Kaip nustoti pataikauti ir kodėl verta tai daryti?

Kur­ti lygiavertį san­tykį su kitu žmogu­mi nėra leng­va, ypač jei didžiąją gyven­i­mo dalį esame įpratę stengtis įtik­ti, nuo­laidži­au­ti, t.y. jei elgaimės kaip žmonių mal­onin­to­jai. Vis­gi supra­tus nuos­tolin­gus tokios elgsenos padarinius, ilgalaikės per­spek­tyvos prasme, pokyči­ai gali prasidėti nuo įsi­tikin­imų apie save ir san­tyk­ių su kitais žmonėmis peržiūros.

Štai kelios svar­bios mintys apie san­tyk­ius, kurių daž­nai nepai­some, jei pavir­tome nuo­la­tini­ais nuo­laidži­au­to­jais ir žmonių mal­onin­to­jas:

1. Kitų žmonių emo­ci­jos nėra tavo atsakomy­bė.
2. Tavęs nenus­tos mylėti, jei tu pasakysi „ne”.
3. Tu pir­mi­au­sia esi atsakinga(-s) už save, už savo emo­ci­jas, savo por­eik­ius.
4. Jei nuo­lat atsisakysi savęs dėl san­tyk­ių, gali­au­si­ai tu tuos san­tyk­ius sug­ri­ausi, nes jie bus per daug skaus­min­gi.
5. Tu esi pakankama(-s) toks, kokia(-s) esi, kad tave mylėtų tau nereikia atsisakyti savęs.
6. Kon­flik­tas nėra san­tyk­ių pabaiga. Tik kalbant ir disku­tuo­jant gal­i­ma sukur­ti stiprius san­tyk­ius.
7. Ribų turėji­mas yra sveikų san­tyk­ių dalis.

Pagal­vokite, koki­ais įsi­tikin­i­mais Jūs vadovau­jatės san­tyk­i­u­ose. Ar jie pade­da ar truk­do kur­ti lygiaverčius, tvir­tus san­tyk­ius? Ar jie pade­da jaustis gerai?

Emo­ci­jos san­tyk­i­u­ose yra labai svar­bus kom­po­nen­tas, san­tyk­i­u­ose mes tenk­i­name savo psi­chologinius por­eik­ius: meilės, priėmi­mo, pri­pažin­i­mo, saugu­mo ir kt. Tači­au jei daž­nai jauči­ate kaltę, gėdą, baimę ar pyk­tį, tada greiči­au­si­ai san­tyki­ai nėra lygiaverči­ai. Ste­bėkite savo emo­ci­jas, jos padės susi­gaudyti, kok­ie yra san­tyki­ai, ar per daug netapote atsakingas už kito žmo­gaus emo­ci­jas.

Tada pereikime prie savo elge­sio keiti­mo. Čia reikia keli­au­ti mažais žingsneli­ais, su pagar­ba ir atjau­ta sau, o ne su perdė­tu spaudimu viską iš esmės keisti. Kele­tas būdų, ką gal­i­ma pradėti prak­tikuoti:

• Palauk­ti. Ne iškart sutik­ti su kito žmo­gaus prašy­mu ar pasiū­ly­mu. Prieš tai duoti sau laiko pamąstyti, nes automa­ti­nis žmonių mal­onin­to­jo atsaky­mas visa­da būtų „taip”. Galite savęs pak­lausti: „Kiek laiko užtruks pagal­ba ar veik­la”, „Ar aš tikrai noriu, tai dary­ti?”, „Ar aš turiu, tam laiko?”, „Kiek man tai sukels stre­so?”.
• Ger­bkite save. Nesiteisinkite ir neat­siprašinėkite, jei pasakėte „NE”. Jūs nepri­val­ote kitiems žmonėms aišk­in­tis, kodėl… Pasaky­mas „NE” yra pakanka­mas. Jei teisin­sitės, kiti žmonės gali pri­imti tai, kaip vietą Jus pas­pausti ir įkalbėti pakeisti sprendimą.
• Lygiaver­tišku­mas. Ste­bėkite ar kiti nesin­au­do­ja Jūsų geru­mu. Lengvi­au­sia pagal­bos prašyti to, kuris nesako „ne”. San­tyki­ai turi būti lygiaverči­ai, kiek duo­date, panaši­ai turite gau­ti ir iš kito žmo­gaus.
• Nuo­lat­inė sav­i­tyra. Kelkite savo asmeninio tob­ulėji­mo tik­slus, susir­ašykite savo pri­or­ite­tus ir plan­uokite laiką tik sau ir savo pomė­giams. Taip bus lengvi­au išlaikyti bal­an­są tarp savo por­eik­ių tenk­in­i­mo ir ben­drav­i­mo su kitais žmonėmis. Nuo­lats savęs klauskite: „Kaip aš norėči­au, kad būtų?”.

Parengė Gin­tarė Jurke­vičienė | psichologijoscentras.lt | face­book | insta­gram
Psi­chologė-psi­choter­apeutė