Emocijos

Visi nori turėti draugų. O kai jų neturi, mes jaučiamės vieniši, liūdni. Kiekvienas iš mūsų kartais jaučiasi vienišas. Vieniems vienatvė - galimybė pabūti pačiam su savimi, pamąstyti, pasvajoti, susikaupti, kitiems - tai skausmingas ir sunkus išgyvenimas. Kartais pasijuntame vieniši būdami tarp kitų (pvz., klasėje) ar net šalia artimų žmonių. Net ir jausdamasis vienišas, dažniausiai nesi vienas. Kasdien bendrauji su kitais. Tačiau kažko tame bendravime trūksta. Ko gi trūksta? Ko norėtųsi? O kas turėtų būti, kad nesijaustum vienišas? Ar tuomet, kai pažįstami pakviestų tave kur nors nueiti? O gal tada, kai su klasioke dviese ruoštumėte namų darbus? Pamąstyk, su kuo norėtum daugiau bendrauti iš tavo klasiokų ar kieme esančių vaikų? Svarbu suprasti, ko norisi iš bendravimo. Būtų puiku, jei būtų stebuklingas receptas, kaip susirasti draugų. Bet, deja, niekas tokio nežino. Iš tikrųjų, visus mus supa potencialūs draugai. Nereikia toli ieškoti: su savo bendraamžiais mes susiduriame mokykloje, kieme, bet ne kiekvienas iš jų tampa draugu. Ko reikia, kad jie taptų draugais? Dažniausiai draugai neatsiranda staiga. Reikia nemažai laiko, kad pažįstamas vaikas taptų tavo draugu. Tam, kad susidraugautum su kitu, neužtenka vien noro tai padaryti, galima pačiam parodyti, jog kitas žmogus tau rūpi. Labai svarbi tavo iniciatyva. Žinoma, gali laukti, kol tave pakvies nueiti į diskoteką ar kartu valgyti priešpiečių, bet gal pats išdrįstum žengti pirmąjį žingsnį?

Pradėkime viską su šypsena, o dar geriau būtų pradėti žodžiais: mums sekasi vis geriau ir geriau. Statistikos duomenimis 1998 metais įsivysčiusiose pasaulio valstybėse jaunimas bendravimui su kitais žmonėmis skirdavo vidutiniškai 6 valandas per dieną. Šiuo metu pastebima, kad žmonės labiau linkia bendrauti internetu, o tiesioginiam bendravimui skiria tik apie 2 val. Kas atsitiko? Į šį klausimą geriauiausias atsakymas būtų prisiminti, kas iš viso yra draugystė! Draugystė - žmonių tarpusavio santykiai, kuriems būdinga bendra patirtis, panašios vertybės ir artimi tikslai. Draugystė paprastai vertinama todėl, jog draugas: turi tendenciją linkėti tau to, kas yra tau geriausia; jaučia tai kas tau labiausiai reikalinga; nebijo tave kritikuoti, pasakyti pastabas ir pan.; jūs gerai suprantate vienas kitą; draugai mielai būna kartu; jie nesiekia vienas kitam pakenkti; neretai dėl draugo interesų apriboja savuosius. Draugai taip pat padeda vienas kitam, pradedant gero linkinčiu patarimu ir baigiant bendrai įveikiamais rimtais sunkumais... drąsiai sakome ... ir t.t. Nors žinome ir suprantame, kad draugystė yra labai svarbi, vis tiek išeina taip, kad kai atliekame visus reikalingus darbus, draugams nebelieka laiko. Nors mes to ir nenorime, ilgainiui draugės išsibarsto. Draugystė istorijoje buvo laikoma vienu svariausių žmogaus patyrimų ir buvo laikoma šventa daugelyje religijų. Pastaruoju metu paprastai teigiama, jog šio reiškinio mastas visuomenėje mažėja.

Paklauskite bet kurio žmogaus, kas yra draugystė, ir kiekvienas jums atsakys skirtingai. Tačiau dažniausiai pasitaikantys žodžiai bus tokie: pasitikėjimas, dorumas, pagarba, įsipareigojimai, prieglobstis, dosnumas, lojalumas, supratingumas, priėmimas ir ilgai trunkanti. Iš pradžių atrodo, jog draugystėje svarbiausia pasitikėjimas. - Mes pasiryžę pasitikėti kitais ir norime, kad mumis pasitikėtų. Tikroji draugystė - dalytis su draugu viskuo, kas nutinka gyvenime bei padėti vienas kitam, išsikalbėti apie tai, kas tave slegia, ir suprasti, kad esi ne vienas. Mums pavyksta atvirai pasikalbėti apie tarpusavio santykius, tačiau prabilus apie sveikatą ir pokyčius organizme, tampame nebe tokie atviri. Reikia išdrįsti sulaužyti šiuos barjierus (tabu). O tai padaryti greičiausiai pavyktų draugų, žmonių, kuriais pasitikime, rate. Draugystės kelias ilgas ir vingiuotas. "Tikra draugyste yra ta, kurios neišardo nei viltis, nei baimė, nei savanaudiškumas, tokia draugystė, su kuria žmonės miršta ir dėl kurios miršta" - teigė Seneka. Turėti draugą yra didelis džiaugsmas, labai malonu kam nors pasiguosti, kai tave kas nors palaiko ir duoda patarimus. Draugas - tai vienintelis žmogus, galintis nurodyti tavo klaidas ir turintis pakankamai proto to nedaryti (R. Brown). Jei moki išklausyti kitą ir pats išsipasakoti, jei tau rūpi, ką kiti jaučia, ir gebi nieko nekritikuoti ir neįsakinėti kitiems, gali susirasti daug draugų. (Nuria Roca, Draugystė. Nuo senų draugų iki naujų draugų).

„Geriausi draugai tave girdi net jei tu nekalbi". Prieš draugą nėra prasmės kažką slėpti ar apsimetinėti kažkuo kitu, gali būti savimi. Su tikru draugu galima sėdėti ir paprasčiausiai tylėti - ta tyla nei vieno iš mūsų nežeidžia, nes draugai vienas kitą supranta ir be žodžių. Kalbant apie draugus, labai svarbi yra draugystės sąvoka. Draugų tarpusavio santykiai yra svarbūs kiekvienam, o bendravimas su bičiuliais užima didelę mūsų gyvenimo dalį. Vieni iš mūsų pykstasi su draugais ir nežino, kaip susitaikyti, kiti jaučiasi išduoti ar palikti savo draugų, treti nežino, kaip susidraugauti. Draugystei svarbus ir gyvenamosios vietos pakeitimas, kuris susijęs su įtampa ir nežinomybe. Reikia palikti mums įprastą tvarką, žinomas vietas, draugus, santykius, o išvažiuojant mokytis svetur - net ir savo šeimą. Naujoje vietoje visus santykius reikia pradėti kurti iš naujo. Geri draugai neatsiranda per akimirką, naujiems santykiams užmegzti, pasitikėjimui įgyti reikalingas laikas. Persikėlę į naują vietą galime jaustis liūdni, vieniši tuo laikotarpiu, kuriuo po truputį prisitaikome prie pasikeitusios aplinkos. Draugai suteikia mums džiaugsmo, pilnavertiškumo jausmą. Tai žmonės, kuriais mes galime pasitikėti, kuriems galime pasipasakoti kai mums sunku nebijodami, kad būsime nesuprasti. Juk negalime būti atviri kažkam, kuo nepasitikime. Draugystė prailgina gyvenimą, o draugų ryšiai yra pozityvesni nei giminių. Geri draugai gali padidinti numatomą gyvenimo trukmę iki 22 procentų.

Patirtis: „Su Viktorija buvome neišskiriamos nuo pat vaikų darželio laikų. Daugelis manė, kad esame tikros seserys - ir tai mums labai patiko. Abi ilgaplaukės brunetės, net rengėmės panašiai. Visur - net į pasimatymus - eidavome drauge. Vėliau aš sutikau savo būsimą vyrą. Šis kartą neatsargiai mestelėjo: " Jūs gi siamo dvynės! Jums nieko daugiau nereikia!" Tuomet pirmasyk suvokiau, kad baigiu ištirpti draugės bendrijoje. Mes ir dabar esame artimos, bet skiriame viena kitai gerokai mažiau laiko. Tiesa, draugė manęs pavyduliauja šeimai, nes pati kol kas neištekėjo...". Draugystės tipas: beveik ideali. Iš pirmo žvilgsnio teigiamai nepavojinga. Kaip taisyklė, prasideda ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą. Dvi draugės - du patys artimiausi pasaulyje žmonės. Ir varge, ir džiaugsme. Merginos išsiverkia viena kitai ant peties, nebijodamos, kad gandai apie krizę šeimoje pasieks viso miestelio ausis, nubanguodami fantazijų pagražintais ratilais kelis mėnesius į priekį. Šaukštas deguto: tokie santykiai padaro moterį visiškai nesavarankiška būtybe, nuolat bėgančia nuo asmeninių problemų. Pokalbiai su drauge tampa savotiška šeimos pakaitalu. Bendravimas su kuo nors trečiu, net jei tas trečias - tavo nuosavas teisėtas sutuoktinis - prilygsta išdavystei. Ką daryti? Užduok sau klausimą: ar ši draugystė tikra, ar tave valdo tik baimė ją prarasti?

Daugystė - būtinas ir labai svarbus meilės etapas. Pagrindinis draugystės tikslas ir užduotis - pažinti vienas kitą, suprasti vienas kito jausmus, bendravimo stilių, susipažinti su artimiausiais draugais, šeimos nariais. Svarbu įsigilinti į draugo pasaulėžiūrą, jo vertybes ir rasti bendrus sąlyčio taškus. Tai be galo svarbu, nes psichologų nuomone, jei konfliktai kyla dėl pasaulėžiūrų nesuderinamumo ar vertybių skirtingumo, tai tokie konfliktai paprastai yra neišsprendžiami. Jei tu esi tikintis, o tavo draugas yra abejingas ar net priešiškai nusiteikęs Dievo ir bažnyčios atžvilgiu, greičiausiai laikui bėgant tai taps bendravimo konfliktų priežastimi, ir vienam iš jūsų teks nusileisti, atsisakyti savo vertybių arba išsiskirti. Todėl draugaujant svarbu dalintis svajonėmis, planais, idėjomis, troškimais, norais. Manau, kad daugelis sutiksite, jog į sąvoką "pažinti žmogų" įeina ne tik teigiamų savybių akcentavimas, bet ir neigiamų charakterio bruožų, silpnybių, ydų pažinimas. Visa tai anksčiau ar vėliau išryškėja, tad geriau isiaikinti kai kuriuos dalykus iki tol, kol dar nepadaryti rimti sprendimai. Ypatingai norėčiau paraginti neapsiriboti tik bendravimu vienas su kitu, neužsidaryti nuo kitų. Jums bus kur kas lengviau pažinti vienas kitą draugų rate, bendroje veikloje, kelionėse, darbuose. Beje, apie draugus: jei nusprendėte pradėti rimtą draugystę, būtinai apie tai pasakykite savo artimiausiems bičiuliams. Jiems bus be galo svarbu. Jie nenori jūsų netekti.

Draugas - tai vienaip ar kitaip mūsų antrasis „aš". Mano manymu, draugas - tai tas, su kuriuo gali kalbėti apie viską, džiaugsmus ir rūpesčius ir tai, kas "ant širdies guli". Aš turiu tik kelis tikrus draugus ir visa krūvą pažįstamų. Draugai jau būna patikrinti laiko, santykiai pastovūs ir nenutrūkstantys, nesvarbu kas beatsitiktų. O pažįstami - "ateina ir išeina". Šiaip visi draugai kažkada yra perėję pažįstamų stadiją ir visko gali būt, kad kadanors vėl ten pat grįš... Manau pažįstamas, tai kam gali duoti, o tikras draugas tai iš kurio dar ir gali paimti. Su draugu gali sėdėt ir paprasčiausiai tylėt- ta tyla nei vieno iš mūsų nežeidžia, nes draugai vienas kitą supranta ir be žodžių, nėra prasmės kažką slėpti ar apsimetinėti kažkuo kitu, gali būti savimi. Manau draugai niekuomet nepaves sunkiu momentu, visada stengsis padėti- juk tuo ir graži draugystė. Geri draugai tai tokie, kuriais gali pasitikėti, o taip būna po ilgo bendravimo, po ne vienų metų. Manau, kad ir nuoširdi draugystė gali būti ir tarp merginos ir vaikino. Tokia draugystė gali būt net stipresnė nei tarp merginų. Juk merginos vis vien yra konkurentės. Jos abi nori būti viena už kitą gražesnės, nusipirkt gražesnių drabužių, labiau patikti vaikinams. O draugystė tarp vaikino ir merginos yra tikrai nuoširdi. Juk jie neprivalo konkuruot vienas su kitu, jie nekovos tarpusavy dėl kitos merginos ar vaikino dėmesio. Jie gali tarpusavy atviriau šnekėtis, duoti gerus patarimus.