Kaip rasti raktą į paauglio širdį?
Jie be vargo įvaro jus į kampą… Valandų valandas telefonu susirašinėja su draugais arba sėdi prie kompiuterio užsidėję ausines lyg jūs išvis neegzistuotumėte… Stipriai išgyvendami dėl bendraamžių nuomonės išlieka visiškai abejingu jūsiškei… Pasižadėję „gerai mokytis“ vakar, šiandien vėl gavo žemą įvertinimą… Jie – tai paaugliai.
Dauguma tėvų su baime laukia 12–13 vaiko gimtadienio, kai jis „staiga“ tampa nevaldomu, emocionaliu, maištingu arba atvirkščiai – užsisklendžia savyje, atrodo nuolat prislėgtas ir abejingas. Galite kantriai laukti, kol visa tai praeis. Galite bandyti griežtai „auklėti“, tik kažin, ar dabar tai padės. O galite pasistengti suprasti, susidraugauti ir padėti jam ir sau lengviau išgyventi šį sudėtingą amžių.
5 tiesos apie paauglystę
1. Paauglystė – hormonų, emocijų ir jausmų proveržis, susijęs su perėjimu iš vaikiškojo į suaugusiųjų pasaulį. Šiuo laikotarpiu paauglio gyvenimas keičiasi greičiau nei metų laikai. Jis pasimetęs, sunkiai suvokia, kokiose situacijose privalo elgtis kaip vaikas, o kokiose – kaip suaugęs.
2. Paauglys dažnai būna nepastovus, jo vertybės ir principai keičiasi diena iš dienos. Bijodamas būti ne toks, kaip visi ir kartu siekdamas išsiskirti iš minios pats blaškosi nežinodamas, kokiu jam būti. Siekdamas pateisinti draugų lūkesčius ir pritapti prie jų gali pridaryti daug klaidų.
3. Žodžiai „ne“ ir „negalima“ paaugliui – lyg raudona skraistė buliui. 14–17 metų žmogui atrodo, kad visas pasaulis jam po kojomis arba atvirkščiai – visi nusistatę prieš jį vieną. Tokia emocijų ir baimių paletė pasireiškia keistu ir ekscentrišku elgesiu. Ne paslaptis, kad žalingus įpročius pirmą kartą paauglys išbando draugų kompanijose, todėl geriausias vaistas – įdomūs užsiėmimai ir gerų draugų ratas.
4. Apie 12–15 metus atsiranda sąmoningas susidomėjimas priešinga lytimi. Dėl neatitikimo susikurtam idealui arba dėl meilės be atsako daugelį šio amžiaus merginų ir vaikinų kankina kompleksai ir nepasitikėjimas savimi. Paaugliai itin skaudžiai ir aštriai reaguoja į kritiką ir net mažiausia pastaba gali labai ilgam išmušti juos iš pusiausvyros.
5. Paauglys reikalauja laisvės ir nepriklausomybės, siekia ištrūkti iš tėvų globos. Nesistenkite ir toliau visko už jį spręsti, skiepyti savo požiūrio. Pasakykite savo nuomonę ir… sustokite. Jeigu jis nori būti suaugusiu, privalo atsakyti už savo veiksmus ir mokytis suvokti ne tik teises, bet ir pareigas.
Susidraugaukite su paaugliu
Pomėgiai nuo „A“ iki „Z“. Domėkitės visais paauglio interesais, net jeigu jie atrodo beverčiai ir nesuprantami – kiekviena karta turi savų. Jeigu nesuprantate kokio sūnaus ar dukters hobio, panaršykite internete. O jeigu viskas aišku, pagilinkite žinias. Taip galėsite kalbėtis su vaiku viena kalba, užduoti įdomių jam klausimų. Gal būt net padėti pasiekti didesnės sėkmės jį dominančioje srityje patardami, kokius užsiėmimus galėtų lankyti įgūdžių tobulinimui.
Mokslas svarbus, visa kita – taip pat. Paaugliai paprastai turi begalę problemų, daugumą kurių susikuria patys. Kaip ten bebūtų, parodykite, kad rimtai žiūrite į viską ir esate pasiruošusi padėti. Paauglystės amžiaus krizė kulminaciją pasiekia vyresnėse klasėse ir daugelį tėvų daug stipriau jaudina, ar paruoštos pamokos nei asmeniniai išgyvenimai. O būtent jie paaugliui yra patys svarbiausi. Todėl jeigu matote, kad dukra ar sūnus dėl kažko nusiminęs, jo problemos sprendimui skirtike tiek laiko, kiek reikės visa kita nustumdama į šalį. Grubiai tariant, geriau prasėdėti su juo visą naktį ir kalbėtis apie tai, kas jam neduoda ramybės aukojant namų darbus negu numoti ranka kaip į „dėmesio nevertus dalykus“ ir versti grįžti prie knygų. Juk daugiau jis gali niekada nebepatikėti jums savo bėdų, o jų turėdamas pamokas vis tiek paruoš kaip pakliuvus.
Draugas prieš kontrolierių. Save laikydami suaugusiais ir savarankiškais paaugliai stipriai įsižeidžia, jeigu tėvai jais nepasitiki, pavyzdžiui, kai klausia, ar visus namų darbu paruošė. Nepaisant visų nuoskaudų, paaugliai iš tiesų dar nėra pakankamai atsakingi. Kad neskaudintumėte savo nepasitikėjimu ir kartu kontroliuotumėte mokslą, geriausias būdas – atvirai susitarti. Pavyzdžiui, kad darbo dienas jis gali skirstyti savo laiką, kaip jam atrodo tinkama, bet savaitgalyje jūs patikrinsite, ką jis išmoko, ko – ne. Svarbiausia, paaiškinkite, kad to reikia ne todėl, kad juo nepasitikite, o tam, kad pati nusiramintumėte. Už susitarimo laikymąsi neužmirškite jo retsykiais apdovanoti, pavyzdžiui, praplėsti ribas.
Teisė suklysti. Menka paslaptis, kad abiejų pusių troškimai nesutampa. Tėvai įsitikinę, kad vaiko pasirinkimas nėra teisingas, nes, pavyzdžiui, to drabužio jis nevilkės, o dabar taip „vežantį“ hobį mes jau po mėnesio. Jeigu panašiose situacijose nepavyksta rasti kompromiso, tai, tėvų nusivylimui, drausti ar versti paauglius ką nors rinktis prieš jų valią nepatartina. Nepatyręs nesėkmių jis taip ir neišmoks teisingai rinktis ir analizuoti savo pasirinkimo rezultatų. Vienintelis dalykas, ką galite padaryti – parodyti jam, kokie pasirinkimai yra galimi ir ko gali tikėtis juos priėmęs. Pavyzdžiui, galite pasakyti, kad sumokėsite už jo trokštamus būgnų kursus, bet tai bus pinigai, skirti jo naujam iphone. Vadinasi, telefono teks palaukti.
Teisingas „ne“. Paaugliams dažnai šauna į galvą idėjos, kurios tėvų pernelyg nežavi, pavyzdžiui, pasidaryti tatuiruotę ar įsiverti dar vieną auskarą. Vien pasakyti „ne“ neužtenka, tai padaryti reikia teisingai. Pirmiausia pasidomėkite, kodėl jis ar ji to nori. Taip parodysite, kad jo nuomonė jums svarbi, o jo argumentai suteiks jam pačiam galimybę įvertinti situaciją iš šalies. Bet jeigu esate tvirtai nusprendusi pasakyti „ne“, stiprių argumentų privalote pateikti jūs. Kategoriškas „ne“ be jokių paaiškinimų galimas tik tuo atveju, jeigu tai, ką paauglys nori padaryti yra rizikinga.
Siurprizai. Kartą per mėnesį pakvieskite savo paauglį kur nors kartu nueiti. Svarbiausia išrinkti tokią veiklą, kuri bus įdomi visiems ir per kurią mama ir tėtis galės atsiskleisti paaugliui iš jam labai netikėtos pusės (kaip ir paauglys tėvams). Tai gali būti čiuožimas ant ledo, dažasvydis. Savo tėvus matydamas linksmai dūkstančius ir aktyvius paauglys nustos tapatinti juos su žmonėmis, kurie tik ir sugeba „pjauti“ dėl mokslų, kontroliuoti visus veiksmus ir skaityti moralus. Vaikas pradės labiau jus gerbti ir paisyti jūsų nuomonės.
Sutarties su paaugliu „sudarymo“ taisyklės
1. Susitarti reikia „ant kranto“, tai yra iki paaugliui išeinant į gimtadienį, pavakaroti su draugais ir pan. Jeigu nesuspėsite to padaryti laiku – traukinys jau nuvažiavo. Beprasmiška reikalauti iš jo to, dėl ko iš anksto nebuvo susitarta.
2. Iš karto nustatykite, kokia „bauda“ numatoma už sutarties sąlygų nesilaikymą. Pavyzdžiui, porą savaitgalių sutrumpintas vakarojimo su draugais laikas, artimiausio kurio nors draugo gimtadienio praleidimas, net mėgiamo užsiėmimo lankymo apribojimas. Svarbu, kad paauglys suvoktų, kokių svarbių dalykų gali netekti sulaužęs sutartį.
3. Jeigu susitarimas vis tik sulaužytas, griežtai ir tvirtai priminkite sutarties sąlygas ir dar kartą ramiu balsu jas įgarsinkite. Po to be emocijų, susijaudinimo, gailesčio ir keršto balse gaidelių nustatykite dieną, nuo kurios „baudos“ pradės galioti.
Reagavimo į siutinantį ir konfliktišką paauglio elgesį metodika
1. Leiskite jam išsakyti savo prieštaravimus, kol jo niurzgėjimas ir žodžiai neperaugo į riksmą, ašaras ar isteriją. O jeigu jau taip nutiko, leiskite išrėkti ir išlieti visas emocijas. Nustumkite savo nuoskaudas į šalį, esate suaugusi ir neimkite visų jo žodžių giliai į širdį. Prisiminkite, kokie svarbūs pokyčiai vyksta paauglio organizme, nebarkite jo, bet ir negailėkite. Visa savo povyza demonstruokite ramybę ir išmintį. Taip reaguoja suaugę. Savo pavyzdžiu mokykite jį juo būti, taip tapsite jam autoritetu. Išlaukite momento, kai vaikas nurims ir padarys pauzę ir pereikite prie antro žingsnio.
2. Ramiai paklauskite, kas būtent jo netenkina, kodėl nesutinka ir kokį sprendimą mato. Pabrėžkite, kad problemos sprendimas turi būti naudingas ir jums, ir jam – juk dabar esate suaugę žmonės ir privalote paisyti vienas kito interesų.
3. Išklausykite jo nepertraukdama (tai labai svarbu!) ir tada paaiškinkite savo poziciją pradėdama žodžiais: „Aš tave suprantu, bet tuomet, ką daryti man…?“. Paaiškinkite savo pozicijos nenaudingumą, tik atminkite, kad jūsų padėtis iš tiesų privalo atrodyti prastesnė nei vaiko.
4. Įdėmiai išklausykite savo paauglį, jeigu jis turi ką pasakyti. Jeigu neturi – reziumuokite: „Aš siūlau padaryti…“ ir pasakykite tai, kas būtų jums abiem labiausiai naudinga.
Vietoje pabaigos
Nesuklysiu pasakydama, kad perskaitę straipsnį daugelis jūsų dabar galvoja: „lengva kalbėti, bet pabandykite jūs su maniškiu susitarti“, „jis dar nieko nesupranta, aš geriau žinau, ko jam reikia“. Iš karto tikrai ne viskas gali sklandžiai ir gerai pavykti, bet, kaip žinia, praktika, praktika ir dar kartą praktika. Jūsų taip mylimas, nors kartais toks „sunkus“, paauglys trokšta išmokti elgtis kaip suaugęs, kalbėti užtikrintai, pasitikėti savimi ir tapti savarankišku. Jūs taip pat nenorite, kad jis amžinai liktų „įsikibęs į mamos sijoną“. Todėl padėkite jam ir paauglystė bus lengvesnė jums abiem.
(publikuota Ji, Nr. 16/2013)
Parengė psichologė Rasa Aukštinaitytė |
Tel. 0~659 53916
Įvertinkite straipsnį
