Pastaruoju metu pastebėta, kad psichinės sveikatos sutrikimų diagnozavimo atvejų skaičius auga. Šį pokytį galima sieti su geresne gydymo galimybių plėtra. Be to, vis daugiau žmonių drąsiai kreipiasi pagalbos, kas rodo, jog visuomenė vis labiau suvokia psichinės sveikatos svarbą. Keičiasi ir visuomenės požiūris į psichinę sveikatą. Daugiau žmonių pripažįsta jos svarbą ir ieško pagalbos. Tyrimai rodo, kad pastaruoju metu padidėjo konsultacijų ir terapijų skaičius.
Skaitau knygą apie vienatvę (C. E. Moustak. Vienatvė) ir išgyvenu ją čia ir dabar. Toks artimas autoriaus žodis ir savas, išjaustas, patirtas daug daug kartų. Jooo…, vienatvė – kartais skausminga iki panagių ir nepakeliama, tarsi būtum prislėgtas dižiuliu būties akmeniu, po kuriuo neįmanoma pajudėti, bet privalai išlikti, iškvėpuoti, išgyventi. Suvoki, kad atėjai į šį pasaulį ... Skaityti toliau
Bendraudamas su žmogum, nenaudėlis išmeta ant jo emocingą, audringą, sprogstamąją, džiugią arba agresyvią, bet pakankamai aistringą energiją, kurią sąlyginai vadiname juodąja. O bendravimo metu jis ketina iš kitų gauti ramesnę, minkštesnę, taikingą emocinę energiją, kurią sąlyginai vadiname baltąja. Rijikas daro viską atvirkščiai. Jis elgiasi taip, kad aplinkiniai mestų jam aistringą energiją, kurios dėka jis gyvena. ... Skaityti toliau
Baltasis su baltuoju gali gyventi harmonijoje, bet jie vystysis lėtai.Baltasis ir juodasis poroje gali gyventi, jeigu bendrą gyvenimą supras kaip vertybę (meilė, vystymasis), bet juodasis negali gauti energijos iš partnerio, todėl jam reikalingas “maitinimasis” iš kitų žmonių. Rijikui su baltuoju gyventi yra sunku, nes baltasis jo nematina. Pora nestabili.Baltasis ir nenaudėlis gyventi gali, nes nenaudėlis ... Skaityti toliau
Baltųjų mokytojų elgesį charakterizuoja mažas susidomėjimas rezultatu ir efektyvumu. Mokinių energija jiems nereikalinga, ir didelio altruizmo jie irgi neturi, nes kuo daugiau altruizmo, tuo žmogus arčiau pilkųjų. Paprasto pedagoginio proceso metu mokykloje, mokslo įstaigoje, baltasis pedagogas ramiai dėsto dalyką, ir kurie mokiniai įsisavina žinias, tie įsisavina, o kurie ne – čia jų reikalas. Mokinys, kad ... Skaityti toliau
Baltųjų vidinę būklę galima aprašyti maždaug taip: tai ramūs, neaktyvūs žmonės, kuriems pakanka gyvybės energijos, nes jie laisvai mainosi ja su mus supančia gamta. Baltiesiems žmonėms gera gamtoje, jie nemėgsta, kai juos trukdo, verčia kažką daryti. Juodųjų vidinė būklė kaip tik yra priešinga: juos kažkas trikdo, stumia į priekį, verčia aktyviai veikti aplinkinius žmones, siekti ... Skaityti toliau
Gamtiniais žmonėmis vadina tuos, kurie glaudžiai susiję su Žemės gamta, gyvena pagal jos įstatymus, maitinasi gamtos energijomis, ir pasąmonėje mažai priklauso nuo bendruomenės. Afrikos, Amerikos ir Azijos genčių gyventojai dažniausiai gamtiniai žmonės, nes jie susiję su miškais, kalnais, upėmis, garbina gamtos būtybes, dažnai bendrauja su jomis. Indėnai pagal savo įstatymus pakankamai “juodi”. Jie labai mėgsta ... Skaityti toliau
Įsivaizduokite XIX amžiaus vidurio kaimą. Jeigu ten gimė baltasis, jis su pasitenkinimu dirbs laukuose, gaudys žuvį, rinks miške grybus, uogas, dirbs sode ir darže. Supančios energijos maitins jį. Bet ką gi daryti juodajam, jeigu jis gimė valstiečio šeimoje? Jis būtinai sieks tapti seniūnu, galbūt pabandys prekiauti. Jis bendruomenėje turi užimti tokią padėtį, kad nuo jo ... Skaityti toliau
Mūsų visata sukurta pagal ašigalių principą. Tarp teigiamų ir neigiamų ašigalių susiformuoja energetiniai laukai iš kurių ir susidaro pasaulis. Pasaulyje nėra nieko kieto, sustingusio, pastovaus. Viskas keičiasi, teka, gimsta iš naujo, vibruoja, transformuojasi, iš vienos būklės pereina į kitą. Mūsų pasaulis, visata sąlyginai vadinamas „Baltuoju pasauliu“. Jis turi antipodą – antipasaulį, antivisatą, sąlyginai vadinamą „Juoduoju ... Skaityti toliau
Sociologo E. Klinenbergo pateikti duomenys rodo, kad pasaulyje nuo 1996-ųjų pavieniui gyvenančių žmonių kas dešimtmetį daugėja beveik trečdaliu. XIX a. viduryje, kai Henry D. Thoreau savo knygoje „Voldenas, arba Gyvenimas miške“ pasidalijo dvejus metus trukusio atsiskyrėliško gyvenimo patirtimi, sąmoningas pasirinkimas būti vienam atrodė kaip neregėtas socialinis eksperimentas. Praėjus beveik porai amžių, santykių kryptis kinta kardinaliai ... Skaityti toliau
Pastaruoju metu daug kalbama apie maitinimo krūtimi naudą ne tik sveikatai, tačiau ir kūdikių intelektui. Mamos, kurios dėl įvairių priežasčių buvo priverstos maitinti kūdikius ne krūtimi, o mišinukais, nevalingai nerimauja nežinodamos, kaip į tai reaguoti. Pasistengsime tai išsiaiškinti. Visumoje maitinimas krūtimi iš tiesų garantuoja patį normaliausią gamtos numatytą kūdikio nervų sistemos, psichikos ir intelekto vystymąsi. ... Skaityti toliau
Anot E. Klinenbergo, jei žmogus gyvena vienas, tai anaiptol nereiškia, kad jis jaučiasi vienišas: „Kaip tik atvirkščiai, dažniausiai toks žmogus itin linkęs bendrauti“. Amerikiečių sociologo, knygų autoriaus Erico Klinenbergo knygoje „Gyvenimas po vieną: mūsų laikų pasirinkimas?“ (iš anglų kalbos vertė Vilija Vitkūnienė, išleido „Tyto alba“) pasakojama apie didžiausią mūsų laikų socialinį pasikeitimą – labai padaugėjo ... Skaityti toliau
Vienišiai. Ar daug jūsų tokių anapus ekranų? Tokių, kurių namie geriausiu atveju laukia tik katė ar žiurkėnas? Tokių, kurių tarnybinio telefono sąskaita niekada neviršija limito, juk nenumatytų skambučių tiesiog nėra? Manote, kad toks vienišas esate vienintelis šioje žemėje ir su sarkastiška šypsena palydite pro jūsų gyvenimą, tarsi per du pastatus jungiantį koridorių, einančius ir nueinančius ... Skaityti toliau
