliaukė, normalizuojasi Urogenitalinės sistemos veikla. Organo garsai normalizuoja energijos srautus stubure ir skatina smegenų veiklą. Pučiamieji instrumentai valo bronchus ir gerina kvėpavimo sistemos veiklą, taip pat teigiamai veikia kraujotaką. Savo ruožtu mušamieji instrumentai gydo kepenis ir kraujotakos sistemą. Tačiau tie, kurie rimtai tyrinėja muzikos poveikį žmogaus sveikatai, kartais turi skirtingą nuomonę apie tai, koks instrumentas kokius organus teigiamai veikia… -kita išorinių veiksnių įtaka. Muzika gali sukurti ir palaikyti tinkamą nuotaiką. Tai padeda atsipalaiduoti (nenuostabu, kad kai kurie žmonės, įžengę į savo namus, pirmiausia įsijungia mėgstamas kompozicijas), arba, priešingai, gali pasikrauti energijos , geriau klausytis linksmos ir ritmingos muzikos, tai padės jums pabusti ir ryte iššokti iš lovos. Taip pat linksma ir energinga muzika veikia žmogaus psichiką ir verčia liūdesį keisti į džiaugsmą, o liūdesį – į optimizmą ir gyvenimo meilę. Rami ir sklandi muzika padės atsipalaiduoti ir nusiraminti, nukreips mintis nuo kasdienių rūpesčių, sumažins minčių skaičių galvoje ir sutelks dėmesį į savireguliaciją. Lėta ir atpalaiduojanti muzika žmogų veikia kaip migdomoji tabletė, todėl jei kankina nemiga ir nežinai, kaip greitai užmigti, pasinaudokite šiuo faktu. Kad ir kokią nuotaiką norite sukurti muzika, svarbu pasirinkti tas kompozicijas ir melodijas, kurios jums patinka ir paglostys jūsų ausis. Muzikos galia slypi tame, kad jos įtaką lemia psichoemocinė žmogaus būsena. Jis gali turėti teigiamą poveikį ir padaryti žmogų laimingesnį, jei yra harmonijoje su šia būsena, kitaip muzikos įtaka žmogui gali būti neigiama. Norėdami suprasti, kaip tam tikro žanro muzika jus veikia, tiesiog turėtumėte stebėti savo emocijas ir pojūčius.

Muzikos terapija

Perskaitę viską aukščiau, galite užduoti logišką klausimą: jei muzika turi tokią stiprią įtaką žmogui, kodėl gi jos nepanaudojus gydant? Ir aš atsakysiu! Muzika buvo naudojama gydymui nuo seniausių laikų ir ši kryptis buvo vadinama (Muzikos terapija)

Pirmą kartą muzikos terapiją paminėjo legendinis senovės graikų poetas ir pasakotojas Homeras, kuris kalbėjo apie muziką kaip priemonę, skatinančią mūšio lauke gautų žaizdų gijimą. Būtent apie šį muzikos „naudojimą“ skaitome jo eilėraštyje „Odisėja“, kur melodingų dainų dėka nustojo kraujuoti iš pagrindinio veikėjo žaizdų.

Žymūs Senovės Graikijos mąstytojai Pitagoras, Demokritas, Platonas savo darbuose ne kartą kalbėjo apie gydomąją muzikos galią, kuri, jų nuomone, sukuria sutrikusią harmoniją žmogaus kūne ir prisideda prie žmogaus dvasinio pasaulio formavimo. . Jie tikėjo, kad muzikos instrumentai skirtingai veikia žmogaus sveikatą: pavyzdžiui, smuiko garsai gali išgydyti blogą nuotaiką; fleita padeda, kai žmogų kamuoja kosulys; jei altas skamba, tada neurozės išnyksta; arfa padeda grįžti į gerą ir linksmą nuotaiką; Mitra palengvina virškinimo procesą. Didysis Pitagoras – matematikas, filosofas, mistikas – iškėlė muziką aukščiau kitų gydomųjų priemonių, priskirdamas jai gebėjimą gydyti fizines ir psichines ligas. Tam jis grojo specialias savo paties sukurtas muzikines kompozicijas. Kitas senovės graikų mąstytojas Iamblichas apie gydomąsias Pitagoro muzikos savybes yra pasakęs: „Kai kurias melodijas jis sugalvojo, norėdamas išgydyti sielos pasyvumą, kad ji neprarastų vilties ir neapraudotų savęs, o Pitagoras pasirodė esąs puikus meistras šioje srityje. Kitas melodijas jis naudojo prieš įniršį ir pyktį, prieš sielos kliedesius. Taip pat buvo melodijų, kurios sušvelnino troškimus. Pitagoras taip pat patarė pradėti ir baigti dieną dainavimu: ryte, kad išvalytų mintis nuo miego ir sužadintų aktyvumą dieniniam gyvenimui, o vakarinis dainavimas turėjo nuraminti ir nuteikti poilsiui. Sklando legenda, kad Pitagoras kažkokiu būdu sugebėjo nuraminti supykusį vyrą, kuris bandė padegti namą iš pavydo, nors nei namiškiai, nei kaimynai negalėjo su juo susidoroti kito senovės graikų mąstytojo Demokrito. Rekomendavo klausytis muzikos sergant infekcinėmis ligomis, taip pat vartojant vaistus. Be to, anot jo, mirtinų infekcijų atveju didžiausią naudą pacientui atneša fleitos garsai. Jis taip pat patarė apsinuodijus kreiptis pagalbos į mušamuosius instrumentus. Demokritas teigė, kad ritmiški mušamųjų instrumentų garsai, sklindantys greitėjančiu tempu, gali palengvinti traukulius ir kitus apsinuodijimo simptomus. Kiek vėliau kitas šio laikotarpio filosofas – Platonas – ne kartą sakė, kad chorinis dainavimas yra „dieviška ir dangiška veikla, stiprinanti viską, kas žmoguje gera ir kilnu“. Be to, senovės graikų mąstytojas teigė, kad gydomąjį vaistažolių poveikį galvos skausmui malšinti sustiprina dainavimas ir muzika. Be to, jo nuomone, be dainavimo ir muzikinio akompanimento vaistas prarado gydomąsias savybes Senoviniuose šaltiniuose randame ir daug kitų stebuklingo išgijimo įrodymų dėl muzikos įtakos. Pavyzdžiui, gydytojas Galenas rekomendavo naudoti muziką kaip priešnuodį nuo nuodingų gyvačių įkandimų. Jo nuomone, ritmai ir melodijos kartu su šokio elementais buvo veiksminga priemonė nuo nuodingo voro įkandimo. Galenas privertė pacientus šokti pašėlusiu tempu, kol jie visiškai išseko, tvirtai tikėdamas, kad nuodai liks kūne, kol viskas bus „iššokta“.

Net ir šiandien muzikos terapija yra visuotinai pripažinta technika.

Klasikinė muzika turi analgezinį ir atpalaiduojantį poveikį. Nyderlandų mokslininkai atlieka tyrimus, siekdami nustatyti muzikos įtaką širdies ir kraujagyslių ligų eigai. Yra žinoma, kad turintiems problemų su širdimi rekomenduojama klausytis didžiųjų melodijų. Specialistai teigia, kad muzika įtakoja hormonų gamybą, kurie veikia žmogaus emocinę būseną, sukelia džiaugsmo ar nerimo jausmą, drąsos ir drąsos apraišką. Muzikos grojimas valgant padeda virškinti maistą. Vakarienė su Mocarto muzika skatina virškinimą, o greitu ritmu skambanti muzika neigiamai veikia virškinamąjį traktą. Dėl ko žandikauliai juda pagal muzikos ritmą, maistas nekramtomas, suvalgoma daugiau nei reikia. Tokia muzika garantuoja papildomus kilogramus. Romos akademija neseniai paskelbė daug metų trukusių muzikos poveikio žmogaus organizmui tyrimų rezultatus: hipertenzija, širdies skausmai, streso padariniai, depresija, baimė, nemiga gali būti išgydoma muzikos pagalba 90 atvejų. 100. Michailas Lazarevas, Maskvos pediatras ir vaikų reabilitacijos centro direktorius, grojantis fleita sėkmingai gydo bronchopulmonines ligas. Gerardas Depardieu atsikratė mikčiojimo gydytojo patarimu, jis kasdien klausėsi Mocarto muzikos. Daugelyje Europos klinikų muzika skamba pačiu įtempčiausiu pacientui priešoperaciniu laikotarpiu. Specialios melodijos mažina streso hormonų kiekį kraujyje, mobilizuoja organizmą, operacijos metu pakeičia medikamentinę anesteziją. Šiomis dienomis panašių pavyzdžių susikaupė neišsenkantis rinkinys. Muzikos terapija yra viena įdomiausių ir vis dar mažai ištirtų tradicinės medicinos sričių.

Terapinis šios technikos poveikis pagrįstas muzikinių garsų, kurie rezonuoja su atskirais organais, sistemomis ar visu žmogaus kūnu, dažnių virpesiais. Muzikos terapija – tai terapinės krypties, aktyvi muzikinė veikla: atgaminimas, fantazija, improvizacija žmogaus balso ir pasirinktų muzikos instrumentų pagalba. Praktika parodė, kad reguliarūs muzikos terapijos kursai teigiamai veikia žmogaus psichikos stabilizavimą. Dėl lėtinio nuovargio jis suteiks jėgų ir energijos Brahmso koncertui smuikui ir vengriškiems šokiams. Nemiga. Vokiečių mokslininkai išsiaiškino, kad lopšinės yra daug veiksmingesnės už migdomuosius. Naktį klausomos lopšinės užtikrina gilų ir sveiką miegą tiek vaikams, tiek suaugusiems. Melatonino, miego hormono, gamybą skatina: Bethoveno „Koncertas fortepijonui“ (2 dalis), Mocarto „Dėkokime Viešpačiui“ (116 psalmė), Debussy „Mėnesiena“, „Antroji simfonija“ ( 3 dalis) Rachmaninovo, Vivaldi „Koncertas obojui“, grigališkosios psalmės. Didžiausias efektas pasiekiamas klausantis muzikos prieš miegą. Sėkmingiau nuo alkoholizmo gydomi Ravelio baleto Dafnis ir Chloja garsai. Šizofrenikai, klausydami Hendelio muzikos, elgiasi stabiliau. Klarneto ir pikalo fleitos garsai gerina kraujotaką. Tylios, ramios styginių instrumentų melodijos ir F. Mendelssohno „Vestuvių maršas“ normalizuoja kraujospūdį ir širdies veiklą. Opa randuota: Čaikovskio „Gėlių valsas“ Sergant onkologinėmis ligomis: Mocartas, Hendelis, Bachas, Rachmaninovas Taip pat teigiamai veikia kraują. Mėgstama melodija sukelia limfocitų padidėjimą kraujyje, todėl organizmas lengviau kovoja su ligomis. Klausydamiesi klasikos galite lengvai įsiminti informaciją. Būsimoms mamoms naudinga klausytis klasikos, kuri prisideda prie tinkamo vaisiaus kaulinės struktūros formavimosi. Be to, harmoningi garsai padeda pamatus dvasiniam ir fiziniam būsimo kūdikio vystymuisi. Nėščios moterys, klausydamos klasikinės muzikos, gali išsigydyti nuo širdies, kraujagyslių, nervų sutrikimų. Mocarto kūryba ypač palankiai veikia nėščią moterį ir vaisius. Pagrindinės lėtos etninių kompozicijų melodijos, Čaikovskio simfonijos, Liszto rapsodija, Šopeno „Valsas“ ir „Mazurka“, Rubinšteino „Melodijos“ padės sumažinti nerimą ir išeiti iš stresinės būsenos. Ramina ir mažina nervinę įtampą. Fleitos, grojimo smuiku ar fortepijonu garsai, gamtos garsai atpalaiduoja, naudingi klasikiniai kūriniai: Debussy „Mėnulio šviesa“, Chopino „Noktiurnas g-moll“, Bethoveno „Simfonija Nr. 6“, Schuberto „Ave Maria“, Brahmso „Lopšinė“. Bendros savijautos gerinimas, gyvybingumo kėlimas. Mums reikia žygiuojančių melodijų, kurios turėtų mobilizuojantį poveikį ir pagreitintų širdies ritmą. Iš klasikos: Čaikovskio „Šeštosios simfonijos“ 3 dalis, Šopeno „Edmondo uvertiūra“, Liszto „Vengrijos rapsodija 2“. Religinės melodijos, Oginskio polonezas, Mocarto „Don Džovanis“, Chačaturiano „Kaukių siuita“, Liszto „Vengrijos rapsodija 1“, Bethoveno „Fidelio“, Dvorako „Humoreska“ palengvins migreną ir daugybę skausmų. Bendra sveikata. Amerikiečių mokslininkas ir muzikinės farmakologijos kūrėjas Robbertas Schofleris rekomenduoja klausytis Mocarto uvertiūrų, Čaikovskio simfonijų ir Schuberto „Miško karaliaus“. Jo nuomone, šie darbai mobilizuoja organizmą greitam atsigavimui ir turi bendrą stiprinamąjį poveikį. Tačiau muzikos naudojimas medicininiais tikslais turi tam tikrų kontraindikacijų ir apribojimų, kuriuos tikrai turėtumėte žinoti. Nereikėtų per daug įsijausti į Strausso ir Wagnerio kūrinius, pasak muzikos terapeutų, jie gali pažadinti žemiškus instinktus, o Šopeno noktiurnai gali sustiprinti depresiją. Muzika, kurioje garsams, ritmui ir muzikiniam modeliui galioja harmonijos dėsniai, teigiamai veikia ne tik žmonių, bet ir visų gyvų būtybių sveikatą bei vystymąsi. Labai praverčia vadinamoji gamtos muzika. Jūros garsai, lietaus ošimas, delfinų balsai ramina,

Tikiuosi, dabar supranti, kokį didžiulį poveikį garsas ir muzika gali turėti tavo kūnui.