Kaip suprasti, į ką vaikas linkęs? Mes nustatome gebėjimus ir talentus. Jei paaugliai ir jaunuoliai jau turi sąmoningų interesų, tai daugelis tėvų susiduria su vaikų gebėjimų nustatymu.

Visi žmonės paprastai skirstomi į technikus ir humanistus. Nors daugumai suaugusiųjų sunku priskirti save vienai iš šių kategorijų. Šiuolaikiniai žmonės stengiasi plėtoti daugybę savo gyvenimo sričių, kad taptų harmoningu žmogumi.

Jei paaugliai ir jaunuoliai jau turi sąmoningų interesų tam tikrose srityse, tai daugelis tėvų susiduria su mažų vaikų gebėjimų nustatymu. Kokiais ženklais galima atpažinti vaiko polinkius ir gabumus? Kokį būrelį ar klubą parinkti vaikui? Kokią mokyklą turėčiau pasirinkti? Į kurią pasirenkamąją mokyklą turėčiau rašyti vaiką? Į šiuos ir kitus klausimus atsakyti padės intelekto teorija, kurią praėjusio amžiaus 80-aisiais sukūrė amerikiečių psichologas Howardas Gardneris. Pagal jos postulatus, nėra vieno intelekto tipo, kuris tradiciniame suvokime reiškia tik individo protinių gebėjimų vystymąsi, o įvairių įgimtų intelektų buvimą. Siūloma intelekto tipų teorija aktyviai vystosi iki šiol. Pasaulio suvokimo ypatumai paaiškina individualių vaikų psichologinių savybių įvairovę ir jų polinkius nuo gimimo.

Žinios apie intelekto rūšis padeda suaugusiesiems kurti ugdymo procesą atsižvelgiant į individualius kiekvieno vaiko psichologinius polinkius ir apskritai keičia šiuolaikinio auklėjimo ir ugdymo paradigmą. Įdomu tai, kad nagrinėjamos intelekto rūšys dažniausiai aptinkamos neįprastose dviejų ar trijų, o kartais ir keturių ar penkių intelektų kombinacijose. Siekdami susidaryti bendrą teorijos idėją, analizuosime kiekvieną intelekto tipą atskirai: verbalinį, muzikinį, loginį-matematinį, emocinį, socialinį, kūnišką-kinestetinį ir erdvinį. Kiekvienas intelekto tipas turi savo stipriąsias puses ir būdingas apraiškas nuo gana ankstyvo amžiaus.

Taigi vaikų, turinčių aukštą verbalinį (arba kalbinį) intelektą, stiprybė yra gebėjimas dirbti su žodine informacija. Nuo mažens jie domisi raidėmis ir žodžiais. Kūdikystėje jie su malonumu klausosi, kai jiems skaitomi eilėraščiai ir eilėraščiai, o anksti išmokę kalbėti mėgsta rasti eilėraščius žodžiams, kurti eilėraščius ir pasakas. „Žmonės, kurie mėgsta kalbėti“ sugalvoja įvairius žodžių junginius, suteikdami jiems savo ypatingą reikšmę. Knygos – vienas pirmųjų ir mėgstamiausių objektų, su kuriuo vaikai praleidžia daug laiko. Jie susidomėjimą laiškais parodo daug anksčiau nei jų bendraamžiai. Mokykloje rašymo ir rusų kalbos pamokos yra lengvos. Ateityje tokie vaikai nepatirs sunkumų rašydami esė, ir atrodo, kad tokių vaikų raštingumas yra įgimtas, nes jie rašo be klaidų. Intelekto tipas taip pat turi įtakos tam, kaip prisimenate informaciją. Taip kalbinio mąstymo vaikai lengviau įsimena mokyklinę medžiagą, kai klausosi ir garsiai ją kalba. Žmonės, kurie savo būsima profesija pasirenka žurnalisto, redaktoriaus, mokytojo, rašytojo, tinklaraštininko darbą, dažnai turi ryškų verbalinį intelektą. Jie dažnai domisi užsienio kalbų mokymusi.

Vaikai, turintys matematinį ir loginį mąstymą, turi gebėjimą mąstyti abstrakčiai ir atpažinti modelius. Toks pVaikas, vos susipažinęs su skaičiais, su džiaugsmu skaičiuoja viską aplinkui: laiptelius ant laiptų, mašinas smėlio dėžėje. Įvaldyti matavimo prietaisų, pavyzdžiui, termometro, liniuotės, termometro, valdymą, jam netampa problema. Ikimokykliniame amžiuje jis intuityviai supranta, kaip visiems išdalinti saldainius, kad jie išeitų vienodai. Laisvalaikiu mėgsta žaisti šachmatais, šaškėmis, spręsti mįsles, galvosūkius, logikos uždavinius, kryžiažodžius. Aplinkiniams jis užduoda daug klausimų ir nori į juos gauti tikslius atsakymus: Arkties plotas, Mariinsko įdubos gylis, Saulės temperatūra, atstumas nuo Mėnulio iki Žemės. Todėl nesistenkite pateikti bendro atsakymo ar jo nubraukti, jus užklups nežinia. Vaiko veiksmai taip pat yra nuoseklūs ir logiški, atrodo, kad jis yra „išvystytas daugiau nei savo metus“. Mokant medžiagą lengviausia suvokti, jei ji pateikiama diagramų ir lentelių pavidalu. Esant tokiam mąstymo tipui, rekomenduojama rinktis mokslininko, inžinieriaus, finansininko, programuotojo ar matematiko profesiją.

Atpažinti vaikus su išvystytu muzikiniu intelektu gana lengva, nes jų muzikos klausa yra gerai išvystyta nuo mažens. Tokie vaikai pasaulį suvokia per garsus. Bet koks daiktas, galintis skleisti garsą, patrauks kūdikio dėmesį ir sužavės jį ilgam. Jis anksti supras, kad garsus galima groti tam tikru ritmu skirtingu garsu. Išvystyto muzikinio intelekto vaikas dažnai šoka pagal muziką ir lengvai įsimena melodiją. Tokių vaikų mėgstami žaisliniai ar tikri muzikos instrumentai. Būdamas mokyklinio amžiaus jis mielai priims idėją įstoti į muzikos mokyklą. Kad geriau įsimintų medžiagą, pakvieskite vaiką ją padainuoti. Tėvai turėtų daug dėmesio skirti savo vaiko muzikiniams pomėgiams ir juos ugdyti.

Kita kategorija vaikų, kurių intelektas nėra taip lengvai lavinamas kaip ankstesniųjų, yra erdvinio mąstymo vaikai. Šis intelektas remiasi gebėjimu suvokti ir apdoroti vaizdinę informaciją, kurti naujus vaizdinius vaizdus ir protiškai juos apdoroti. Mėgstamiausias vaikų užsiėmimas – piešimas, lipdymas, konstravimas iš statybinių komplektų dalių ir visokių improvizuotų daiktų. Vaikai anksti pradeda piešti ir ne rašinėlius, o atpažįstamus vaizdus. Erdvinio intelekto vaikų galvose vaizdas įgauna formą daug anksčiau, nei pieštukas ar plastilinas atsiranda jų rankose. Be to, su šiais vaikais galite drąsiai leistis į žygį – jie puikiai išmano vietovę ir išsaugo atmintyje situacijos detales. Mokykloje jie mėgsta piešimo, piešimo, geografijos pamokas, nes puikiai išmano žemėlapius ir lenteles. Ar norite, kad jūsų vaikas jus geriau suprastų? Pradėkite savo kalbą žodžiais: „Įsivaizduok…“. Šiuo metu vaiko galvoje atsiranda vaizdas ar paveikslas, kuris suaktyvina mąstymą. Pasirodo, yra daug sričių, kuriose paklausios erdvinio mąstymo profesijos. Pavyzdžiui, skulptorius, menininkas, inžinierius, jūreivis, geografas, lakūnas, architektas, programuotojas.

Vaikas, turintis ryškų kūnišką-kinestezinį intelektą, nuolat juda, atrodo, kad gamta į jį įdėjo amžinąjį variklį. Jie anksti pradeda vaikščioti, bėgioti, lipti ir puikiai kontroliuoja savo kūną bei koordinaciją. Jie lengvai imituoja šokio ir akrobatinius judesius, kuriuos mato. Vaikas kiekvieną lovą stengiasi paversti batutu, kiekvieną siją – horizontalia juosta, kiekvieną spintą su lentynomis – į sieninius strypus, kiekvieną taburetę – į gimnastikos ožką. Atrodo, kad toks vaikas nebijo nukristi ar suklysti, kaip lengvai išmoksta važiuoti dviračiu, čiuožti ir slidinėti! Būtinai parodykite susidomėjimą sportu ikimokykliniame amžiuje. Jei fizinis-kinestetinis intelektas yra suporuotas su muzikiniu intelektu, vaikas gali susidomėti šokiais ar dailiuoju čiuožimu. Svarbu, kad tėvai suprastų savo vaiko ypatybes ir stipriąsias puses bei remtų jo fizinį aktyvumą, nes tai teigiamai veikia jo bendrą intelektą. Neverskite vaiko ilgai sėdėti vienoje vietoje, būtinai suteikite jam galimybę judėti ir šokinėti tarp užsiėmimų ir pamokų. Kadangi vaikas pasaulio mokosi per judesį, pasiūlykite įsiminti eilėraščius, taisykles ar kitą mokyklinę medžiagą būtent jam judant: šokinėjant ant fitball, minant dviračio pedalus. Laisvalaikiu leiskite vaikui atlikti eksperimentus, eksperimentuoti, išeiti į gamtą, leistis į ekskursijas. Išvystyto kūno-kinetinio intelekto vaikai dažniausiai užauga sportininkais, aktoriais, gimnastais, akrobatais, lenktynininkais, amatininkais, skulptoriais ir net statybininkais.

Priešingai nei vaikai-darytojai, yra vaikai-mąstytojai – tai vaikai su išvystytu emociniu intelektu. Tokie vaikai mėgsta tylą, joje sugeba kiek įmanoma susikoncentruoti į savo mintis ir jausmus. Jie ilgai galvoja apie savo ketinimus ir motyvus. Jiems ypač svarbus jų pačių vidinis pasaulis, kuriam jie skiria daug dėmesio. Aplinkiniams žmonėms dažnai pasakoma, ką jie galvoja ir kokia jų patirtis. Juos traukia knygos ir filmai, kuriuose atskleidžiamas veikėjų vidinis emocinis pasaulis. Polinkį mąstyti ir mylėti vienatvę aplinkiniai suaugusieji dažnai neįvertina, laikydami tai savo silpnybe. Tačiau priešingai, šie vaikai net ir suaugę sugeba pereiti į „tekėjimo“ būseną, būti susikaupę, efektyvūs, pasiekti sėkmės daugelyje sričių. Emocinio intelekto vaikų galima paprašyti apsvarstyti psichologo, rašytojo, mokslininko, filosofo profesijas.

Vaikai, turintys socialinį mąstymą, turi panašų intelektą savo kryptimi. Tik tokie vaikai, be gero supratimo apie save, puikiai supranta ir aplinkinius. Tai suteikia jiems galimybę lengvai susisiekti su suaugusiais ir vaikais ir pasiekti savo tikslus. Jie nori būti visuomenėje, kur iškart tampa dėmesio „centru“. Toks bendraujantis vaikas turi daug draugų ir pažįstamų. Supranta ir priima sociokultūrines normas, lengvai identifikuoja stipriąsias ir silpnąsias žmogaus, su kuriuo bendrauja, puses. Socialinio intelekto įgūdžiai būtini tokiose profesijose kaip aktorius, politikas, mokytojas, lyderis, treneris, psichologas, konsultantas.

Stebėdami savo mažamečių vaikų elgesį ir pomėgius, tėvai gali geriau organizuoti savo laisvalaikį, pomėgius, suprasti, kuri profesija geriau atskleis nuo gimimo gamtos suteiktus gebėjimus ir polinkius.

Jaremič Julija Aleksandrovna
Vaikų psichologė