Vienatvė - pasimatymo pačiam su savimi laikas

Vienatvė - pasimatymo pačiam su savimi laikas

Daugelis įsitikinę, kad vienatvė - tarsi bausmė, tartum esi uždarytas vienutėje. Tačiau vienatvė - ne kalėjimo, o ramybės ir galėjimo pasilikti pačiam su savimi zona. Pabūti vienam sveika. Tai žmones gali padaryti laimingus. Jei bijomasi nors pusvalandį pasilikti vienam, reikia susimąstyti - veikiausiai yra ką slėpti pačiam nuo savęs. Vakarų mokslininkai pastebėjo įdomią tendenciją: kuo mažesnė galimybė žmogui pabūti tyloje, ramybėje, vienatvėje, tuo labiau jis to trokšta. Tikriausiai todėl pernelyg civilizuotose Jungtinėse Amerikos Valstijose vienatvė buvo paskelbta kaip tam tikra filosofija ir gyvenimo būdas. Vakaruose vienatvės šalininkai pasiūlė pradėti švęsti tarptautinę vienatvės dieną - tai būtų tarsi Valentino dienos antonimas. A.Rufus, karingiausia vienišė, netgi parašė knygą "Vieno partija: vienatvės manifestas", skirtą žmonėms, kurie "moka patys save užimti - jie mąsto ir kuria". Psichologai pažymi, kad dvasiškai turtingas žmogus ramiai pakelia vienatvę ir nenori jos atiduoti į bet kokias rankas. Ezoterikai teigia: kiekvienas, jei jam to reikia, atranda sau porą. Kenčiantieji dėl vienatvės tikriausiai patys nori kentėti (vienatvės kančios kelia pagarbą). Vienišiai veikiausiai patenkinti savo gyvenimu, bet nenori to pripažinti. Juk pas mus įprasta būti ištekėjusiai ar vedusiam ir gailėtis tų, kuriems "nepasisekė".

Savigarbos talismanai

Savigarbos talismanai

Kuo dažniau ryšitės reikalauti iš kitų pagarbos sau ir savo pagrįstom teisėm, tuo lengviau bus jums pajusti tą malonią augančio pasitikėjimo savimi ir savigarbos būseną. Tad net pati ši būsena gali tapti jūsų talismanu. Taip pat ir drabužiai, kuriuos dėvėjote tuomet, kai sėkmingai apgynėte savo teises, yra jūsų savigarbos talismanas. Kai tik apsivilksite juos vėl, iškart pajusite, kad jokios kliūtys jums nebaisios, kad galite drąsiai žengti pro bet kurias duris ir išsireikalauti viską, ko jums reikia, į ką jūs turite teisę, viską iš bet ko. Jeigu tai kol kas jums ne ypač gerai pavyksta, galite pakrauti specialia galia talismanus, kad jie žadintų jūsų savigarbą. Tai gali būti bet kokie erelio atvaizdai - tai puikus jėgos, pasitikėjimo savimi, orumo ir savigarbos simbolis. Jeigu jūs siekiate būti šeimininke bet kokioje situacijoje, norite mokėti visada pakreipti ją naudinga sau linkme, nors ir kaip sudėtinga tai atrodytų, pasigaminkite sau talismaną su akmenyje ar medžio gabalėlyje "išgraviruotu" tridančiu. Įveikti nepasitikėjimą savimi ir psichologinius kompleksus gali padėti avantiūrinas - smulkiagrūdžio kvarco atmaina. O štai oniksas visada beveik automatiškai kelia aplinkinių pagarbą jo savininkei! Norint pademonstruoti savigarbą ir pasitikėjimą nebūtina ieškoti kliaučių ar kelti vaidus kiekviena patogia proga. Tai būtų pasipūtėliškumas ir arogancija. Nereikia pagrįstai ar be priežasties iškart kaip akis išdegus puldinėti ginti savosios įžeistos savimeilės.

Didžiausia moterų nuodėmė - išdidumas

Didžiausia moterų nuodėmė - išdidumas

Vatikano ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad skirtingų lyčių nuodėmės taip pat yra skirtingos, teigiama, kad moterys yra išdidesnės už vyrus, tačiau vyrai yra geidulingesni, pranešė BBC. Katalikų atliktas tyrimas nustatė, kad dažniausia moterų nuodėmė yra išdidumas, o vyrų potraukį maistui aplenkė tik potraukis seksui. Ataskaita paremta žmonių išpažintimis kunigui Robertui Busai - 95 metų jėzuitų mokslininkui. Popiežiaus asmeninis teologas Vatikano laikraštyje palankiai įvertino šį tyrimą. "Vyrai ir moterys nusideda skirtingai", - rašė monsinjoras Voicechas Gertichas laikraštyje "L'Osservatore Romano". Jis tvirtino, kad vyrams sunkiausia atsispirti geiduliui, rajumui, tinguliui, pykčiui, išdidumui, pavydui ir godumui. Dažniausios moterų nuodėmės išsidėsto taip - išdidumas, pavydas, pyktis, geidulys ir tingumas.

Pirmasis priešas

Pirmasis priešas

Kiekvienas žmogus turi priešų, bet ne kiekvienas žino, kad pagrindinis priešas gyvena žmogaus viduje.
Šis priešas – IŠDIDUMAS. Daugelis mano, jog išdidumas būdingas tik talentingiems, įžymiems žmonėms, nes jie turi kuo didžiuotis. Tačiau gyvenimas rodo, kad šią ydą turi visi žmonės be išimties. Išdidumas gali sukilti ir įsižeidus.
Dauguma žmonių išdidumo nelaiko nuodėme. Žudyti, vogti, girtauti – tai kitas dalykas, o išdidumas – kas gi čia blogo? Šventasis Raštas tvirtina, kad visų žmogiškųjų nelaimių šaknis – IŠDIDUMAS. Apaštalas Paulius laiške (2 Timotiejui 3, 1–4) rašo: „Žinok, kad paskutinėmis dienomis... žmonės bus ... išdidūs, pagyrūnai... pasipūtėliai...“. Dievas pažįsta mus labiau nei mes patys save. Kai skaitau apie nesibaigiantį ginčą tarp žmonių, ginančių savo tautos garbę ir pranašumą prieš kitas tautas, aš pats savęs klausiu – kas tai? Patriotizmas? Karšta meilė savo tautai, tėvynei? Nieko panašaus. Tikrieji patriotai negaili savo tautos gerovei nieko, netgi savo gyvybės. Tikri patriotai tam tikra prasme buvo Mozė ir apaštalas Paulius, kurie buvo pasiruošę netekti paties brangiausio – gyvybės dėl savo tautos išgelbėjimo. Emigrantų ginčuose tarp nacionalinių, politinių ir religinių partijų nėra nė menkiausio patriotizmo. Yra tik viena – didelis išdidumas: „mes, girdi, ne tokie kaip jūs, – mes geresni.“ Žmonės išdidumą laiko pranašumu, bet ko mes iš tiesų verti? Bausmės. „Mūsų teisumas, kaip purvini skarmalai“, – sako Dievas per pranašą Izaiją (64, 6).

C.S. Lewis. Didžioji nuodėmė

C.S. Lewis. Didžioji nuodėmė

Yra viena krikščionių elgesio norma, kuri labiausiai skiriasi nuo visų kitų. Yra nuodėmė, nuo kurios nėra laisvas joks žmogus pasaulyje, kuria kiekvienas bjaurisi, regėdamas ją kituose, tačiau dėl kurios vargu ar kas, be krikščionių, mano esąs kaltas pats. Esu girdėjęs, kaip žmonės prisipažįsta, kad jie blogo charakterio arba kad jiems susuka galvą moterys ar gėrimai, arba net kad jie bailiai. Bet neatsimenu, kad kada nors nekrikščionis prisipažintų dėl šios nuodėmės. Ir labai retai sutikdavau nekrikščionį, kuris nors kiek pasigailėtų kitų, kaltų šia nuodėme. Nėra kito trūkumo, kuris darytų žmogų nepopuliaresnį ir kurį mes dar mažiau suvoktume turį patys. Ir kuo daugiau jo turime patys, tuo labiau jo nemėgstame kituose. Yda, apie kurią kalbu, yra puikybė, arba saviapgaulė, o jai priešingą dorybę krikščioniškoji moralė vadina nuolankumu. Jei pamenate, kalbėdamas apie lytinę moralę, įspėjau, kad tai nėra krikščionių moralės centras. Taigi dabar priėjome tą centrą. Pasak krikščionių mokytojų, pagrindinė yda, didžiausias blogis yra puikybė. Neskaistumas, pyktis, godumas, girtuokliavimas ir panašūs dalykai, palyginti su ja, tėra tik uodo įkandimas: tai per puikybę velnias tapo velniu. Puikybė veda į kiekvieną kitą nuodėmę - tai visiškai prieš Dievą nukreipto proto būsena. Jums atrodo, kad per stipriai pasakiau? Jei taip, pamąstykite. Ką tik sakiau, kad kuo labiau žmogus pasikelia į puikybę, tuo labiau jis nemėgsta kitų puikybės.

Kelias į laimę

Kelias į laimę

Ar norėtum sužinoti, kokia veikla teikia tikro džiaugsmo? Psichologai palyginus neseniai pradėjo tirti veiklas, sukeliančias laimę. Matyk šviesią ateities viziją. Tai gal skamba kaip fantazija, tačiau iš tiesų reikia realistiškai pažvelgti į save. Patariama įsivaizduoti savo ateitį, kurioje atsitiks viskas, kas turėjo pavykti gerai. Pasiekti visi užsibrėžti tikslai. Tada ateities vizija užrašoma ant lapo. Šis pratimas leidžia atsiskleisti geriausiems įrodytiems ekspresyvaus rašymo privalumams. Minėto pratimo efektyvumas buvo patikrintas psichologo Kingo (2001). Studentai turėjo aprašinėti savo įsivaizduojamą ateitį 4 dienas po 20 minučių. Ši grupė buvo lyginama su kita studentų grupe, kurie rašė apie trauminius gyvenimo įvykius, kita- apie trauminius įvykius ir geriausią savo ateitį. Tyrimo rezultatai parodė, jog pirmoji grupė jautė savijautos pagerėjimą, kitaip negu kitos grupės. Pratimo nauda buvo stebima netgi po penkių mėnesių. Kiti eksperimentai truko ilgiau, 4-8 savaites. Vėlesni tyrimai nepaneigė pirmosios studijos rezultatų. Moksliniai tyrimai rodo, jog padedami kitiems tampame laimingesni. Eksperimento metu studentai turėjo atlikti penkis gerus darbus kiekvieną savaitę, šešias savaites iš eilės. Studentams buvo liepiama daryti gera kasdien arba tai atlikti iškart per vieną dieną. Abi eksperimentinės grupės pasižymėjo geresniais rezultatais nei kontrolinė grupė, kurios savijauta tiriamuoju laikotarpiu pablogėjo.

Jūsų laimės pamatas

Jūsų laimės pamatas

Mažai kas galėtų pasakyti, kas tai yra laimė. Mums beliktų tik konstatuoti, jog ji yra sąmonės būsena. Laimė - kai nėra nelaimių, nėra skausmo ir nevilties. Laimė yra lydima nuoširdaus džiugesio, kylančio kažkur iš sielos gelmių. Ir tas džiugesys veržiasi į savimonės paviršių bei verčia žmogų šypsotis. Įsiklausykite į save ir pamėginkite išsiaiškinti, kas kelia jums tikros laimės pojūtį - prisilietimas, kvapas, vaizdas, garsas ar skonis? Šiltas tėvo apkabinimas, patikima draugo ranka, švelnus mylimojo prisilietimas? Visi šie galingi stimulai gali priversti širdį suplazdėti iš laimės. Kvapai taip pat turi galią padaryti jus laimingą. Lauže kepamų bulvių kvapas, jūsų mėgstami kvepalai, mylimo kūno aromatas - visa tai atmintyje atgaivina meilės pavidalus, giliai įsišaknijusius jūsų sieloje. O dar artimų žmonių, šypsenų ir džiugių įvykių, nepakartojamų akimirkų, triumfo, nuostabių peizažų, saulėtekių ir ryto rasos fotografijos... Ko gero, regimi vaizdai - vienas turtingiausių palaimos šaltinių. Mūsų laimingos savijautos pamatu gali tapti tiesiog malonus garsas, ta džiaugsmo muzika, kurią mes saugome savo pasąmonėje. Tai ir brangių mums žmonių balsai, mėgstama opera, daina, sugrąžinanti mus į laikus, kai jautėmės laimingi, mušamųjų ritmas, tekančio vandens čiurlenimas ar rytinė paukščio giesmė. Kartais laimės pojūtis asocijuojasi su prisilietimu, fiziniu pasitenkinimu, maisto ar gėrimo skoniu. Kai kuriems žmonėms pavyksta pasijusti laimingais be jokių didesnių pastangų.

Blogą nuotaiką žudykite šaltu dušu

Blogą nuotaiką žudykite šaltu dušu

Tau darosi liūdna? Atrodo, kad visos bėdos užgriuvo vienu metu ir nebepajėgi su jomis susitvarkyti, o nuo negatyvių minčių sugebi daryti tik vieną dalyką - neužmigti naktį, žiūrėti į lubas ir verkti, vos išgirdus kritikos žodį? Turbūt supratote, kad suku link termino, vadinamo depresija. Su panašiu jausmu - liūdesiu, susiduriame kiekvienas, tačiau kai kuriems iš mūsų šis jausmas perauga ir į depresiją. Vieniems liūdesys trunka dieną, kitiems - savaitę, o kitiems, deja, baigiasi kartu su nutraukta gyvybe. Šiurpu, tačiau maždaug 1.5% visų mirčių pasauliniu mastu sudaro savižudybės. Dėl tos pačios priežasties ir man pačiam teko palaidoti dėdę. Dažniausiai viso to kaltininkas būna problemos šeimoje, darbe ar paprasčiausiai įtemptas gyvenimo ritmas. Nekontroliuojamos blogos žmogaus emocijos laikui bėgant susikaupia, ko pasekoje susergama depresija. Tiesa, verta paminėti, kad net du trečdaliai sergančiųjų nesuvokia, kad tai rimta ir jiems reikia specialisto pagalbos. Šiuo metu dažniausiai taikomi keli gydymo metodai - pokalbis su psichologu, vaistai ir elektros šoko terapija. Tačiau, kol nepasiekėte pačios blogiausios stadijos arba šiaip jus užplūdo bloga nuotaika, tai išbandykite discovery.com siūlomą būdą blogas nuotaikas žudyti šaltu vandeniu. Teko ir pačiam išbandyti - tikrai padeda. Žinoma, pagrindinis dalykas dėl kurio dušas veikia teigiamai yra švarumo jausmas, tačiau tai tik menkutė pagalba blogų emocijų bombą nešiojančiam žmogui.

Kvepalai išduoda nuotaiką

Kvepalai išduoda nuotaiką

Tyrimai sensorinės fiziologijos srityje rodo, kad yra glaudus ryšys tarp žmogaus emocinės būsenos ir jo pasirinktos parfumerijos. Todėl kvepalai, kaip ir rūbų spalvų gama, išduoda žmogaus nuotaiką ir kai kuriuos jo charakterio bruožus. Aktyvios moterys, optimistiškai žiūrinčios į gyvenimą, renkasi pavasarinio gaivumo kvapus. Jaunoms ir toms, kurios tokiomis jaučiasi, yra santūrios ar mėgsta vienatvę, patinka aštrūs saldūs rytietiški kvapai. Ekstravertės, būdamos impulsyvaus būdo, mėgstančios permainas, renkasi šviežių vaisių kvapus. Moterys, gyvenančios ramų, sklandų gyvenimą, bet nestokojančios geidulingumo, kvėpinasi rytietiškais gėlių kvepalais. Vyresnės kartos moteris žavi balzaminės gaidelės. Kiekvienais metais prabangią parfumerijos rinką vis papildo nauji aromatai. Daugelis mėgaujasi nauja jausmų gama, greitai reaguodami į naujoves. Kiti gi, kaip ir iki tol, išlieka ištikimi savo kvapams ir perka tuos pačius kvepalus, kurie kai kuriems iš jų jau tapo savotiška vizitine kortele. Kaip antai Madona („Youth Dew“) ar Ketrin Deniov („LHeure Bleue“). Princesė Diana mėgo „Diorissimo“, Merlin Monro - „Chanel Nr.5“. Reikia pripažinti, kad daugeliui iš mūsų ir šiandien šie kvapai asocijuojasi su šiomis nuostabiomis moterimis...

Nuotaika ir laikas

Nuotaika ir laikas

Šveicarijos Friburgo universiteto mokslininkai nustatė, kad signalinės organizmo sistemos, reguliuojančios paros ritmus, turi įtakos hormonų, atsakingų už nuotaiką, gamybai. Kai kurias chemines medžiagas, kurias gamina smegenys (pvz., dopaminas), specialistai sieja su žmogaus nuotaika. O biologinis laikrodis padeda tiek fiziniam kūnui, tiek psichikai adaptuotis pagal paros laiką. Remiantis straipsniu, atspausdintu žurnale „Science“, tam tikros rūšies fermentas, atsakingas už nuotaikos stabilizavimą, sumažina arba padidina dopamino ir serotonino kiekį organizme priklausomai nuo paros laiko. Jų gamybą reguliuoja vadinamieji laikrodiniai genai, kurie „stebi“ organizmo adaptaciją visos paros metu. Mokslininkai, atlikę tyrimus su pelėmis, pastebėjo, kad graužikų, kurie neturėjo „laikrodinio“ geno, organizme sumažėjo „žvalumo“ hormono.

Šeima, darbas ir gera nuotaika

Šeima, darbas ir gera nuotaika

Kristina Koin – buhalterė ir Andalūzijos aukščiausiosios tarybos administracijos darbuotoja. Iš Malagos kilusi Opus Dei supernumerarija pasakoja, kaip sugeba suderinti šeimyninį gyvenimą (ji turi penkis vaikus) ir darbą. Gimiau gausioje šeimoje. Mano tėvai buvo mokytojai, tad šeimos pajamos nebuvo itin didelės. Tačiau mano prisiminimai iš vaikystės, kurią praleidau su septyniais broliais ir seserimis, labai gražūs. Tėvai dirbo daug, bet su džiaugsmu. Mūsų namai buvo gyvybingi, linksmi, triukšmingi, juose visuomet būdavo pilna žmonių – žodžiu, tikrai nelikdavo laiko nuobodžiauti. Dabar tokią pat atmosferą stengiuosi susikurti ir savo šeimoje. Norėčiau, kad mano namai būtų iš tų „šviesių ir džiugių židinių“, apie kurias kalbėjo šv. Josemaria. Ši frazė man įstrigo į atmintį ir daug gyvenime padėjo. Žinoma, daugiavaikėse šeimose turim savų bėdų, bet man nepatinka kalbėti apie sunkumus, be to, suprantu, kad sunkumų nelemia vaikų skaičius šeimoje. šeimos susiduria su sunkumais, o jiems įveikti iš esmės reikia kantrybės ir tvarkos. Gerai viską susiplanavęs, spėsi nudirbti visus ar beveik visus darbus: vyriausieji vaikai užima viduriniuosius, vidurinieji prižiūri mažiausius ir visi vieni kitiems padeda, ypač kai kuris vienas suserga. O su trupučiu geros nuotaikos viskas sekasi daug paprasčiau, nors kartais ir neišeina taip, kaip tikiesi.

Kaip sukurti gerą nuotaiką

Kaip sukurti gerą nuotaiką

Patys esame patyrę, kad gerą nuotaiką suteikia mūsų pačių, artimųjų, mūsų šalies laimėjimai. Neseniai įvykęs "Eurovizijos" konkursas parodė, kaip sukuriama gera nuotaika. Tam reikia ryžto, pasitikėjimo savo jėgomis, nuoširdaus darbo, tikėjimo pergale. Tas savybes turėjo Lietuvos vyrai, dalyvavę "Eurovizijos" konkurse. Jie ne tik pateko į konkurso finalą, bet ir laimėjo šeštą vietą. Šie vyrai išgarsino Lietuvą pasaulyje ir atnešė savo šalies žmonėms gerą nuotaiką. Jie "Eurovizijos" scenoj sukurė linksmą, šventišką nuotaiką, pateikė žiūrovams netikėtumų. Daugiau apie "Eurovizijos" konkursą sužinojau per televiziją "Forumo" laidoje. Joje pamačiau linksmus, nuoširdžiai bendraujančius konkurso dalyvius. Jie juokaudami pasakojo apie konkursą ir džiaugėsi pergale. Supratau, kad šis konkursas skiriasi nuo kitų tuo, kad jame kuriama šventiška, linksma aplinka, gera nuotaika, labai vertinamos naujovės, turinčios netikėtumo bei humoro elementų. Šį konkursą Europos gyventojai vertina kaip pramogą, sukuriančią šventišką, nerūpestingą nuotaiką. Žmonės nori atsipalaiduoti nuo nuolatinės įtampos, kurią sukelia kasdieninis skubėjimas, informacijos gausa, gyvenimo problemos. Atsipalaiduoti padeda pramogų pasaulis. Tačiau dėl laiko stokos mes mažai pramogaujame. Dėl to blogėja nuotaika, o vėliau ir sveikata.