Rožės: ligos ir kenkėjai

Daugelis rožių ligų ir kenkėjų pirmiausia paveikia jaunus ir nusilpusius augalus, augalus, kurie yra nedėmesingai ir netinkamai prižiūrimi.

ROŽIŲ LIGOS

MILTLIGĖ (patogenas yra Oidium, Sphaeroteca, Microsphaera ir kt. genties grybai) – dažna grybelinė liga. Ši liga ne tik susilpnina ir slegia augalą, bet ir dažnai baigiasi mirtimi. Atsiranda būdinga balta (miltų pavidalo) danga ant lapų, daugiausia jų viršutinėje pusėje, vėliau ant stiebų ir pumpurų. Prastai vėdinamos vietos, trąšų perteklius ir perpildyti augalai prisideda prie ligos.

Kovos metodai . Sergantiems augalams pašalinami pažeisti ūgliai, lapai ir pumpurai, augalas apdorojamas fundazolu.

PŪKUOTOJI MILTLIGĖ (patogenas yra Peronospora, Plasmoparma ir kt. genties grybai) – galima lengvai supainioti su ankstesne liga. Skirtumas tas, kad sergant pūkuota miltligė, daugiausia apatinė lapo pusė yra padengta balta pūkuota grybelio sporų danga. O viršutinėje lapų pusėje matosi šviesios arba gelsvos dėmės. Pūkuotoji miltligė dažniausiai plinta per šlapius lapus.

Kontrolės priemonės. Sergantiems augalams pašalinami pažeisti ūgliai, lapai, pumpurai, augalas apdorojamas fungicidu, o kiekvieną kartą geriau augalus apdoroti skirtingais fungicidais, kad grybai neprisitrauktų nuo narkotikų.

PASTEBĖJIMAS – liga, kuri turi ir grybelinį, ir bakterinį pobūdį. Tokiu atveju ant augalo lapų atsiranda rudų verkiančių dėmių, kurios ligai plintant išauga, susilieja ir paveikia visą lapą. Rožėse ši liga dažniau pasireiškia antroje vegetacijos pusėje, kurią skatina didelė drėgmė.

Kontrolės priemonės . Pažeistų lapų ir ūglių pašalinimas ir sudeginimas. Purškimas fundazolu, topsinu, laistymo mažinimas ir purškimo nutraukimas iki atsigavimo.

ROŽIŲ RŪDYS – sergant šia liga susidaro pustulės, kurios gali būti visiškai skirtingų spalvų – nuo ​​raudonos ar oranžinės iki tamsiai rudos. Laikui bėgant viršutinėje lapo pusėje atsiranda rausvų dėmių.

Kontrolės priemonės . Kuo greičiau pašalinkite visus įtartinus lapus. Purškimas fungicidais gali neduoti rezultatų. Svarbu vykdyti prevenciją, kurią daugiausia sudaro tinkama augalų priežiūra ir optimalių sąlygų jų augimui sukūrimas. Rožių rūdijimą skatina laikant blogai vėdinamoje patalpoje, kur didelė drėgmė ir aukšta oro temperatūra.

ROŽIŲ KENKĖJAI

ROŽIŲ AMARAS – kenkėjas, puolantis lapus ir pumpurus. Ūgliai ir lapai susisuka ir pasidengia lipniomis amarų išskyromis, ant kurių nusėda suodingas grybas. Viskas atrodo taip, lyg augalas būtų pleiskanojęs, o žiedai deformuoti. Pažeistos dalys pasikeičia, lapai susisuka, pagelsta ir nukrenta. Augalas stipriai slopinamas ir sustabdo normalų vystymąsi. Pumpurai neatsiskleidžia, žiedai užsiteršia išskyromis. Amarai ypač pavojingi pavasarį, puola jaunų ūglių galiukus.

Kontrolės priemonės . Esant nedideliam pažeidimui, rožės 2-3 kartus apdorojamos muilo tirpalu, esant dideliam pažeidimui – insekticidu – Actelik (20 lašų 1 litrui vandens).

VORATINKLINĖ ERKĖ – kenkėjas, kurio atsiradimą skatina per sausas ir šiltas oras bei perpildyti augalai. Erkė įsikuria viršutinėje ir apatinėje lapų pusėse, ant ūglių ir pumpurų. Pažeistų lapų paviršius iš pradžių pasidengia blyškiomis dėmėmis nuo ląstelių sulos išsiurbimo, tačiau vėliau dėmės didėja ir susidaro vientisos balkšvos dėmės, lapai per anksti nukrenta.

Kontrolės priemonės. Padidinkite drėgmę, nuplaukite augalus nuo voratinklių. Labai padeda augalų plovimas muiluotu vandeniu. Specialūs cheminiai preparatai kovai su ja visiškai sunaikina voratinklines erkes. Preparatai turi būti parinkti specialiai rožėms.

TRIPSAI – pagrindinis veiksnys, skatinantis tripsų dauginimąsi, yra aukšta temperatūra ir žema oro drėgmė. Patalpų sąlygomis kelnės gali pakenkti rožėms ištisus metus, bet ypač pavasarį ir vasarą. Pažeidžiami daugiausia lapai. Apatinėje lapo pusėje triušis sukuria daugybę kolonijų, o viršutinėje lapo pusėje atsiranda šviesių taškelių. Dėl to viršutinė lapo pusė tampa pilkšvai ruda su sidabriniu blizgesiu. Esant dideliam pažeidimui, visas lapo paviršius tampa balkšvas ir pakitusi spalva, tada lapai paruduoja ir nukrinta. Pagrindinę žalą tripsai daro gėlėms, kurios nusidažo ir deformuojasi. Be to, tripsai augalą teršia savo lipniomis juodomis išskyromis, ant kurių nusėda suodingas grybas.

Kontrolės priemonės . Jei reikia, augalą reikia pakartotinai purkšti insekticidais (fitoverm, decis, actellik, inta-vir).

Pagal medžiagą iš knygos „Rožės“: autorė Gorshkova O.I.: leidykla „Slovo“ 2006
Pagal medžiagą iš knygos „Tavo gražus sodas“: autoriai Gerta Simon, Jurgen Becker, Marion Nikking: leidykla Lik Press 1998 m.